Šio straipsnio tikslas - perteikti Šventojo Juozapo asmens svarbą iš Evangelijų duomenų ir vėlesnės Bažnyčios tradicijos, akcentuojant jo vaidmenį kaip Jėzaus tėvo, Marijos sužadėtinio ir Šventosios Šeimos globėjo. Tekste remiamės ERC (šaltiniais pateiktais duomenimis) ir teologiniais aiškinimais, kurie per pastaruosius XX-XXI a. suformavo nuoseklų Juozapo portretą kaip tvirto, nuolankaus, darbštaus ir kūrybingos dvasios žmogaus, kuris tikėjimu į Dievą įžegnojo šeimos ir Dievo planus.
1. Juozapo didybė šventojo tekste: sužadėtinio ir Jėzaus tėvo vaidmenys
1 Šventojo Juozapo didybė yra tai, kad jis buvo Marijos sužadėtinis ir Jėzaus tėvas. Kaip toks, pasak šv. Šv. Žvelgiant į jo vaidmenį išganymo istorijoje, šventasis Juozapas yra tėvas, kuris visada buvo mylimas krikščioniškosios liaudies, tai liudija faktas, kad visame pasaulyje jam dedikuota daug bažnyčių; daugybė vienuolinių institutų, brolijų ir bažnytinių grupių semiasi įkvėpimo iš jo dvasingumo ir nešioja jo vardą. Nuo amžių jo garbei skiriama nemažai pamaldumo apraiškų. Ite ad Joseph tapantis gyvenimas liaudies pamaldumo centruose byloja apie jų pasitikėjimą Juozapu kaip tarnautoju Dievo plane.
2 Juozapas matė, kaip Jėzus diena iš dienos augo „išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Lk 2, 52). Išganymo istorija išsipildo, kai „nematant jokios vilties… patikima viltimi“ per mūsų silpnybes. Paulius primena, kad Dievas dažnai veikia per mūsų silpnybes, o švelnumas liks geriausia priemonė įveikti trapumus. Juozapas nėra pasyvus rezorganizatorius: jis veikia drąsiai, apsisaugodamas, švelniai vedęs šeimą per sapnus, įtvirtino Jėzaus tėvystę ir globojo Šventąją Šeimą.
2. Dievo planai ir Juozapo atsikomėjimai
3 Juozapas patiria daugybę iššūkių - nuo žinios apie sužadėtinės nėštumą iki kelionės į Egiptą ir tremties. Tačiau sapnų angelo žodis įkvepia: „Nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos“ (Mt 1, 20). Jis atsako nedvejodamas: „Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta“ (Mt 1, 24). Vėliau antrą kartą angelas įspėja: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egyptą“ (Mt 2, 13). Taip Juozapas tampa ne tik Dievo planų vykdytoju, bet ir Šventosios Šeimos globėju, kuris veda šeimą per sunkumus.
4 Grįžęs į Nazaretą, Juozapas priima Jėzų kaip tėviškai atsakingąjų, o Jėzus „išmoksta vykdyti Tėvo valią“ Nazaretiečių namuose. Šventasis Lukas prisimena, kad Jėzus „iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus“ (Lk 2, 51). Taip Juozapo vaidmuo aiškiai susipina su Jėzaus augimu ir jo misijos pradžia.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
3. Juozapo kilmė, tėvystė ir šeimos rkos
5 Juozapas, kaip tradicija teigia, buvo iš Dovydo giminės, stalius iš Nazaretos, kuris vedė Mariją. Jo šeima tapo pavyzdiniu modeliu: Šventoji Šeima - Dievo plane „maža Bažnyčia“, kurioje Dievo Sūnus augo, o Juozapas saugojo ir mokė. Ši tėvystė, nepaisant biologinio tėvo nebuvimo, buvo tokia stipri, kad Jėzus juo vadinosi Abba, t. y. Tėve.
6 Šventoji Bažnyčia išryškina Juozapo vaidmenį ir jo santykį su Jėzumi bei Marija: jis buvo „teisus vyras“ (Mt 1, 19), visada pasirengęs vykdyti Dievo valią, apreikštą Įstatymu (Lk 2, 22. 27. 39). Per keturis sapnus, per kuriuos Dievas kalba jam, Juozapas įsipareigoja būti Šventosios Šeimos globėju ir saugotoju (Mt 1, 20; 2, 13. 19. 22).
4. Juozapo kilmė ir istorija bažnyčios istorijoje
7 Šv. Juozapo kultas vystėsi per amžius. IX-XIII a. teologai, tokie kaip Šv. Jeronimas, šv. Ambrožius, Šv. Augustinas, bandė aiškinti Juozapo vaidmenį ir jo santykį su Švč. M. Marija. XV-XVI a. teologai, tokie kaip Bernardas Sienietis, Pierre d’Aily, Jean Gerson, rašė apie šv. Juozapą kaip šventųjų pavyzdį to meto krikščionių dvasingumo ir pamaldumo plėtrai. Tokia raiška paskatino liturginį Juozapo garbinimą ir jo kaip Bažnyčios globėjo pripažinimą.
8 1870 metais popiežius Pijus IX paskelbė Juozapą Visuotinės Bažnyčios Globėju, o 1955 m. gegužę Pijus XII įteisino Juozapą kaip darbininkų globėją. Popiežius Jonas Paulius II 1989 m. enciklikoje Redemptoris custos priminė Juozapą kaip Dievo Sūnaus tėvą, o šventasis Pijus IX įtvirtino jo kultą kaip globėjo funkcijas. Tokiu būdu Juozapas tapo universalia Bažnyčios globėju, ypač šeimų, migrantų, vargstančiųjų ir darbininkų konteksuose.
5. Juozapo samprata šiuolaikinėje pastoracijoje
9 Šiandien Juozapas suvokiamas kaip nuolankus harmonijos modelis: žmogus, kuris priima Dievo planus net tada, kai juos sunku įsivaizduoti mūsų gyvenimuose. Jo nuolanki tikėjimo drąsa, kūrybiška dirba ir gebėjimas priimti nežinomybę tampa pamokomis visiems tikintiesiems. Šiandienos krizinėje situacijoje Juozapo pavyzdys ragina mus mylėti Kūdikį ir Motiną, mylėti Bažnyčią ir vargšus, būti atsakingais už savo šeimą ir bendruomenę, būti kūrybingais savo darbų dvasioje, siekiant Dievo karalystės atėjimo.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
10 Šv. Juozapo šventėms skirti liturginiai tekstai pabrėžia jo kaip teisėjo, ištikimojo, rūpestingojo šventojo prigimtį. Jo pavyzdys - tai dialogas su Dievo valia per sapnus ir kasdienę darbinę veiklą: „Nebijok!“ - tęsia Dievas per angelo žodžius. Tai kvietimas mums atsigręžti į Dievą ir pasitikėti Jo įsakymais, net kai gyvenimas kelia sunkumų ar keliauja į nežinią.
6. Juozapo simboliai ir ikonografija
11 Juozapas dažnai vaizduojamas kaip statybininkas (dailidė) su migdolo žiedais pražydusia lazda, lelija simbolizuoja skaistybę, balandis - vestuves bei ramybę. Ikonografijoje balandžiai retai, tačiau kartais liudija jo ryšį su Jėzumi ir Marija. Migdolo žiedas primena Dievo pasirinkimą, tavo, Juozapai, būti tėvu Dievo Sūnui. Tokie vaizdiniai perteikia jo ypatingą vietą istorijoje ir paveldą Bažnyčios paveldui.
7. Juozapo pamaldumas pasaulyje
12 Daugelyje šalių Juozapas laikomas Globėju amatininkų, keliautojų, pabėgėlių. Lietuvos bei kitų šalių krikščionys atranda jo dvasinį pavyzdį kaip asmenį, kuris ne tik laikosi Dievo įsakymų, bet ir sugebėjo tapti tiltu tarp Dievo planų ir žmonių gyvenimo realybės. Jo pavyzdys ragina mus priimti kitus - net jei jie yra skirtingi, silpni ar kenčiantys, nes Dievas kalba per jų istorijas ir kviečia į meilės tarnystę.
8. Santrauka
Juozapas yra ne tik Jėzaus žemiškasis tėvas, bet ir vienas iš tų didžiulių pavyzdžių, kurio gyvenimas rodo, kad tikėjimas į Dievą gali veikti per mūsų baimes, silpnumus ir sunkius laikus. Jo nuolankumas, dieviškoji drąsa ir atsakomybė už Šventąją Šeimą įkvėpė Bažnyčią laikyti Juozapą globėju, gynėju ir tarpininku būtent šioms problemoms spręsti. Jo gyvenimas - kvietimas mylėti Dievo planą, vykdyti Jo valią ir saugoti tą, ką Dievas mums patiki, nepaisant sunkumų ar nežinomybės.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ išmokas