Straipsnyje atskleidžiamas socialinio darbo multidisciplininis pobūdis, išryškinant edukacijos raišką kliento įgalinimo procese. Į įgalinimo procesą žvelgiama holistiškai, aktualizuojant bendruomeninio įgalinimo patirtį gyvenimo sėkmės ugdymo kontekste.
Numatoma edukacinių aspektų raiška ir perspektyva kliento įgalinimo procese siekiant resocializacijos tikslų. The multidisciplinary nature of social work described in the article focuses on education expression in the process of client empowerment.
Socialinio darbo ir edukacijos sąsajos: holistinis įgalinimo požiūris
A holistic approach is applied in the empowerment process: experience of communal empowerment is actualized in the context of training life success. Expression of educational aspects as well as the perspective in the process of the client empowerment are foreseen seeking purposes of re-socialisation.
This research project was aimed at focusing upon the formative aspects of social work, so as to reveal educational aspects of social work based on the experience of communal empowerment. The multidisciplinary nature of social work discribed in the article focuses on education expression in the process of client empowerment.
Comparative analysis of the life before joining the rehabilitative community and the results of communal empowerment reveal the relevance of educational activity and methods in the process of the client‘s empowerment. The research revealed the complexity and the sources of psycho-social problems of former prisoners.
Taip pat skaitykite: Socialinių edukacinių poreikių įtaka
Egzistenciniai ir vertybiniai ugdymo akcentai
Egzistencialistinė paradigma socialiniame darbe: ribos ir galimybės. Tikėjimas žmogaus ugdymo vyksme. Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda. Hodegetika: auklėjimo mokslas. Enciklopedinis edukologijos žodynas.
Socializacija ir ugdymas vaikystėje: vadovėlis pedagogikos specialybių studentams. Pozityvioji socializacija. Šeimoje netektį patyrusių vaikų socializacija.
Bendruomeninis įgalinimas ir resocializacija
Įgalinanti bendruomenė asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, resocializacijos procese. Sociokultūrinės aplinkos vaikystėje įtaka asmens socializacijai: grįžusių iš laisvės atėmimo vietų patirtis.
Interviews were conducted in Klaipeda between 2008 and 2010 with six clients (five male, one female) who had previously served prison sentences. The interviews selected for content analysis were structured according to I. Marshall (2006) and his motivational scale.
The research revealed the complexity and the sources of psycho-social problems of former prisoners. Comparative analysis of the life before joining the rehabilitative community and the results of communal empowerment reveal the relevance of educational activity and methods in the process of the client's empowerment.
Taip pat skaitykite: Žaidimai neįgaliems vaikams Lietuvoje
Edukacinės veiklos ir metodai resocializacijos procese
- Neformaliojo ugdymo organizavimas vaikų socializacijos centruose.
- Vaikų dienos centro socialinė edukacinė veikla, mažinant vaiko socialinę atskirtį.
- Įgalinančių socialinių paslaugų vienišoms motinoms konstravimas: biografinio pasakojimo perspektyva.
- Praktinis įgalinimo strategijų taikymas dirbant su moterimi-motina "Šeimos užuovėjos" programoje.
- Globėjų į(si)galinimo raiška savitarpio pagalbos grupėje.
Professionalization of social work in Lithuania from the perspective of social construction. Socialinio darbo perspektyva probacijos sistemoje.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas kaip edukacinio įgalinimo sąlyga
Bendradarbiavimas - tai vienoje ar kitoje veikloje taikoma procedūra, kai bendradarbiavimo objektas nulemia bendros veiklos vienoje ar kitoje srityje specifiką, apibrėžia darbuotojų arba institucijų suderintą darbą pagal vieną veiklos planą. Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, sujungus intelektines jėgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo priėmimas.
Kalbiniu požiūriu sąvoka bendradarbiauti kildinama iš lotyniško žodžio cooperari - bendradarbiauti (daryti ką bendromis jėgomis). Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (2003) bendradarbiavimas apibūdinamas kaip asmenų arba socialinių grupių bendravimas siekiant padėti realizuoti vienas kito poreikius.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (2006) 4 str. nurodomi socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principai, vienas iš kurių - bendradarbiavimas. Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą.
Partnerystės ir komandinio darbo principai
Partnerystė - tai intensyvios organizacijų sąveikos forma, skirta problemoms spręsti. Partnerystė kuriama dalyvavimo pagrindu ir remiasi atvira komunikacija tarp visų narių. Partnerystės veiklos rezultatai yra analizuojami ir vertinami, o priimant sprendimus dalyvauja dauguma narių.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo narkotikų: socialinis požiūris
Pagrindiniai partnerystės principai: pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams; laisvos bendros derybos; savanoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas; objektyvios informacijos suteikimas, bešališkumas; tarpusavio kontrolė ir atsakomybė; bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.
Bendradarbiavimas yra priemonė, kuria naudojantis galima abipusiai naudingai keistis informacija, įgūdžiais ir patirtimi. Bendradarbiavimo ir kontaktų palaikymo vertė ir pranašumai didėja labiau, kuo aktyviau šioje veikloje dalyvaujama.
Koordinacijos stoka ir jos rizikos
Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo yra didelė tikimybė priimti skubotą sprendimą. Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokių atveju iškyla tam tikrų paslaugų pasikartojimo arba visai jų nebuvimo problema.
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Netiesioginis bendradarbiavimo efektas yra darbuotojų tarpusavio palaikymas.
Profesinės kompetencijos: edukacinė laikysena ir nuolatinis tobulėjimas
Socialinio darbuotojo darbas - tai ne tik profesija, bet ir misija. Pasirinkdami šią specialybę, tampate pokyčių kūrėjais, kurie padeda žmonėms įveikti sunkumus, atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti naują gyvenimo etapą.
Šiandieninėje visuomenėje vienas iš esminių modernios organizacijos bruožų yra komandinė veikla. Socialiniame darbe - ne išimtis. Komandos kuriamos norint pasiekti įvairių tikslų, tačiau pagrindinis jų reikšmingumo ypatumas - įrodymai, kad komandos pasiekia geresnių rezultatų nei atskiri darbuotojai.
Kvalifikacijos tobulinimo mokymai yra būtini kiekvienam socialiniam darbuotojui, siekiančiam užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę ir neatsilikti nuo naujausių tendencijų. Kvalifikacijos tobulinimo programų sąrašas.
| Mokymų tema | Trukmė | Edukacinė nauda |
|---|---|---|
| Atvejo vadyba | 8 akad. val. | Komandinio planavimo ir individualizuoto ugdymo stiprinimas |
| Komandinis darbas | 8 akad. val. | Tarpdisciplininės sąveikos ir bendrų tikslų siekimo ugdymas |
| Profesinio perdegimo sindromas socialiniame darbe | 8 akad. val. | Streso valdymo įgūdžiai ir psichologinio atsparumo ugdymas |
| Socialinis darbas paliatyvioje pagalboje | 8 akad. val. | Empatinių ir komunikacinių intervencijų mokymasis |
| Sociopedukacinis darbas su paaugliu | 8 akad. val. | Įgalinančių metodų taikymas rizikos grupėse |
Edukaciniai aspektai probacijoje ir pažeidžiamose grupėse
Socialinio darbo perspektyva probacijos sistemoje. Nepilnamečių resocializacija: priežiūros įstaigų psichosocialinė ir edukacinė situacija Lietuvoje.
Ryškesni paauglių ir jaunuolių socializacijos ypatumai. Projekto "Mano gyvenimo mokytojas" tikslingumas sociokultūrinio ugdymo požiūriu.
Socialinio darbo ir edukologijos nuostatų sąsajos neįgaliųjų socializacijos kontekste. Sąvokos "gyvenimo kokybė" raidos tendencijos.
Metodiniai akcentai bendruomenėje
- Bendruomenės pasitelkimas įgyvendinant socialinį darbą.
- Vaikų ir jaunimo laisvalaikio organizavimo veikla.
- Muzikos terapijos priemonių taikymas socialiniame darbe.
- Refleksijos metodai: pagalba sau ir kitiems.
Socialinių paslaugų kokybės valdymas. Šiandienos lyderiai: fenomenas, kuris keičia organizacijas.
Mokslinių tyrimų indėlis į edukacinį socialinį darbą
This research project was aimed at focusing upon the formative aspects of social work, so as to reveal educational aspects of social work based on the experience of communal empowerment. The interviews selected for content analysis were structured according to I. Marshall (2006) and his motivational scale.
Interviews were conducted in Klaipeda between 2008 and 2010 with six clients (five male, one female) who had previously served prison sentences. The research revealed the complexity and the sources of psycho-social problems of former prisoners.
Comparative analysis of the life before joining the rehabilitative community and the results of communal empowerment reveal the relevance of educational activity and methods in the process of the client's empowerment.
Teorinės ir praktinės prielaidos
Egzistencialistinė paradigma socialiniame darbe: ribos ir galimybės. Professionalization of social work in Lithuania from the perspective of social construction.
Neformaliojo ugdymo organizavimas vaikų socializacijos centruose. Vaikų dienos centro socialinė edukacinė veikla, mažinant vaiko socialinę atskirtį.
Bendradarbiavimo kultūra kaip edukacinės praktikos pagrindas
Pagal D. Bell, šiuolaikinės postindustrinės visuomenės socialinis vienetas yra ne individas, o bendruomenės organizacija. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien svarbiausi yra bendradarbiavimo ir tarpusavio santykių prioritetai, o koordinavimas yra reikšmingesnis už hierarchiją grįstą valdymą.
Dalykiniam institucijų bendradarbiavimui reikia sąmoningo apsisprendimo ir tam tikro įdirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikšmę ir naudą organizacijoje; taip pat darbuotojų gebėjimo dirbti komanda - bendrai planuoti ir atlikti užduotis; organizacijų bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiškumo principu, abipusiu pasitikėjimu ir bendrų tikslų siekimu.
Būti bendradarbiu (partneriu) bendriausia prasme reiškia drauge dalyvauti (įtraukimas), priklausyti (pasirinkimas), prisijungti (įsipareigojimas), perteikti (bendravimas). Partnerystė „sukuria“ patys bendradarbiaujantys subjektai, todėl ji priklauso nuo partnerių bendros veiklos įprasminimo.
Socialinės praktikos rezultatyvumas
Socialinis darbas - tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeminant žmogaus orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįsta asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.
Bendradarbiaujant yra telkiamos pastangos teikti paslaugas klientams. Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą.
Socialinio darbo studijų programų ypatumai gali atsiremti į komandinio darbo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo praktiką, kad būtų sustiprinta edukacinė kliento įgalinimo linija.
Gyvenimo sėkmės ugdymas: nuo individualaus plano iki bendruomenės tinklų
A holistic approach is applied in the empowerment process: experience of communal empowerment is actualized in the context of training life success. Expression of educational aspects as well as the perspective in the process of the client empowerment are foreseen seeking purposes of re-socialisation.
Globėjų į(si)galinimo raiška savitarpio pagalbos grupėje. Įgalinančių socialinių paslaugų vienišoms motinoms konstravimas: biografinio pasakojimo perspektyva.
Vaikų dienos centro socialinė edukacinė veikla, mažinant vaiko socialinę atskirtį. Neformaliojo ugdymo organizavimas vaikų socializacijos centruose.
Metodinė įvairovė ir kokybės valdymas
- Socialinių paslaugų kokybės valdymas.
- Šiandienos lyderiai: fenomenas, kuris keičia organizacijas.
- Ugdomojo vadovavimo galia organizacijos sėkmei.
- Humanistinis požiūris socialiniame darbe.
KOKYBIŠKŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS IR KOKYBĖS VERTINIMO AKTUALUMAS. Socialinių paslaugų teikėjams ypatingai svarbu tinkamai įvertinti stresą sukeliančias situacijas, identifikuoti savo stiprybes ir silpnybes dirbant su įvairiomis rizikos grupėmis.
Mikro- ir mezo-lygmens edukacinės intervencijos
Įžanginiai mokymai socialinių paslaugų teikėjams yra skirti individualios priežiūros personalui - socialinio darbuotojo padėjėjams, lankomosios priežiūros darbuotojams, asmeniniams asistentams. Mokymų dalyviams sudaromos galimybės įgyti kompetencijų, būtinų teikiant socialinę pagalbą, atliekant individualios priežiūros personalo funkcijas.
Bendravimo įtaką kliento problemų sprendimo procesui, verbalinio ir neverbalinio bendravimo svarbą socialiniame darbe. Pirmosios pagalbos principus. Savižudybės riziką, presuicidinį sindromą ir jo atpažinimą.
Psichikos sutrikimų turinčių asmenų teises, sutrikusios psichikos ženklus, psichikos ligos ir negalios poveikį žmogaus asmenybei, intelekto sutrikimus, stigmatizacijos, diskriminacijos, socialinės atskirties poveikį kliento situacijai.
Edukaciniai moduliai bendruomenės praktikoje
- Streso valdymas įtempto bendravimo su klientais procese.
- Konfliktų valdymas, sprendimų priėmimas socialiniame darbe.
- Emocinio intelekto galimybės socialiniame darbe.
- Sociopedukacinis darbas su paaugliu: kaip suprasti, padėti, įgalinti.
- Vaikas kaip informacijos šaltinis: bendravimo su vaiku ypatumai.
INTERVIZIJOS ATVEJO VADYBININKAMS IR SOCIALINIAMS DARBUOTOJAMS. SUPERVIZIJA ORGANIZACIJŲ VADOVAMS. SUPERVIZIJA SOCIALINIAMS DARBUOTOJAMS.
Edukacinės inovacijos ir karjeros kelias socialiniame darbe
Socialinio darbuotojo įgūdžiai ir kompetencijos. Asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo kvalifikaciją, turi: gebėti užmegzti ir plėtoti etiškus, teisėtus ir partneriškus santykius su įvairiomis socialinės globos reikalingais žmonėmis. Analizuoti socialines problemas, atpažinti asmens, šeimos ar grupės poreikius, numatyti, kokios pagalbos jiems reikia, planuoti ir organizuoti šios pagalbos teikimą, pasitelkiant kitas organizacijas.
Žinoti kaip stiprinti asmenų, šeimų, grupių bei bendruomenių sąveiką, įtraukiant juos į bendrą tikslų siekimą, išteklių paiešką ir plėtotę, kančios mažinimą ir jos prevenciją, socialinės politikos, paslaugų plėtotės sprendimus. Mokėti dirbti atsakingai, savarankiškai, planuoti, organizuoti ir vertinti savo darbą, efektyviai empatiškai bendrauti su kolegomis ir klientais.
Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti socialiniu darbuotoju nėra pripažįstami.
Karjeros galimybės ir tolesnis mokymasis
Įgiję socialinio darbuotojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniu darbuotoju socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų, žmonių su negalia, pagyvenusių žmonių dienos centruose, bendruomenės centruose, vaikų, senų žmonių globos namuose, žmonių su negalia pensionatuose, ligoninėse, mokyklose, kalėjimuose, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse.
Kvalifikacijos tobulinimo mokymai socialinių paslaugų teikėjams. Socialinių paslaugų teikėjams ypatingai svarbu tinkamai įvertinti stresą sukeliančias situacijas, identifikuoti savo stiprybes ir silpnybes dirbant su įvairiomis rizikos grupėmis.
Šaltinių ir patirčių laukas
Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda. Enciklopedinis edukologijos žodynas. Hodegetika: auklėjimo mokslas.
tags: #edukaciniai #aspektai #socialiniame #darbe #bendruomeninio