Ilgalaikės priežiūros koncepcija Lietuvoje - palyginti nauja. Jos tikslas - sujungti slaugos ir globos paslaugas: nuo pat pradžių teikti kompleksinę pagalbą ir priežiūrą. Kol kas Sveikatos apsaugos ministerija reglamentuoja slaugos veiklą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - globos namų veiklą.
Šiuo metu rinkoje trūksta ne tik kelių tūkstančių slaugytojų, bet ir slaugytojų padėjėjų, prognozuojama, jog, nesiimant pokyčių, po septynerių metų gali išsipildyti katastrofiškas scenarijus, tačiau naujų darbuotojų pritraukimą ar esamų išlaikymą apsunkina dviprasmiški, sunkiai įgyvendinami ar net su realybe prasilenkiantys įstatymai.
Kaip nepaklausias specialybes turinčius darbuotojus perkvalifikuoti ir paskatinti rinktis slaugytojo padėjėjo profesiją, jei kursai trunka nuo pusmečio iki pusantrų metų, juos tenka apmokėti iš savo kišenės ir dar visą mokymo laikotarpį sugebėti pragyventi iš turimų santaupų? Galiausiai, kaip paaiškinti darbuotojams, atliekantiems panašų darbą, kad jų darbo ir atostogų laikas skiriasi?
Šiuo metu ilgalaikės priežiūros sektoriuje be gydytojų ir slaugytojų, senjorų priežiūra rūpinasi slaugytojų padėjėjai ir dviejų kategorijų individualios priežiūros darbuotojai. Jų darbas skiriasi minimaliai, tačiau mokymų programos, darbo, atostogų laikas - kardinaliai.
Pavyzdžiui, individualios priežiūros darbuotojai dirba 40 valandų per savaitę, jų kasmetinių atostogų trukmė - 42 kalendorinės dienos per metus. Slaugytojo padėjėjo darbo laikas - 38 valandos per savaitę, o atostogos - 36 kalendorinės dienos per metus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Maža to, pačių individualios priežiūros darbuotojų mokymo programos skiriasi. „Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, mokymo programa trumpesnė, apimanti 35-45 kreditus, o įgiję vidurinį išsilavinimą mokosi dvigubai ilgiau - jų mokymosi programą sudaro 70-90 kreditų. Ir nors teoriškai jų kvalifikacija aukštesnė, o be pagrindinių priežiūros funkcijų galima savarankiškai teikti socialines paslaugas ir pagelbėti sudaryti individualius pagalbos planus, realybėje globos namuose jie atlieka tą patį darbą ir gauna vienodą atlygį“, - paaiškino J. Zelba.
Susivienijusios slaugos ir globos srityje veikiančios įstaigos įvardija ir daugiau rinkos problemų bei siūlo pokyčius, kurie padėtų realiai išsaugoti rinkoje esančius ir pritraukti naujų darbuotojų.
Siūlomi sprendimai
Pirmiausia siūloma sujungti individualios priežiūros darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų pareigybes, nes jie šiuo metu atlieka analogiškas funkcijas, nors dirbti gali tik skirtingose darbo vietose.
„Individualios priežiūros darbuotojai šiuo metu gali dirbti tik globos įstaigose, o slaugytojų padėjėjai - tik sveikatos priežiūros įstaigose. Globos įstaigose jie galėtų dirbti tik išklausę papildomus mokymus, kurių trukmė po pusantrų metų jau bus tris kartus ilgesnė. Sujungus pareigybes, būtų galima sujungti ir mokymo programas, suteikiant galimybę baigusiems mokslus dirbti tiek sveikatos priežiūros, tiek globos įstaigose. Šie pokyčiai ne tik padidintų profesijos patrauklumą, bet ir pagerintų paslaugų teikimo efektyvumą, nes darbuotojai galėtų teikti integruotas - medicinines ir socialinės priežiūros - paslaugas“, - atkreipė dėmesį IPIA vadovas.
Sujungus slaugytojo padėjėjo ir individualios priežiūros darbuotojo mokymo programas, naują programą siūloma padaryti prieinamą ir turintiems pagrindinį išsilavinimą, o ne tik įgijusiems vidurinį išsilavinimą, kaip, panorus mokytis slaugytojo padėjėjo profesijos, yra dabar. Tai ne tik praplėstų potencialių mokinių ratą, bet užtikrintų greitesnį specialistų parengimą.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius mokslus Lietuvoje
Norint į darbo rinką aktyviau įtraukti laikinai nedirbančius, nekvalifikuotus ar norinčius keisti profesiją asmenis, siūloma orientuotis į praktinio mokymo ir pameistrystės modelius, kai kvalifikacija įgyjama darbo metu.
Pameistrystės modelis leistų greičiau pritraukti sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriams ypač reikalingų darbuotojų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje Nacionalinės sveikatos tarnybos (angl. National Health Service, NHS) darbuotojai dirba visą darbo laiką, o mokymai vyksta vieną dieną per savaitę.
Pasak J. Zelbos, į rinką svarbu grąžinti ir anksčiau bendrosios praktikos slaugytojo profesiją įgijusius, tačiau praktikoje ilgesnį laiką nedirbusius, asmenis. Šiuo metu, jei asmuo slaugytojo profesiją įgijo iki, pavyzdžiui, 2000 metų, dirbo pagal profesiją kurį laiką, o vėliau netęsė praktinio slaugytojo darbo ir neįgijo licencijos, šiuo metu turėtų vėl iš naujo studijuoti taip pat, kaip ir neturintis šio išsilavinimo, vadinasi, 3,5-4 metus. Kai tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje vienoje iš siūlomų slaugytojo sugrąžinimo į darbo rinką programų apmokami žinių atnaujinimo kursai, mokama stipendija ir suteikiama galimybė tuo pačiu metu ir studijuoti, ir dirbti.
Situaciją ilgalaikės priežiūros sektoriuje dar labiau apsunkina ir nuolat griežtėjantys reikalavimai įstaigoms dėl privalomo medicinos personalo skaičiaus. Jei iki 2024 metų globos įstaigose 30-čia gyventojų rūpinosi ne mažiau nei viena slaugytoja, nuo 2024 metų gyventojų skaičius sumažintas iki 20. Tais pačiais metais padidintas ir privalomas slaugos personalo skaičius slaugos ligoninėse.
„Griežtesni reikalavimai nustatyti norint gerinti paslaugų kokybę, tačiau kartu nesprendžiant personalo trūkumo problemos. Taigi, tokie nepamatuoti sprendimai tik dar labiau apsunkina galimybes teikti ilgalaikės priežiūros paslaugas“, - apibendrino pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Slaugos inovacijos
Net keturios asociacijos, vienijančios ilgalaikės priežiūros srityje veikiančias įstaigas, bendrame rašte Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms pasiūlė dalytis patirtimi ir bendradarbiauti, sprendžiant ilgalaikės priežiūros sektoriui aktualias problemas. Asociacijų atstovai tikisi būti pakviesti į šioms problemoms spręsti suburtą darbo grupę.
Esminės problemos
Nesuderinti teisės aktai kuria chaosą sistemoje. Koks rezultatas? Šiuo metu rinkoje trūksta ne tik kelių tūkstančių slaugytojų, bet ir slaugytojų padėjėjų, prognozuojama, jog, nesiimant pokyčių, po septynerių metų gali išsipildyti katastrofiškas scenarijus, tačiau naujų darbuotojų pritraukimą ar esamų išlaikymą apsunkina dviprasmiški, sunkiai įgyvendinami ar net su realybe prasilenkiantys įstatymai.
Kaip globos namuose gyvenantiems senjorams sugirdyti vaistus, jei tuo metu dirba ne slaugytojo padėjėjas, bet individualios priežiūros darbuotojas? Abu atlieka kone identišką darbą, tačiau įstatymai individualios priežiūros darbuotojui to daryti neleidžia. Su panašiais įstatymų nelogiškumais šiandien susiduria ne tik globos, bet ir slaugos įstaigos.
Jų atstovai kelia klausimą: ar situacijai ilgalaikės priežiūros sektoriuje esant kone katastrofiškai ir toliau nebus imtasi realių pokyčių, kurie padėtų į rinką pritraukti daugiau šių ypač svarbių specialistų?
Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Įprastai darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę. Visgi remiantis Darbo kodeksu, kai kurie darbuotojai turi teisę į pailgintas atostogas. Pavyzdžiui, darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos atostogos.
Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.
Pailgintos atostogos, priklausomai nuo darbo srities, gali trukti nuo 25 iki 41 darbo dienos. Ilgiausiai atostogauti gali pilotai, navigatoriai, orlaivių vadai, skraidantieji inžinieriai, skraidantieji operatoriai, orlaivių palydovai. Jų atostogų trukmė - 41 darbo diena, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę. Tiesa, jiems keliama dar viena papildoma sąlyga - būtina pasiekti tam tikrą bendrą skrydžių laiką, kuris gali svyruoti nuo 120 iki 350 valandų per metus.
Pailgintos atostogos suteikiamos ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ skrydžių vadovams, vyresniesiems skrydžių vadovams, instruktoriams, skrydžių valdymo centrų pamainų viršininkams, tačiau atostogų trukmė čia siekia 35 darbo dienas, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę ir teikė oro navigacijos paslaugas ne mažiau nei nurodytas valandų skaičius.
Į pailgintas atostogas teisę turi ir dalis švietimo srityje dirbančių darbuotojų. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, švietimo įstaigų pagalbos mokiniui specialistų, kiti mokyklų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagogų atostogų trukmė - 40 darbo dienų. Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai atostogauja - 40 darbo dienų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai - 30 darbo dienų.
Sveikatos priežiūros specialistai taip pat atostogauja ilgiau. Priklausomai nuo srities, kurioje dirbama, atostogų trukmė gali svyruoti nuo 25 iki 30 darbo dienų. Pavyzdžiui, teikiantys skubiąją medicinos pagalbą turi teisę į 27 darbo dienų atostogas, psichologai, dirbantys socialinės globos įstaigose, - 30 darbo dienų.
Jūrininkai, dirbantys Jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis žvejybos laivuose, užsiimančiuose versline ir kita specialia žvejyba, atostogauja 25 darbo dienas.
Vyriausybė yra patvirtinusi ilgesnes ir kai kurių Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų atostogas. Atsižvelgiant į darbo pobūdį, atostogos čia gali trukti nuo 25 iki 30 darbo dienų. Pavyzdžiui, dirbantys esant jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, turi teisę į 25 darbo dienų atostogas, dirbantys esant jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui ir tiesiogiai vykdantys darbus ar operacijas panaudoto branduolinio kuro ir didelio radioaktyvumo specialių dirbinių tvarkymo srityje - 30 darbo dienų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai, kurie pagal jų pareigybės aprašymus ima mėginius ir atlieka cheminius, ekotoksikologinius, hidrobiologinius ir radiologinius tyrimus bei matavimus gali išeiti kasmetinių atostogų, kurių trukmė 25 darbo dienos.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad pastaruoju metu vykstantys svarstymai dėl šventinių dienų paskelbimo labiau panašu į politikavimą. Visgi ji pabrėžia, kad tokios papildomos šventinės nedarbo dienos yra tik trumpalaikės priemonės, tačiau jei kalbama apie tai, kad darbuotojams reikėtų ilsėtis daugiau, reikėtų spręsti esminę problemą - kasmetines atostogas.
„Kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra mažiausia, kokia nustatyta Europos Sąjungos (ES). Kitos vakarų šalys jau seniai turi nuo 25 iki 35 darbo dienų kasmetinių atostogų ir mes jau galėtumėme taip pat pradėti eiti ta linkme pridedant 2-4 dienas prie kasmetinių atostogų“, - pasakoja I. Ruginienė. Anot jos, tokiu atveju darbuotojai patys turėtų galimybę pasirinkti, kada išnaudoti atostogas - per šventines dienas, vasarą ar kitu metu, esant poreikiui.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad ilgesnės atostogos būtų naudingos ne tik patiems darbuotojams, bet ir visai ekonomikai. „Suteikti darbuotojams ilgesnes atostogas yra efektyviau nei paskelbti dar vieną šventinę dieną. Tokiu atveju tiek darbdaviai gali lanksčiau planuoti darbo procesą, tiek darbuotojai turi laisvę pasiimti atostogas tada, kada jiems reikia“, - sako ekonomistas.
Pasak jo, suteikiant ilgesnes atostogas darbuotojams padidinamas visos ekonomikos efektyvumas.
Ž. Mauricas pateikia pavyzdį, kad vasarą Lietuvos laisvalaikio paslaugų sektorius kenčia nuo vadinamojo savaitgalio efekto - savaitgaliai sulaukiama žmonių perteklius, didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų būna perpildytos, o darbo dienomis paklausa nedidelė. Visgi esant ir tokiai situacijai darbuotojus išlaikyti, atlyginimus mokėti vis tiek reikia.
„Jei žmonės vasarą atostogautų ilgiau, poilsiautojų srautai pasiskirstytų tolygiau ir visiems nuo to būtų tik geriau - gyventojai pigiau galėtų gauti paslaugą, nes savaitgaliais visur didesnės kainos ir verslui būtų patogiau, nes srautai būtų tolygesni“, - aiškina Ž. Mauricas.
Jis pabrėžia, kad valstybės švenčių metu priešingai nei per ilgesnes atostogas, besiilsinčių žmonių srautai vienu metu subėga į tam tikras įstaigas, o tai kelia tam tikras stresines situacijas darbuotojams, krūvis būna didžiulis. Tokiais atvejais išsibalansuoja ekonomika.
„Skandinavų šalyse įprasta atostogauti vieną mėnesį vasarą, o po to dar papildomai imti rudens ir žiemos atostogas, o kartais dar net ir pavasario. Tai iš viso atostogos ten trunka apie 7 savaites, taigi manyčiau, kad toks modelis būtų palankesnis ir Lietuvai“, - svarsto „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat pamini ir tai, kad dažnai, kai šventinė diena yra susijusi su konkrečiai Lietuvai svarbiomis datomis, didelė dalis žmonių vis tiek privalo dirbti, jei jie yra, pavyzdžiui, tarptautinės įmonės, kuri aptarnauja Jungtinės Karalystės, Vakarų Europos ar Skandinavijos įmones.
LPSK pirmininkė I. Ruginienė tikina - Lietuvoje vyrauja tokia kultūra, kai žmogus privalo dirbti daug ir efektyviai, o atostogos neretai traktuojamos kaip našta darbdaviui. „Darbdaviai norėtų, kad darbuotojai dirbtų be sustojimo 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Tačiau matydami situaciją šalyje, kai atlyginimai nėra tokie orūs ir dažniausiai žmogui, kad išlaikytų šeimą, reikia dirbti ne vienam darbe, o kartais pasitelkti ir antrą, ir trečią, tai iš tiesų galima pasakyti, kad lietuviai dirba labai daug, o ilsisi mažai“, - sako I. Ruginienė.
Anot jos, tokia vyraujanti situacija gali sukelti ir ilgalaikes pasekmes. Dėl didelio darbo jėgos trūkumo, nutolinamo pensinio amžiaus jau privalu galvoti apie tai, kad žmonės turi kuo ilgiau išlaikyti aktyvų darbinį amžių. „Turime kuo ilgiau išlaikyti savo darbinį amžių ir ne tik, kad darbinį, bet aktyvų darbinį amžių ir tai galime padaryti tik derindami darbo ir poilsio režimą“, - įsitikinusi LPSK pirmininkė.
Ekonomistas Ž. Mauricas svarsto, kad trumpesnes atostogas Lietuvoje nei kitose Vakarų ar Skandinavijos šalyse lemia kelios priežastys. Viena jų - baimė galimai prarasti tarptautinį konkurencingumą, nes didžioji dalis mūsų kaimyninių šalių darbuotojų taip pat turi 20 darbo dienų atostogas. Kita priežastis - vis dar siauras suvokimas apie poilsio svarbą darbuotojui.
„Turbūt tai gali lemti ir supratimo trūkumas, kad pailsėjęs darbuotojas dirbs efektyviau. Ir nebūtinai didesnis skaičius atostogų dienų lemia mažesnę per metus sukuriama to darbuotojo pridėtinę vertę. Žinoma, tas mąstymas po truputį keičiasi, todėl Lietuvai dabar yra puiki proga mąstyti apie galimą atostogų ilginimą. Aišku, ne iš karto iki Skandinavijos lygio, bet apsvarstyti pridėti po vieną ar dvi dienas prie atostogų jau tikrai būtų galima“, - svarsto Ž. Mauricas.
Kalbėdamas apie vis daugiau sąmoningumo įgyjančią visuomenę, ekonomistas priminė, kad jau ir dabar yra nemažai įmonių, kurios daro įvairius eksperimentus - trumpina darbo laiką, ypač penktadieniais, arba įveda net keturių darbo dienų savaitę. Dalis jų darbuotojams taip pat suteikia papildomą atostogų dieną kaip motyvacinę priemonę.
| Darbuotojo tipas | Darbo laikas per savaitę | Kasmetinių atostogų trukmė |
|---|---|---|
| Individualios priežiūros darbuotojas | 40 valandų | 42 kalendorinės dienos |
| Slaugytojo padėjėjas | 38 valandos | 36 kalendorinės dienos |
tags: #bendrosios #praktikos #slaugytojos #atostogu #laiko #nustatymas