Lietuvoje prognozuojamas slaugytojų padėjėjų trūkumas kelia susirūpinimą dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės. Prognozuojant, kad po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 2,3 tūkst. slaugytojų padėjėjų, socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė siūlo pastariesiems suteikti daugiau teisių, teikiant gydymo paslaugas.
Siekiant spręsti šią problemą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama įgalinti slaugytojų padėjėjus atlikti didesnės apimties užduotis ir užtikrinti optimalų žmogiškųjų išteklių naudojimą pirminės sveikatos priežiūros sistemoje. Įstatymų pakeitimai leis perskirstyti funkcijas, o tai ne tik padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją, bet ir leis subalansuoti medikų darbo krūvius, o slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo profesijos taps patrauklesnės.
Dėl šios priežasties, įstatymo pataisomis siūloma numatyti sąlygas, kaip teikiamos slaugos paslaugos dalyvaujant slaugytojų padėjėjams, kokie kvalifikacijos reikalavimai jiems yra taikomi, taip pat ketinama apibrėžti licencijų išdavimo reguliavimą ir pan.
Slaugytojo darbas reikalauja ne tik žinių, bet ir atjautos.
Esama situacija ir prognozės
Higienos instituto duomenimis, Lietuvos sveikatos sistemoje 2023 metais dirbo 21,5 tūkst. slaugytojų ir 6,4 tūkst. slaugytojų padėjėjų. Remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) prognozėmis, 2032 m. šalyje gali trūkti daugiau kaip 2,3 tūkst. slaugytojų padėjėjų.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
„Trūkstant slaugytojų sutrinka tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, pacientams ilgėja šių paslaugų laukimo laikas, slaugos specialistams neadekvačiai didėja darbo krūvis, dėl to jie vis dažniau patiria perdegimą, mažėja slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų darbo vietų patrauklumas“, - tikina SAM.
ELTA primena, kad sausio pradžioje naujienų portalas lrt.lt pranešė, jog po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų. Šios profesijos atstovų teigimu, tam, kad problema būtų sumažinta, yra būtinos investicijos, infrastruktūros bei darbo sąlygų gerinimas, krūvių paskirstymo peržiūrėjimas, atlyginimų didinimas, taip pat specialistų iš užsienio pritraukimas.
SAM vadovė užsiminė, kad žadama ugdyti slaugytojų padėjėjus.
Problemos ir siūlomi sprendimai
Šiuo metu rinkoje trūksta ne tik kelių tūkstančių slaugytojų, bet ir slaugytojų padėjėjų, prognozuojama, jog, nesiimant pokyčių, po septynerių metų gali išsipildyti katastrofiškas scenarijus, tačiau naujų darbuotojų pritraukimą ar esamų išlaikymą apsunkina dviprasmiški, sunkiai įgyvendinami ar net su realybe prasilenkiantys įstatymai.
Kaip nepaklausias specialybes turinčius darbuotojus perkvalifikuoti ir paskatinti rinktis slaugytojo padėjėjo profesiją, jei kursai trunka nuo pusmečio iki pusantrų metų, juos tenka apmokėti iš savo kišenės ir dar visą mokymo laikotarpį sugebėti pragyventi iš turimų santaupų? Galiausiai, kaip paaiškinti darbuotojams, atliekantiems panašų darbą, kad jų darbo ir atostogų laikas skiriasi?
Taip pat skaitykite: Pacientų sauga ir slaugytojų tobulėjimas
Šiuo metu ilgalaikės priežiūros sektoriuje be gydytojų ir slaugytojų, senjorų priežiūra rūpinasi slaugytojų padėjėjai ir dviejų kategorijų individualios priežiūros darbuotojai. Jų darbas skiriasi minimaliai, tačiau mokymų programos, darbo, atostogų laikas - kardinaliai.
Pavyzdžiui, individualios priežiūros darbuotojai dirba 40 valandų per savaitę, jų kasmetinių atostogų trukmė - 42 kalendorinės dienos per metus. Slaugytojo padėjėjo darbo laikas - 38 valandos per savaitę, o atostogos - 36 kalendorinės dienos per metus. Kodėl?
Maža to, pačių individualios priežiūros darbuotojų mokymo programos skiriasi. „Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, mokymo programa trumpesnė, apimanti 35-45 kreditus, o įgiję vidurinį išsilavinimą mokosi dvigubai ilgiau - jų mokymosi programą sudaro 70-90 kreditų. Ir nors teoriškai jų kvalifikacija aukštesnė, o be pagrindinių priežiūros funkcijų galima savarankiškai teikti socialines paslaugas ir pagelbėti sudaryti individualius pagalbos planus, realybėje globos namuose jie atlieka tą patį darbą ir gauna vienodą atlygį“, - paaiškino J. Zelba.
Susivienijusios slaugos ir globos srityje veikiančios įstaigos įvardija ir daugiau rinkos problemų bei siūlo pokyčius, kurie padėtų realiai išsaugoti rinkoje esančius ir pritraukti naujų darbuotojų.
Pagrindiniai siūlymai:
- Sujungti individualios priežiūros darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų pareigybes, nes jie šiuo metu atlieka analogiškas funkcijas, nors dirbti gali tik skirtingose darbo vietose.
- Sujungus pareigybes, būtų galima sujungti ir mokymo programas, suteikiant galimybę baigusiems mokslus dirbti tiek sveikatos priežiūros, tiek globos įstaigose.
- Padaryti naują programą prieinamą ir turintiems pagrindinį išsilavinimą, o ne tik įgijusiems vidurinį išsilavinimą.
- Orientuotis į praktinio mokymo ir pameistrystės modelius, kai kvalifikacija įgyjama darbo metu.
- Grąžinti į rinką anksčiau bendrosios praktikos slaugytojo profesiją įgijusius, tačiau praktikoje ilgesnį laiką nedirbusius, asmenis.
Pameistrystės modelis leistų greičiau pritraukti sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriams ypač reikalingų darbuotojų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje Nacionalinės sveikatos tarnybos (angl. National Health Service, NHS) darbuotojai dirba visą darbo laiką, o mokymai vyksta vieną dieną per savaitę.
Taip pat skaitykite: Studijų galimybės socialiniame darbe
Pasak J. Zelbos, į rinką svarbu grąžinti ir anksčiau bendrosios praktikos slaugytojo profesiją įgijusius, tačiau praktikoje ilgesnį laiką nedirbusius, asmenis. Šiuo metu, jei asmuo slaugytojo profesiją įgijo iki, pavyzdžiui, 2000 metų, dirbo pagal profesiją kurį laiką, o vėliau netęsė praktinio slaugytojo darbo ir neįgijo licencijos, šiuo metu turėtų vėl iš naujo studijuoti taip pat, kaip ir neturintis šio išsilavinimo, vadinasi, 3,5-4 metus. Kai tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje vienoje iš siūlomų slaugytojo sugrąžinimo į darbo rinką programų apmokami žinių atnaujinimo kursai, mokama stipendija ir suteikiama galimybė tuo pačiu metu ir studijuoti, ir dirbti.
Net keturios asociacijos, vienijančios ilgalaikės priežiūros srityje veikiančias įstaigas, bendrame rašte Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms pasiūlė dalytis patirtimi ir bendradarbiauti, sprendžiant ilgalaikės priežiūros sektoriui aktualias problemas. Asociacijų atstovai tikisi būti pakviesti į šioms problemoms spręsti suburtą darbo grupę.
Svarbu užtikrinti kokybiškus slaugytojų ir jų padėjėjų mokymus.
Vyriausybės iniciatyvos
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad slaugos paslaugas teikia slaugytojai kartu su slaugytojų padėjėjais.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projekte tikslinamos licencijų išdavimo, galiojimo stabdymo ir galiojimo panaikinimo sąlygos bei patikslinama slaugos ir akušerijos praktikos veiklų priežiūra. Pavyzdžiui, papildomos licencijos turėjimo sąlygos (kad teismas nebūtų atėmęs teisės verstis slauga ar akušerija, nebūti neveiksniu ar ribotai veiksniu ir kt.) bei atsisakoma neaktualių licencijų išdavimo, stabdymo ir naikinimo pagrindų: reikalavimo būti Lietuvos piliečiu ir turėti leidimą gyventi šalyje norint gauti licenciją; licencija nenaikinama, kai šiurkščiai pažeidžiamos pacientų teisės, nes šių pažeidimų priežiūra yra kitų institucijų veikla ir kt.
Tikslinamos slaugytojų ir akušerių profesinės kompetencijos vertinimo mechanizmo nuostatos.
Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaičius Lietuvoje
| Metai | Slaugytojų skaičius | Slaugytojų padėjėjų skaičius |
|---|---|---|
| 2023 | 21,500 | 6,400 |
| 2032 (prognozė) | Trūkumas: daugiau kaip 2,300 slaugytojų padėjėjų | |
tags: #darbu #sauga #slaugytojo #padejejai