Smurtas: Apibrėžimas, Formos ir Pasekmės

Smurtas - tai fizinės ar emocinės kančios, sužalojimas (sveikatos sutrikdymas) panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti, prievartinis asmens laisvės suvaržymas.

Smurtas pasireiškia šeimose, viešosiose vietose, darbe, mokymo, kalinimo įstaigose, kariuomenėje, jis ypač būdingas paaugliams. Smurtas dažnai susijęs su patyčiomis.

Smurto Formos

Skiriamos įvairios smurto formos:

• Prievarta (fizinė, emocinė, seksualinė prievarta)
• Sumušimas
• Sužeidimas
• Nužudymas
• Užpuolimas
• Apiplėšimas
• Įsilaužimas
• Turto prievartavimas ar naikinimas
• Vagystė
• Prievartinė (neteisėta) izoliacija
• Įžeidimas
• Žeminimas
• Fizinė ar žodinė agresija ir kita

Fizinis Smurtas

Fizinis smurtas siaurąja prasme reiškia prievartą prieš asmenį - stumdymą, mušimą, sužeidimą, nužudymą.

Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs:

Taip pat skaitykite: Pagalba pabėgėlėms nuo smurto

• Mušimas, stumdymas, kratymas.
• Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
• Smaugimas, dusinimas.
• Kandžiojimas, spjaudymas.
• Izoliavimas, grasinimas ginklu.
• Deginimas, kankinimas ir kt.

Psichologinis Smurtas

Psichologinis, arba emocinis, smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, menkinimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.

Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.

• skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.
• Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.
• Manipuliavimas ir kt.

Ekonominis Smurtas

Tradicinėje patriarchalinėje visuomenėje, kur namų ūkis laikomas moters veiklos sritimi, o vyras kontroliuoja šeimos išlaidas, vyrauja ekonominis smurtas. Moteris tampa ekonomiškai priklausoma nuo vyro, taip ribojama jos laisvė - ji negali palikti vyro, nes viena nepajėgia išlaikyti savęs ir vaikų. Šis smurtas dažnai susijęs su vadinamaisiais buitiniais nusikaltimais.

Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.

Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:

Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis

• Draudimas dirbti.
• Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
• Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
• Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Seksualinis Smurtas

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.

Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti.

Seksualinio smurto veiksmai:

• Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
• Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
• Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.

Lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, naudojant fizinį smurtą ar grasinant jį panaudoti, atimant galimybę priešintis arba kitaip naudojantis bejėgiška žmogaus būkle.

Nepriežiūra

Smurtu tam tikra forma galima laikyti ir nepriežiūrą (dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir kita).

Taip pat skaitykite: Juozas Leonavičius

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.

• Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
• Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
• Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
• Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
• Psichologinė-emocinė - abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Smurto Motyvai ir Priežastys

Smurtu dažniausiai išreiškiamas nekontroliuojamas pyktis, įniršis, pavydas, jis pasitelkiamas kaip būdas kontroliuoti kitus ir gauti tai, ko nori, taip pat kaip kerštas tiems, kas anksčiau nuskriaudė smurtautoją.

Galimi smurto kiti motyvai: finansinė nauda, psichologinio pranašumo siekimas, agresyvių jausmų demonstravimas siekiant atkurti labai pažeistą savęs vertinimą, politiniai, socialiniai, psichologiniai nesutarimai ir kita.

Skiriamos smurtinio elgesio susiformavimo prielaidos: vaikystėje patirta prievarta ir atstūmimas, buvimas smurto liudininku, nevisavertiškumo kompleksas, dėmesio ir pagarbos poreikis, aplinkinių spaudimas, skurdas, lengvai prieinami ginklai.

Vyrų smurtavimo pagrindinės priežastys - alkoholizmas, stresas, saviizoliacija nuo visuomenės, išankstinis polinkis į smurtą. Pastebėta, kad smurtas retesnis tose šeimose, kuriose sutuoktinių atlyginimai vienodi arba vyro atlyginimas šiek tiek didesnis už žmonos.

Reakcija į Smurtą

Reakciją į smurtą dažniausiai sudaro 3 etapai: netikėjimas tuo, kas atsitiko, išgyvenimai, sveikimas.

• Pirmajame etape smurto auka sunkiai suvokia, kas atsitiko, netiki tuo, būna sutrikusi, labai nenoriai kalba apie įvykį (ypač po seksualinės prievartos), jaučiasi bejėgė ir vieniša, vėliau atsiranda baimė.
• Antrasis etapas dažniausiai prasideda po kelių valandų ar dienų, gali tęstis kelias savaites ir ilgiau. Aukai būdinga nerimas, miego sutrikimai, įvairūs fiziniai negalavimai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, dirglumas, pyktis.
• Trečiajame etape pripažįstamas įvykęs faktas, pradedama svarstyti apie jo priežastis, pakinta jausmai smurtautojo atžvilgiu.

Smurtas Artimoje Aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Daugumoje visuomenių smurto aukomis dažniausiai tampa moterys. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų). Smurto artimoje aplinkoje aukomis dažniausiai tampa moterys todėl smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma.

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.

Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kai bauginant, naudojant prievartą ir kitas kontrolės taktikas kuriami ir palaikomi dominavimu grįsti santykiai su intymiu partneriu. Tai - planingas įvairių taktikų naudojimas siekiant suvaržyti kito žmogaus autonomiją. Pasipriešinimo smurtas reiškiasi kaip reakcija į ilgalaikę prievartą.

Smurto artimoje aplinkoje problema turi būti sprendžiama plačiau, nei tik sprendžiant smurto apraiškas santykiuose, nes tai nėra pagrindinė problema. Smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, žodinio, emocinio ar ekonominio smurto ciklas, kuris kartojamas vis dažniau ir dažniau. Galia ir aukos kontrolė smurto artimoje aplinkoje situacijoje yra specialūs bruožai, kurie padeda šias smurto apraiškas išskirti iš kitų.

Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai.

Smurto Ratas

Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui - kreipkis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

1. 1 etapas - Įtampos augimas. Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis. Prasideda pirmasis etapas - įtampos augimas.
2. 2 etapas - Smurto proveržis. Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai, kuriais partneris bando „pamokyti nepaklusnią moterį“.
3. 3 etapas - Medaus mėnuo. Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas - susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Moteris jaučiasi laiminga, nori tikėti partnerio pažadais.

Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti. Nejučia grįžtama į pirmąjį etapą - įtampa, kontrolė, žeminimas tęsiasi iki kito smurto proveržio, kuris vėl baigiasi atsiprašymais ir pažadais, kad tai paskutinis kartas.

Galios ir Kontrolės Ratas

Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.

Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.

Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.

Pagalba Smurto Aukoms

Smurto aukos dažnai nesikreipia į teisėtvarkos institucijas, o kreipdamosi į medicinos darbuotojus pagalbos nuslepia tikrąją sužeidimo priežastį.

Lietuvoje apklausos rodo, kad smurtą šeimoje patiria daugiau kaip 60 % moterų.

Pagalbą smurto aukoms teikia:

• Motinos ir vaiko pensionas
• Vilniaus moterų namų krizių centras
• Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namai
• Moterų informacijos centras
• Valstybinio psichikos sveikatos centro klinikiniai psichoterapijos filialai
• pagalbos centras Gera būsena
• Lietuvos moterų konsultacinis centras
• taip pat paramos centrai prie policijos nuovadų, įvairių krizių ir socialinių paslaugų centrai ir kitos įstaigos.

Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112:

• Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos (nežiūrint to, kam priklauso būstas).
• Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto atveju jums suteiksime telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

Jūsų teisės prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje:

• Turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, t.y. Jumis, ir kartu gyvenančiais asmenims (pvz., vaikais), taip pat nesilankyti nurodytuose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, t.y. Jūs, ar kartu gyvenantys asmenys (pvz., Jūsų vaikai), kol vyksta baudžiamoji byla;
• Neprivalote rašyti pareiškimo. Bet koks pareigūnų prašymas ar reikalavimas rašyti pareiškimą yra neteisėtas ir prieštarauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui;
• Neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju (smurtautoju);
• Turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre;
• Turite teisę teikti įrodymus. Buitiniai garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos, kt. yra pripažįstami įrodymais ir jums reikalaujant turi būti prijungti prie bylos, taip pat įrodymais laikomi šeimos gydytojo anksčiau padaryti įrašai Jūsų ir Jūsų vaikų medicininėse kortelėse;
• Turite teisę apskųsti policijos pareigūnų, prokuroru ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, įskaitant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nukreipimą nemokamai kūno sužalojimo ekspertizei (abdukcijai) atlikti. Nukreipimą išduoda policija;
• Turite teisę prašyti, kad visų kontaktų su teisėsaugos institucijomis metu Jus lydėtų asmuo, kuriuo Jūs pasitikite;
• Turite teisę turėti atstovą (advokatą, advokato padėjėją, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu - ir kitą aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti asmenį, kurį įgaliojate atstovauti Jūsų interesus);
• Turite teisę prašyti, kad Jūsų apklausa vyktų teisme, t.y.

tags: #ck #straipsnis #del #smurto