Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kiekvienais metais rugsėjo 27 d. Lietuvoje minima socialinių darbuotojų diena. Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai, o 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas. Socialinio darbo pradininku laikomas šv. Vincentas Paulietis: kunigas pamokslininkas, labdaros organizacijų globėjas, gyvenęs XVI a. Šv. Vincentas Paulietis - meilės artimui šventasis, skatino žmones vadovautis krikščioniškais pagalbos principais: rūpintis žmogaus kūnu ir siela. Jis teigė, kad gerieji darbai kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, kalinį sušelpti, ligonį aplankyti, mirusį palaidoti.
VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro Paramos šeimai padalinyje dirba socialiniai darbuotojai, kurie teikia pagalbą sunkumų patiriančioms šeimoms. Socialinio darbo tikslas - padėti šeimai įgyti naujų funkcionavimo įgūdžių, pagerinti tėvystės įgūdžius, padėti patenkinti būtiniausius šeimos poreikius (pagal A. H.). Socialiniai darbuotojai teikia kompleksines paslaugas/pagalbą šeimai: konsultuoja šeimos narius jiems aktualiais klausimais, informuoja šeimą reikiamai pagalbai gauti, nukreipia, padeda ir tarpininkauja sprendžiant iškilusias problemas (iškilus poreikiui palydi, užregistruoja pas specialistus, tvarko pinigų apskaitą, padeda susitvarkyti dokumentus socialinei paramai gauti, maisto paramai gauti, organizuoja paramą būstui, baldams, drabužiams, avalynei įsigyti, sprendžia kitus klausimus). Socialinis darbuotojas, teikiantis kompleksines paslaugas/pagalbą šeimai turi daug vaidmenų - koordinatorius, konsultantas, informatorius, tarpininkas, gynėjas, vertintojas, mokytojas, elgesio keitėjas, įgalintojas, užtarėjas. Socialiniame darbe socialinis darbuotojas taiko įvairius darbo metodus: individualų ir grupinį (su tėvais ir vaikais), komandinį ir bendradarbiavimo (su socialiniais darbuotojais ir socialiniais partneriais). Socialinis darbuotojas socialiniame darbe integruoja žinias, įgūdžius ir vertybes.
Mūsų įstaigos patirtis: atvejo vadyba, pagalbos spektras ir iššūkiai
Džiugu pranešti, kad mūsų Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Neringa Martinaitienė dalyvauja Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos rengiamame esė konkurse „Ką man reiškia būti socialiniu darbuotoju?“ Šiame konkurse dalyvauja socialiniai darbuotojai iš visos Lietuvos, kurių dalyvaujančių yra netoli 100. Neringos atsispindi jos asmeninės patirtys, vertybės ir kasdieninio darbo prasmė. Tikimės, kad jos mintys įkvėps ne tik kolegas, bet ir visus, kuriems rūpi socialinis darbas. Linkime Neringai.
Ruduo ateina tyliai, pripildydamas pasaulį šiltais atspalviais ir kviesdamas mus atsigręžti į save. Šiuo laikotarpiu mes, socialiniai darbuotojai, dažniau susimąstome apie savo profesiją, darbo prasmę ir įtaką kitų gyvenimams. Kaip lapai keičia spalvą ir krenta ant žemės, taip ir mes susiduriame su nuolatiniu gyvenimo cikliškumu - krizės, sunkumai ir išbandymai kartojasi, bet su jais kartu ateina ir naujos galimybės. Rudens laikotarpis man primena, kad tik per sunkumus gimsta tikrieji pokyčiai, ir šis procesas dažnai vyksta lėčiau nei norėtume. Dirbu socialine darbuotoja jau devynerius metus, o pastaruosius penkerius - kaip atvejo vadybininkė. Per šį laiką supratau, kad ruduo simbolizuoja ne tik gamtos pokyčius, bet ir gyvenimo sudėtingumą. Kiekviena šeima, su kuria dirbu, yra tarsi lapas: vieni suskyla ir nukrenta, kiti išsilaiko, jei laiku suteikiame tinkamą paramą. Esu įsitikinusi, kad mano darbas yra ne tik padėti žmonėms išgyventi krizę, bet ir suteikti jiems įrankių rasti stiprybę, kuri padėtų judėti pirmyn.
Nuo 2015 metų, kai baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto socialinio darbo medicinoje programą, mano profesinis kelias tapo mano gyvenimo dalimi. Darbas su šeimomis, kurios patiria socialinę riziką, atvėrė man akis į daugybę socialinių problemų, kurios dažnai lieka už oficialių dokumentų ir taisyklių ribų. Kiekviena šeima turi savo istoriją, savo skausmą, savo viltį. Atvejo vadyboje, ypač dirbant su šeimomis, įsiplieskus krizėms, suprantu, kad emocinis ryšys su klientais yra esminis sėkmingo darbo komponentas. Empatija - tai ne tik supratimas, bet ir gebėjimas jausti kitų skausmą, kartu išlikti profesionaliai atsakinga už sprendimus. Per šį laiką patyriau, kad ne visos šeimos pasiekia norimų pokyčių. Kai kurios grįžta į praeities elgesio modelius, ir tai yra vienas sunkiausių momentų mano profesinėje veikloje. Vis dėlto suvokiu, kad mano užduotis nėra teisti, o padėti tada, kai žmogus yra pasiruošęs keistis. Beviltiška. Socialinis darbas yra nuolatos besikeičianti sritis, kurioje tenka balansuoti tarp teisinių normų ir žmonių poreikių. Šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip socialinė atskirtis, psichologinės traumos ar ekonominiai sunkumai, reikalauja iš mūsų lankstumo, gebėjimo kurti individualius sprendimus. Mano profesinėje praktikoje vis dažniau matau, kad individuali pagalba šeimai yra svarbi, bet ne mažiau svarbu yra bendruomenės įtraukimas. Tuo pačiu metu vis dažniau susiduriu su dilema - kaip sukurti ilgalaikius pokyčius, kai kiekviena šeima turi skirtingas problemas? Čia itin svarbūs tampa įvairūs socialinio darbo metodai, tokie kaip šeimos sistemų teorija ar naratyvinė terapija, kurie padeda giliau suvokti žmonių poreikius ir individualiai pritaikyti pagalbą. Ruduo su savo besikeičiančiais orais ir krintančiais lapais man visada primena, kad gyvenimas yra nuolat besikeičiantis procesas. Kiekviena krizė, kaip ir rudens lapas, yra laikina, tačiau jos palikti pėdsakai lieka tiek šeimoms, tiek mums - tiems, kurie padeda joms perėjimo metu. Artėjanti Socialinių darbuotojų diena - tai puiki proga ne tik reflektuoti apie mūsų darbus, bet ir sustoti akimirkai, pažvelgti į save. Kiekvienas socialinis darbuotojas turi nepaprastai didelę atsakomybę - tiek už savo klientus, tiek už bendruomenę, kurioje dirba. Tačiau ši atsakomybė taip pat suteikia galimybę - nors ir mažais žingsneliais, bet prisidėti prie pasaulio pokyčių. Žinau, kad pokytis ne visada įvyksta greitai. Kartais mes prarandame viltį, matydami tą patį skausmą ir krizę grįžtant šeimų gyvenime, tačiau nė viena mūsų pastanga nėra beprasmė. Šios ypatingos dienos proga noriu palinkėti kiekvienam socialiniam darbuotojui stiprybės, kantrybės ir tikėjimo savo profesija. Kiekviena Jūsų pastanga keičia žmonių gyvenimus, net jei to pokyčio ne visada matome iš karto. Esame tie, kurie neša viltį ir padeda žmonėms atrasti šviesesnį rytojų. Tegul ši Socialinių darbuotojų diena primena, kad mūsų darbas yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas, kuriuo galime didžiuotis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinio darbo plėtra, etika ir praktika
Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susiduriant su iškilusiomis iššūkiais. Socialiniame darbe didelę reikšmę turi asmenims ar šeimoms savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose situacijose. Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą. Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų gerinimo. Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų, su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas. Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai. Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus. Jei atrandi priėjimą prie paslaugų gavėjo, tai rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusio pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius. Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas. Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos. Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, tai niekada negali žinoti kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš. Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui. Tačiau niekada tiksliai darbo dienos suplanuoti negalima. Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų.
Socialinis darbas: kai pagalba tampa profesija
Be to, socialinis darbas kaip profesija reikalauja nuolatinio prisitaikymo prie naujų sąlygų. Socialinės globos centras „Vija“ dalyvavo deinstitucionalizacijos procese 2014-2020 m., o 2020 m. rugsėjo 9 d. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims - 4 vaikams ir 34 suaugusiems asmenims su negalia. Visos - tiek darbuotojai, tiek paslaugų gavėjai - tą pačią dieną persikėlė į naujas patalpas, kur net paprasti, buitiniai klausimai virto iššūkiais. Pirmieji mėnesiai buvo kupini nežinomybės; visos sritys - nuo maitinimo iki darbo grafikų - buvo kuriamos iš naujo. Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į mano profesinę veiklą. Stebint pokyčius, ėmiau domėtis socialinės globos paslaugų teikimu ir jų poveikiu paslaugų gavėjams bei darbuotojams. Džiaugiuosi, kad pasirinkau socialinio darbo magistrantūros studijas, kurios leido giliau pažinti institucinės pertvarkos metu įvykusius pokyčius Lietuvoje. Atlikdama tyrimą ir dirbdama kartu su šeiminių namų komandomis, pamačiau, kaip iš esmės pasikeitė šio darbo turinys, atsakomybės ir emocinė aplinka. Socialinėje srityje dirbantys specialistai kasdien susiduria su iššūkiais, įskaitant klientų agresiją. LRT Straipsnyje aptariama, kaip organizacija „220 be įtampos“ moko socialinius darbuotojus valdyti įtampą ir agresyvų elgesį be smurto, pabrėžiant ramų bendravimą ir situacijos deeskalavimą. Gegužės 27 d. organizacija „220 be įtampos“ rengia akredituotus mokymus Kaune „Agresyvaus elgesio intervencija: kai svarbūs abu - klientas ir darbuotojas“. Džiaugiamės galėdami pranešti, kad mūsų Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Neringa Martinaitienė dalyvauja esė konkurse, kaip minėta aukščiau.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #biski #socialinis #darbas