Visi žinome pasaką apie tai, kad žmonių smegenys veikia tik 10 proc. pajėgumo, o likęs potencialas „išlįs“ tik tada, kai atsiras išskirtiniai gebėjimai ar išoriniai stimuliatoriai. Tačiau šis mitas įtikinamai paneigiamas moksliniais tyrimais: PET ir fMRI tyrimai rodo, kad smegenys visada yra aktyvios, net miego metu, ir net sveikos bei ligoninės būklės smegenys darbą tęsia reguliuodamos, planuodamos ir veikdamos.
Savantai ir savanto gebėjimai: ar smegenys išnaudojamos pilnai?
Savantai „Ką mes gebėtume, jei smegenys dirbtu pilnu pajėgumu, galime pastebėti iš vadinamųjų „talentų salų“. Talentų salos - reta būklė, kai autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo demonstruoja tam tikrus unikalius sugebėjimus. Kai kurių mokslininkų teigimu, tarp šių asmenų galėtų būti apie 10 proc. savantų. Įgūdžiai dažnai yra susiję su atmintimi: greitas skaičiavimas, skaitymas, gebėjimas įsiminti ir atkurti net menkiausias detales ar skaičius bei juos saugoti atmintyje neribotą laiką. Taip pat pasitaiko išskirtinių gebėjimų įvairiose menų srityse.
Autizmas apima daug atspalvių, todėl svarbu suvokti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. Autizmas yra neurologinis žmogaus tipas, o ne liga, o jo pasireiškimai gali būti labai platus: nuo išskirtinų stiprybių iki iššūkių socialinėje sąveikoje, komunikacijoje ar elgsenoje. Dauguma žmonių su ASS turi skirtingą patirtį ir gebėjimus, todėl teigti, kad autizmas vienodi visiems - klaidinga.
Misijos ir mitai apie vakciną, DNR ir Bilo Geitsą
Internete sklando daugybė sąmokslo teorijų apie vakcinas, jų įtaką DNR ir intelektui. Viena iš dažniausiai kartojamų teiginių teigia, kad vakcinos gali keisti žmogaus DNR ir taip mažinti intelektą. Mokslininkai aiškiai paneigia šią sąmokslo idėją: vakcinos veikia kaip instrukcija ląstelei gaminti baltymą, kuris skatina imuninį atsaką, ir jų veikimas apskaičiuojamas bei tiksliai kontroliuojamas. Pasak Žitkaus, DNR sekos pokyčiai ląstelėse vyksta nuolat, o imuninei sistemai tai būtina.
Taip pat teigiama, kad Bilius Geitsas kartu su PSO siekia sukurti virusus ar genų modifikacijas, kad sumažintų intelektualinį potencialą. Šios teiginių tėkmės iš esmės yra klaidingos: įrodyta, kad skiepai nepakeičia ar nepaveikia žmogaus genomo; jie yra imuninės sistemos mokymas, o jų tikslas - apsaugoti nuo ligų ir pasiekti saugumą visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Egipto mitas ir technologijų pažanga
Kepant mitą, teigiantį, kad senovės egiptiečiai „pakeitė DNR“ ir prarado 90 proc. smegenų potencialo, filmai ir vaizdo įrašai kartais cituoja šią idėją kaip įrodytą faktą. Tačiau tai tik mitas: egiptiečiai naudojo varinius įrankius, neturėjo pažangesnės metalurgijos, negalėjo apskaičiuoti pusrutulio tūrio ar numatyti užtemimų, o jų civilizacijos pasiekimai yra labai įvertinti jų kultūriniu ir architektūriniu lygiu, bet ne tuo, kad jie turėjo „trauminiai“ smegenų pajėgumų potenialą. Šiuolaikinių technologijų panaudojimas leidžia ne tik atkurti, bet ir kurti pranašesnius statinius, nei buvo galima senovėje.
Pasaulinė vyriausybė ir robotų ateities teorijos
Vaizdo įraše kartais keliamas teminis motyvas apie „pasaulinę vyriausybę“ ir elitas, kuris naudoja Dirbtinį intelektą, norėdamas valdyti žmoniją. Nėra įrodymų, kad toks įvykis yra realus ar įmanomas. Paaiškinimai, pabrėžiantys realius rizikos veiksnius automatizacijos, rodo, kad robotai gali iškreipti darbo rinką, bet žmonės vis dar turi svarbią vietą visuomenės kūrime: technologinės inovacijos kuria naujas darbo vietas, ir nors dalis profesijų gali išnykti, daug naujų galimybių tik prasideda. Remiantis ekonominiais skaičiavimais, iki 2030 metų robotizacija gali užimti tam tikras darbo vietas, tačiau taip pat pagimdyti naujas galimybes.
Kinija ir Singapūras naudoja robotus psaugoje, dezinfekcijoje ir medicinoje. Tačiau robotai nėra autonomiški teisėjai ar valdytojai: jų veiksmai yra kontroliuojami sveikatos priežiūros ar saugumo specialistų, o technologijos naudojamos siekiant efektyvumo ir saugumo, o ne persekiojimo. Pavyzdžiui, „Spot“ robotas Singapūro parkuose tik įspėja apie neatsargų judėjimą, o konkrečias baudas ar veiksmus atlieka žmonės.
Autizmas ir žmonių įvairovė
Autizmas ir Aspergerio sindromas dažnai painiojami, tačiau šios sąvokos dabar aiškiai suklasifikuotos kaip dalis Autizmo spektro sutrikimo (ASS). Aspergerio sindromas laikomas ASS dalimi, dažnai pasireiškiantis socialinių įgūdžių iššūkiais, bet su aukštu intelektu ir stipriais domėjimais jautriomis temomis. Phoebe Gates atskleidė tėvo diagnozę, kuri sukėlė diskusijas apie neuroįvairovę ir tai, kaip ji pasireiškia tarp garsiausių žmonių. Svarbu suvokti, kad nors Aspergerio požymiai gali būti ankstesnėje klasifikacijoje, šiuolaikinė diagnostika įtraukia juos į ASS.
Autizmui dažnai būdingos daugialypės raiškos: kai kuriems vaikams diagnozė gali būti ankstesnė dėl gretutinių sutrikimų, tokių kaip kalbos ar elgesio sunkumai. Anot klinikų, autizmas vystosi visame pasaulyje, o ankstyva diagnostika ir intervencija lemia geresnį adaptavimą ir raidos vystymąsi. Tačiau svarbu ir visuomenės požiūris: būti autistišku ar turėti autizmo bruožų nėra gėda, o supratimas, palaikymas ir įtrauktis yra būtini veiksniai. Nuo 2007 m. balandžio 2-osios minima kaip Autizmo supratimo ir priėmimo diena, o autizmui skirtas visas balandžio mėnuo skatina visuomenės švietimą ir paramą.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Įvairūs faktai apie autizmą ir įtrauktis
SAP įmonė siekia įdarbinti daugiau žmonių su autizmo sutrikimais, teigdama, kad tokie darbuotojai pasižymi unikaliu gebėjimu informacinių technologijų srityje. Straipsniuose nurodoma, kad apie 0,5-10 proc. tarp SAP darbuotojų turi autizmo sutrikimų, o kai kurie dirba kaip programinės įrangos testuotojai. Autizmas gali turėti teigiamų aspektų - aukštas dėmesys detalėms, gebėjimas sisteminti informaciją ir vertingas spindinantis mąstymas. Vis dėlto svarbu plėtoti supratimą ir palaikymą, kad įtraukties procesas būtų efektyvus ir teigiamas visoms pusėms.
Trumpa apžvalga apie autizmą ir visuomenės požiūrį
- Nėra vienos vienos priežasties, kuri sukelia autizmą; veiksnių derinys gali būti biologinis, genetinis ir aplinkos poveikis.
- Autizmas nėra liga; tai neurologinis skirtys, kuris reikalauja pagalbos ir palaikymo tam tikrose srityse, ypač socialinėje sąveikoje ir komunikacijoje.
- Autizmo raiška skiriasi nuo lengvos iki sunkios; ankstesnė diagnozė lemia geresnę pagalbą ir adaptaciją.
- Aplinkos solidarumas ir supratimas yra pagrindiniai, siekiant įtraukti asmenis su ASS į visuomenę bei darbą.
Taip pat skaitykite: Brolių ir seserų patirtys auginant vaikus su autizmu Lietuvoje