Iki šių dienų nėra vieno visuotinai priimto įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) apibrėžimo. Kiekviena įmonė skirtingai supranta ir pateikia, ką jiems reiškia socialinė atsakomybė. Nors yra daugybė socialinės atsakomybės apibrėžimų, dažniausiai socialinė atsakomybė siejama su verslo ir visuomenės sąveiką, kuri skatina derinti įmonių veiksmus, tam, kad būtų išlaikyta pusiausvyra, siekiant ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės veiklos rezultatų.
Darbo pirmoji dalis skirta įmonių socialinės atsakomybės sampratai ir esmei atskleisti. Antrojoje dalyje dėmesys skiriamas instrumentų, naudojamų įgyvendinti verslo socialinę atsakomybę pristatymui ir analizei. Šioje darbo dalyje analizuojama verslo socialinės atsakomybės situacija Lietuvoje.
ĮSA samprata, kilmė ir evoliucija
Verslo socialinės atsakomybės mintis ima formuotis XIX - XX amžių sandūroje. XX a. pradžioje tarp Amerikos verslininkų ima plisti "tarnavimo" koncepcija, pagal kurią, be pelno siekimo, įmonės privalo turėti ir kitus tikslus. Šis etapas dar nėra socialinė atsakomybė. Verslo evoliucijos etapai: nuo pelno, per filantropiją, santykius su bendruomene, investicijas į bendruomenę, link darnaus verslo.
Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybės Lietuvoje išleistame leidinyje "Kas kuria Lietuvos ateitį? Įmonių socialinė atsakomybė" (2007) pateikiama schema, kur vaizduojama ĮSA evoliucijos etapai. Šis etapus apibendrina: filantropija, santykiai su bendruomene, investicijos į bendruomenę ir darnaus verslo link.
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pabrėžiama, kad socialiai atsakingos įmonės savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo veiklą ir į santykius su interesuotomis šalimis. Spręsdama socialines reikmes, organizacija nusprendžia neapsiriboti būtiniausiais teisiniais reikalavimais ir įsipareigojimais numatytais kolektyvinėse sutartyse.
Taip pat skaitykite: Carroll socialinės atsakomybės teorija
ĮSA tikslai ir prasmė verslui
Įmonių socialinė atsakomybė suteikia galimybę mažoms ir didelėms įmonėms kartu su interesuotomis šalimis derinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Būtent todėl verslo socialinė atsakomybė tampa vis svarbesnė tiek visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje, nes ji yra diskusijos apie konkurencingumą, globalizaciją ir tvarumą dalis.
ĮSA tikslas - bandyti balansuoti tarp turimų išteklių ir laiko, per kurį jie bus sunaudoti. Ilgalaikė darni ekonomikos ir visuomenės plėtra - tai būtinybė, kurią turi užtikrinti pilietinės visuomenės atstovai, Vyriausybė, verslininkai. Verslo ilgalaikę sėkmę lemia gebėjimas harmoningai įsilieti į aplinką, pajausti visuomenės socialines nuotaikas.
ĮSA principai ir veiksmai organizacijoje
Prieš diegdama ĮSA, įmonė turi įvertinti surinktą informaciją ir organizacijos situaciją. Priežastis - siekiama išvengti investavimo tose srityse, kuriose jau buvo investuota. Organizacija pirmiausia turi išsiaiškinti, kaip darbuotojai supranta ĮSA, ir ko jie norėtų. Tada organizuojami mokymai - darbuotojai informuojami ir aiškinama apie diegiamą ĮSA. Įmonei būtina gauti darbuotojų pritarimą. Negalima jų priversti būti socialiai atsakingais. Būtina organizacijos personalo motyvacija ir savanoriškumas.
ĮSA diegimo organizacijoje veiksmų planas: esamos situacijos įvertinimas, vidinis tyrimas, tikslų ir įgyvendinimo laikotarpio nustatymas, organizacijos veiklos sričių atrinkimas diegti ĮSA, konsultantų pagalba. Būtina sąlyga diegti ĮSA - aukščiausiojo vadovo dalyvavimas kuriant ĮSA strategiją ir visapusis palaikymas. Tik organizacijos vadovo iniciatyvumas gali duoti ilgalaikių rezultatų.
ĮSA neturi įmonei daug kainuoti. Jeigu taip nutinka, einama neteisingu keliu. Lengviausias pasirinktas būdas - įsigyjamas brangus produktas, o ne ieškoma ĮSA procesų pritaikymo metodų savo veikloje minimaliais kaštais.
Taip pat skaitykite: trijų sričių korporatyvinės socialinės atsakomybės modelis
Komunikacija, ataskaitos ir viešinimas
Įmonių socialinės atsakomybės ataskaita rengiama apie vykdomą ir planuojamą socialinę bei aplinkosaugos veiklą, įvertinant jau pasiektus rezultatus ir taip informuojant savo partnerius, tiekėjus, investuotojus bei pilietinę visuomenę apie atsakingą verslo praktiką. Svarbiausias ĮSA ataskaitos tikslas - sukurti organizacijos interesų grupių pasitikėjimą, viešai informuojant apie savo socialinės atsakomybės veiklos rezultatus. Vien tik kalbėti apie taikomą įmonių socialinę atsakomybę neužtenka.
Patarimai apie ĮSA ataskaitos rengimą: prieš ataskaitos rengimą būtina užsitikrinti visų skyrių vadovų grupės paramą, būti maksimaliai konkretiems, nesigėdyti savo klaidų ir silpnų vietų. ĮSA darbuotojo pareigybė verslo vienete yra laikina - ji reikalinga tik sukurti ir integruoti sistemą. Vėliau šiuo klausimu turi rūpintis ne vienas atsakingas asmuo, bet visa organizacija savo padaliniuose.
Ar socialinė atsakomybė turi būti vykdoma tyliai ar naudojant tuos pačius rinkodaros metodus, apie tai viešai kalbant, komunikuojant ir siekiant bendros naudos? Išvada - savanaudiški ir nesavanaudiški santykiai formuojami per ĮSA komunikaciją.
ĮSA praktika Lietuvoje: pavyzdžiai ir problemos
Daugeliui Lietuvos įmonių, ĮSA principų ir praktikos įgyvendinimas yra išties svarbus. Socialinės atsakomybės svarbą įrodo įmonių įgyvendinamos socialiai atsakingos iniciatyvos. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato leidinį „Verslas ir socialinė atsakomybė: nuo koncepcijos praktikos link“, kuriame ne tik nagrinėjami socialinės atsakomybės teoriniai, koncepciniai aspektai ar probleminės sritys verslo sektoriuose, tačiau pristatomas ir LVK 2021 m. Leidinyje pristatoma net 14 Lietuvos organizacijų socialinės atsakomybės gerųjų pavyzdžių.
Tarp jų: UAB „Kvapų namai“, AB „Lietuvos paštas“, UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“, UAB „Emplastrum“, UAB „Mezgimo akademija“, UAB „Joniškio grūdai“, AB „Smiltynės perkėla“, UAB „ARIMEX“, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB „Visma Lietuva“, UAB „Tele2“, UAB „Scandagra“ ir UAB „KPMG Baltics“. Įmonių geruosiuose pavyzduose galite skaityti apie ĮSA pradžią organizacijose, darbuotojų įsitraukimą į socialines iniciatyvas, aplinkosauginius aspektus, bendruomeniškumą, socialines investicijas bei sąžiningą ir skaidrią įmonių veiklą.
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos procesų, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai žiūri į žmogaus teises, aplinkos tausojimą, socialinį solidarumą ir sanglaudą. Nekreipiant dėmesio į visus skirtumus, apribojimus socialiai atsakingo verslo idėjos Lietuvoje vis populiarėja, įgyja vis daugiau šalininkų.
Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis įmonių socialinės atsakomybės srityje yra labai skirtinga. Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminių kompanijų. Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais- moraliniais poreikiais, ir tai tik įrodo, kad mūsų šalyje dar pilnai neveikia įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, kur pagrindiniu socialiai atsakingos veiklos impulsu yra atsakas į atsakingų vartotojų reikalavimus.
Kliūtys ĮSA diegimui smulkiose ir vidutinėse įmonėse (SVV)
Nors dažnai teigiama, kad įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) koncepcija yra stambiųjų įmonių varomoji jėga, socialinės atsakomybės praktika egzistuoja ir smulkiojo bei vidutinio verslo (SVV) įmonėse, susidurdama čia, iš vienos pusės, su augančiu objektyviu poreikiu, iš kitos pusės, su subjektyviu jos svarbos nesuvokimu.
Tyrimas parodė, kad socialinės atsakomybės iniciatyvų taikymas SVV įmonėse yra taip pat svarbus kaip ir didelėse įmonėse, tik gali skirtis įgyvendinamų iniciatyvų mastas. Tiek teorinių šaltinių autoriai, tiek tyrime dalyvavę respondentai pritaria, jog ĮSA įgyvendinimas priklauso nuo vadovų nuostatų. Tačiau tyrimai byloja, kad 47 % smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų yra nežinomas socialinės atsakomybės terminas.
Tarp pagrindinių kliūčių įgyvendinant ĮSA įmonėse akcentuotos šios: nesugebėjimas suvokti ĮSA kaip potencialiai didinančios įmonės vertę ir skatinančios ilgalaikius pelnus svarbos; nenuoseklus požiūris į ĮSA; ilgalaikės vizijos ir strateginio požiūrio nebuvimas. Respondentai pažymėjo, jog labiausiai ĮSA iniciatyvų diegimą galėtų paskatinti valstybės palaikymas ir iniciatyvų rėmimas (45 %), mokymai (19 %), gerosios praktikos pavyzdžių sklaida (19 %).
Priemonės ĮSA plėtrai skatinti
Siekiant šalinti kliūtis bei didinti ĮSA iniciatyvų plėtros galimybes Lietuvos SVV įmonėse, rekomenduotina imtis kompleksinių veiksmų, kurie iš dalies atsispindi autorių sudarytame ĮSA plėtrą skatinančių priemonių modelyje. Verslo bendruomenės raginamos viešai demonstruoti savo įsipareigojimą remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti daugiau geresnių darbo vietų bei labiau įsipareigoti palaikyti įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis.
Viešojo sektoriaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004 metų dalyvauja Europos Komisijos įmonių socialinės atsakomybės plėtros darbo grupėje. Taip pat įkurtas Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo tinklo dalis, kuris apima darbo sąlygas, kovos su korupcija, žmogaus teises, aplinkosaugos principus.
ĮSA ir etika: teoriniai požiūriai
Verslo etikoje diskutuojami klausimai yra: Ar verslas turi siekti dar kažko išskyrus pelno? Ar verslas yra atsakingas visuomenei už diskriminacijos šalinimą, užimtumą, aplinkos taršą ir t.t.? Priešingai nei teisinė atsakomybė, socialinė atsakomybė remiasi savanorišku organizacijos atsiliepimu ir prisiėmimu pareigos spręsti tam tikras socialines problemas.
V. Pruskus (2003) susistemina organizacijų vadovų požiūrio į socialinę atsakomybę kaitą. Šis asmens moralinis nuostatas. Vienas iš svarbiausių vadovui keliamų reikalavimų yra socialinė atsakomybė. Socialinė organizacijos atsakomybė turi tendenciją didėti. Šio, vartotojų teisės, aplinkos apsaugos ir kt.
Ekonomikos klasikų A. Smito ir D. Rikardo požiūriai akcentuoja įmonės ekonominius tikslus ir pelno siekimą, tačiau vystantis rinkos ūkiui keitėsi verslo funkcijų traktuotės ir pradėtos kelti diskusijos apie platesnę verslo atsakomybę visuomenei.
Vyraujantys instrumentai ir tyrimų metodika
Teorinėje darbo dalyje naudojami šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė (Lietuvos ir užsienio autoriai), antrinių dokumentų (straipsnių, internetinių šaltinių) analizė, statistinių duomenų analizė, atliktų tyrimų, teisinis dokumentų, projektų apžvalga. Nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autorių mintys, pasisakymai apie socialiai atsakingas įmones.
Pasaulio bankas tyrė Lietuvos, Latvijos bei Estijos verslo įmonių vadovų nuomonę apie ĮSA ir apie tai, kaip ĮSA įgyvendinama praktiškai. Estijoje apklausta 80 įmonių, Latvijoje - 83, Lietuvoje- 80. Apibendrinus gautus rezultatus, matyti, kad visų trijų šalių įmonės socialiai atsakingą veiklą suvokia skirtingai. Estijoje ir Lietuvoje socialiai atsakinga įmonių veikla suprantama kaip etiškas elgesys.
Ataskaitų ir socialinės atskaitomybės analizė
Tyrimo metodologija apima mokslinių publikacijų ir dokumentų analizę ir kiekybinius metodus - socialinių ataskaitų duomenų grupavimą, turinio apimties ir struktūros analizę, MS Excel skaičiuoklės taikymą. Trijų Lietuvos Respublikos valstybinių kolegijų, JT Pasaulinio Susitarimo narių, socialinės atsakomybės ataskaitų analizė parodė, kad ataskaitos parengtos skirtingai, kolegijos daugiausia dėmesio skiria joms svarbioms sritims, todėl sudėtinga palyginti informaciją.
Praktiniai patarimai įmonėms pradėti ir integruoti ĮSA
- Esamos situacijos įvertinimas: renkant ir analizuojant duomenis, nustatyti, kur neinvestuota arba kur reikalingi pokyčiai.
- Vidinis tyrimas ir darbuotojų įtraukimas: sužinoti, kaip darbuotojai supranta ĮSA, organizuoti mokymus, gauti pritarimą.
- Tikslų nustatymas ir įgyvendinimo laikotarpis: sudėti mažus ir didelius žingsnius, užtikrinti strateginį požiūrį.
- Veiklos sričių atrinkimas: analizuoti, kur ĮSA gali būti integruota - tiekimo grandinėje, personalo politikoje, partnerystėse.
- Konsultantų pagalba: pasitelkti specialistus diegimo pradžioje.
- Vadovo įsitraukimas ir palaikymas: aukščiausio lygio įsitraukimas būtinas sėkmei.
- Kompaktiškas biudžetas: ieškoti sprendimų, kuriems nereikia didelių investicijų, kainos neturi tapti kliūtimi.
- Ataskaitų rengimas ir komunikacija: būti konkrečiais, pripažinti klaidas, skleisti gerąją praktiką.
Empirinės studijos ir mokslo indėlis
Didelis indėlis į mokslą, nagrinėjant įmonių kultūrą, etiką, socialinę atsakomybę, yra įneštas profesoriaus Valdo Pruskaus. Jo knyga "Verslo etika. Laiko iššūkiai ir atsako galimybės" buvo remiamasi rašant darbą. Verslo etikos srityje taip pat gilinasi ir profesorė Nijolė Vasiljevienė, knygos "Verslo etika ir elgesio kodeksai" mintimis remtasi siekiant darbo tikslo, atliekant tyrimą.
"Transparency International" Lietuvos skyriaus išleistame straipsnių rinkinyje "Verslo etikos kelrodis" pateikiami tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių autorių straipsniai susiję su socialine verslo atsakomybe, jie padėjo geriau įsigilinti į nagrinėjamą temą. Minėtoje knygoje Magnus Frostenson straipsnyje "Verslo etika ir įmonių socialinė atsakomybė" analizuojama įmonių etikos ir socialinės atsakomybės samprata ir padėtis visoje mokslo sistemoje.
Santrauka - ką reikia atminti
- ĮSA nėra vieno universalios sampratos; ji apima ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius aspektus.
- ĮSA gali tapti įrankiu konkurencingumui ir ilgalaikei verslo vertei didinti, tačiau reikalauja strateginio požiūrio ir vadovų įsipareigojimo.
- Smulkios ir vidutinės įmonės susiduria su specifinėmis kliūtimis, kurias galima mažinti valstybės palaikymu, mokymais ir gerosios praktikos sklaida.
- Komunikacija ir atskaitomybė yra būtinos siekiant pasitikėjimo tarp interesų grupių ir viešo pripažinimo.
tags: #carroll #imoniu #socialines #atsakomybes