Problema: Lietuvos globos institucijose gyvena daugiau nei 4000 vaikų, kurie beveik visada yra atskirti nuo visuomenės. Vaikai susiduria su diskriminacija, netolerantišku visuomenės požiūriu, skurdu Lietuvos , nelygybe sveikatos priežiūros srityje bei kur kas mažesnėmis ateities galimybėmis nei vaikai, augantys šeimose. Mano tikslas yra koncentruotis ties vaikų integracija į visuomenę analizuojant Lietuvos beglobių vaikų situaciją bei renkant gerosios kitų šalių praktikos pavyzdžius.
Vaikų su individualiais poreikiais integracija ir valstybės atsakomybė
Vaikai su individualiais poreikiais yra daugiau priklausomi nuo kitų asmenų pagalbos, ypač šeimos narių. Todėl valstybė turi suteikti pagalbą vaikams su individualiais poreikiais ir jų šeimoms. Valstybė turi užtikrinti, kad vaikai su individualiais poreikiais būtų kuo daugiau įtraukiami į visuomenę.
Tam gali reikėti specializuotos pagalbos, pvz., švietimo programų pritakymo vaikams su individualiais poreikiais, asistento pagalbos, veiklų dienos centruose. Vaikai su sunkia negalia globos įstaigose turėtų gyventi tik išimtiniais atvejais, kai to reikia geriausiems vaiko interesams užtikrinti.
Valstybė turi suteikti pagalbą ir išmokas šeimoms, kurios augina vaiką su individualiais poreikiais, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai vystantis, saugant vaiko sveikatą bei vaikui mokantis. Šeimos, auginančios vaikus su individualiais poreikiais, gali gauti pagalbą, kurią užtikrina nacionalinis teisinis reglamentavimas.
Žmogaus teisės neįtvirtina konkrečios pagalbos, kurią valstybė yra įpareigota suteikti. Tačiau valstybės teikiama pagalba turėtų užtikrinti vaiko su negalia pagrindinius poreikius ir suteikti galimybę šeimoms bei vaikams dalyvauti visuomenėje. Kad vaikas galėtų gauti pagalbą, jam turi būti nustatyta negalia (neįgalumas). Valstybės pagalba garantuojama nepaisant negalios pobūdžio. Negalia nustatoma vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, tam reikalingos specialios medicinos ir kitos žinios.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Valstybė turi užtikrinti, kad papildomos paslaugos būtų prieinamos ir keičiamasi remiantis realiomis šeimų bei vaikų poreikių analizėmis: Vaikams su indvidualiais poreikiais bei jų šeimoms prieinama pagalba gali keistis.
Dienos centrai kaip bendruomeninė alternatyva institucinėms paslaugoms
Teikiant įgalinančias socialines paslaugas asmenims, turintiems intelekto negalią, svarbią reikšmę turi dienos centrai. Šie centrai - viena iš bendruomeninių socialinių paslaugų rūšių, suteikianti galimybę asmeniui, turinčiam negalią, gyventi bendruomenėje ir joje gauti individualią, poreikius atitinkančią ir savarankiškumą skatinančią pagalbą.
Dienos centruose teikiamos paslaugos yra palankesnės asmens įgalinimui, jo autonomijai. Dienos centrų lankymas didina asmenų, turinčių negalią, savivertę, savarankiškumą, motyvaciją dalyvauti įvairiose veiklose, gerina emocinę savijautą, sukuria priklausymo bendruomenei jausmą. Dienos centruose vykstančios grupinės veiklos padeda žmonėms, turintiems negalią, kurti pasitikėjimu pagrįstus, palaikančius santykius, plėsti savo socialinį tinklą.
Centrai atlieka svarbią socioedukacinę funkciją, kuri pasireiškia per socioedukacines veiklas. Socioedukacinė veikla - tai permanentinį pobūdį turinti veikla, orientuota į asmens galių plėtojimą ir ugdymą, užtikrinant pozityvią asmens socializaciją jo aplinkoje, jo įgalinimą ir įtrauktį į visuomenę.
Dienos centrai sudaro galimybes asmenims, turintiems intelekto negalią, tobulinti asmeninius ir socialinius įgūdžius, plėsti socialinius tinklus, padeda šių asmenų šeimoms ir globėjams išvengti perdegimo ir mažina intelekto negalią turinčių asmenų priklausomybę nuo savo artimųjų. Raudeliūnaitės ir Gudžinskienės (2017) atliktas tyrimas atskleidžia trejopą dienos centruose teikiamų paslaugų naudą: naudą intelekto negalią turintiems asmenims, naudą tėvams, naudą bendruomenei.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Vis dėlto, kaip rodo pastarųjų metų tyrimai, dienos centruose svarbu asmenis, turinčius negalią, veiksmingiau įtraukti į sprendimų priėmimą, plėsti teikiamų paslaugų spektrą, suteikti daugiau užimtumo paslaugų. Siekiant asmenims, turintiems intelekto negalią, suteikti įgalinančias, jų poreikius atitinkančias paslaugas, svarbu atlikti mokslinius tyrimus ir, remiantis tyrimo rezultatais, modeliuoti dienos centruose teikiamas paslaugas.
Savigalbos grupės: globėjų ir įtėvių praktikos reikšmė
Straipsnyje aptariama, kaip savigalbos grupės gali tapti svarbiais socialiniais ištekliais vaiko globos deinstitucionalizacijos procese - šeimas stiprinančiais ir įgalinančiais instrumentais, daugeliu atvejų užtikrinančiais ir sklandesnį vaiko globos šeimoje ir įvaikinimo procesą. Įtėvių ir globėjų savigalba kuria ir naują socialinės kultūros, paremtos solidarumu ir dosnumu, pasitikėjimu, paradigmą.
Analizė parodė, kad savigalbos grupių socialinė vertė slypi tame, kad jos atlieka paramos ir išteklių vaidmenį vaikų priežiūroje, stiprina globėjus ir įtėvius, užtikrina sklandesnį vaiko globos procesą, taip pat veikia kaip prevencinė priemonė prieš vaiko sugrąžinimą į globos sistemą.
Tyrimai atskleidė keletą privalumų, veikiančių "individualiame, šeimos" ir "socialinio aplinkos" lygiuose: dalijimasis patirtimi, emocinė parama, praktiniai patarimai, socialinis kapitalas ir bendruomeninis palaikymas. Kai grupės skatina santykių užmezgimą ir abipusę solidarumą, jos gali tapti aktualia ir efektyvia pagalba Lietuvos socialinių paslaugų kontekste.
Įgalinimo samprata ir lygmenys
Kamas (2021) pažymi, kad įgalinimo tikslas, teikiant paslaugas, nėra vienmatis, jis apima tris lygmenis. Pirmasis - asmeninis lygmuo, sietinas su asmens įgalinimu, ugdantis kompetencijas ir veiksmingumą, valdyti savo aplinką ir įgyti apsisprendimo teisę ir savarankiškumą. Antrasis - tarpasmeninis įgalinimas, padedantis asmenims ugdytis kompetencijas, didinančias šių asmenų gebėjimus daryti tarpasmeninę įtaką, atlikti vertingus socialinius vaidmenis, mažinti neigiamus stereotipus santykiuose su kitais asmenimis. Trečiasis lygmuo - struktūrinis įgalinimas, leidžiantis paslaugų vartotojams suvokti, kad jie gali veikti kartu, spręsdami struktūrines problemas, ir stengtis įveikti socialinę nelygybę ir neteisybę, daryti įtaką struktūriniams pokyčiams, keisti socialinę politiką.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Įgalinimas kreipia socialinių darbuotojų dėmesį į paslaugų gavėjų, visuomenės ir politikos santykį, todėl yra ne tik orientuotas į paslaugų gavėjų individualių kompetencijų didinimą, bet ir keičia nelygius galios santykius visuomenėje bei didina paslaugų gavėjų galios jausmą daryti įtaką politinių sprendimų priėmimo procesui. Pažymima, kad socialiniai darbuotojai, padėdami paslaugų gavėjams įgyti galių, taip pat turi atkreipti dėmesį į galios ir priklausomybės santykį.
Neįmanoma įgalinti paslaugų gavėjų, jei jie priklausomi nuo socialinių darbuotojų, o paslaugą teikiančios įstaigos ir darbuotojai mano turintys daugiau pranašumų ir išteklių negu paslaugų gavėjai. Nelygios galios santykio keitimas yra svarbus įgalinimo praktikoje. Įgalinimas - nuolatinis procesas, o socialiniai darbuotojai turi tikėti, kad paslaugų gavėjai turi galimybę ir potencialo į šį procesą įsitraukti.
Socialinių darbuotojų patirtys: pozityvus požiūris ir partnerystė
Išanalizavus kokybinio tyrimo duomenis, nustatyta, kad socialiniai darbuotojai suvokia įgalinančios praktikos svarbą: „nepakanka tik dokumentuose deklaruoti įgalinimą, bet svarbu, kad įgalinimas būtų realizuojamas praktiškai kasdienėje centro veikloje“ (D). Tyrimo dalyviai teigė, kad „kas iš to, kad įgalinimas bus įrašytas planuose, vizijose ir misijose, bet svarbu, kad, teikiant kasdienes paslaugas, centro lankytojai būtų įgalinti“ (A).
Socialiniai darbuotojai pripažįsta savo vaidmenį asmens įgalinimo procese ir pažymi, kad „sėkmingam asmens įgalinimui svarbu, kaip mes organizuojame veiklas, kaip praktiškai įgyvendinam įgalinimą“ (H).
Tyrimas atskleidė, kad asmens įgalinimo procese svarbu pozityvus požiūris į asmenį, turintį intelekto negalią. Pozityvus požiūris, tyrimo dalyvių teigimu, turi vyrauti „visoje dienos centro kultūroje, pradedant vadovu, socialiniais darbuotojais, jų padėjėjais“ (B). Svarbu, kad tokį požiūrį turėtų ne tik socialinių paslaugų teikėjai, bet ir pats asmuo, turintis negalią, jo artimieji. Pozityvus požiūris turėtų vyrauti ir visuomenėje.
Tyrimo dalyviai akcentavo, kad „požiūris į neįgalųjį turi būti formuojamas žiūrint į jo individualias potencines galimybes, išryškinant jo stipriąsias puses“ (B). Reikia „akcentuoti, ką žmogus gali, o ne ko negali“ (F). Siekiant pozityvaus požiūrio į asmenį, turintį negalią, svarbu nesusikoncentruoti į sutrikimą: „Norint įgalinti asmenį, labai svarbu fokusuotis į jo galias, o ne į negalias“ (A).
Partneriški darbuotojo ir paslaugų gavėjo santykiai yra esminiai: „nuo pat pirmos susitikimo su lankytoju minutės svarbu su jais kurti lygiaverčius santykius, parodant, kad man rūpi jo nuomonė, jo norai...“ (C). Centre stengiamasi sukurti glaudžius, partneriškus santykius su lankytojais, savo nuomone, žinojimu neužgožti kliento poreikių (G).
Pagarba asmens nuomonei ir sprendimų priėmimas
Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatytas dar vienas svarbus veiksnys, padedantis socialiniams darbuotojams teikti įgalinančias paslaugas asmenims, turintiems intelekto negalią, dienos centruose. Tai pagarba asmens nuomonei, kuri pasireiškia per galimybę asmeniui išsakyti savo nuomonę, kai priimami su juo susiję sprendimai.
Tyrimo dalyviai nurodė, kad, įgalindami centro lankytojus, jie skatina juos išsakyti savo norus, priimti pasirinkimus: „Klausiu, kokia veikla jie norėtų užsiimti laisvalaikiu, kur norėtų nuvykti, jei gamina maistą, tai ką ir kaip norėtų gaminti“ (D). Atsižvelgimas į asmens nuomonę, jo norų ir svajonių supratimas, įvertinimas, socialinių darbuotojų nuomone, padeda asmeniui tapti aktyvesniam, motyvuotam ir siekti savo tikslų.
Tyrimų ir politikos gairės: deinstitucionalizacija ir bendruomeninių paslaugų plėtra
Pastaruoju metu Lietuvoje akcentuojama bendruomeninių paslaugų plėtra negalią turintiems asmenims. Tai ypač aktualu pereinant nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems (žr. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. A1-83 „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano“).
Kauno rajono atvejis: Socialinių paslaugų plėtra, grupinio gyvenimo namų atidarymas, dienos centrų veikla, globėjų šventės ir bendruomenių iniciatyvos rodo praktinius pavyzdžius, kaip institucijos ir bendruomenės gali įsitraukti į deinstitucionalizacijos procesą ir palaikyti tvarias paslaugas bendruomenėje.
Kauno krašto pavyzdžiai pabrėžia, kad socialinių paslaugų įvairovė ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis padeda užtikrinti paslaugų prieinamumą ir kokybę. Pranešimai apie naujus grupinio gyvenimo namus, socialines dirbtuves, Dienos socialinės globos centrų veiklą iliustruoja, kaip lokaliniai sprendimai prisideda prie integracijos ir įgalinimo.
Rekomendacijos politikai ir praktikai
- Favorizuoti bendruomenines paslaugas ir dienos centrus kaip alternatyvą institucinėms globos formoms;
- Užtikrinti specializuotą paramą šeimoms, auginančioms vaikus su individualiais poreikiais, įskaitant finansinę paramą, asistentų paslaugas ir švietimo programas;
- Palaikyti ir plėtoti globėjų bei įtėvių savigalbos grupes kaip strateginį išteklių stiprinant šeimas ir mažinant vaikų sugrąžinimo riziką;
- Skatinti socialinių darbuotojų mokymus įgalinimo praktikose, akcentuojant pozityvų požiūrį, partnerystę ir pagarbą paslaugų gavėjų nuomonei;
- Didinti paslaugų teikėjų ir bendruomenės bendradarbiavimą, organizuoti informavimo renginius bei dialogo platformas su gyventojais apie grupinio gyvenimo namų ir dienos centrų naudą;
- Palaikyti tyrimus ir duomenų rinkimą apie įgalinimo praktikų efektyvumą siekiant nuolat tobulinti paslaugas;
- Remti struktūrinį įgalinimą, leidžiantį paslaugų gavėjams daryti įtaką sprendimų priėmimui ir socialinės politikos formavimui.
Trumpa lentelė: pagrindinės paslaugos ir jų poveikis
| Paslauga | Poveikis vaikui/šeimai |
|---|---|
| Dienos centrai | Didina savivertę, savarankiškumą, plėtoja socialinius įgūdžius |
| Asistentų pagalba švietime | Palengvina mokymąsi, skatina įtraukimą į ugdymo procesą |
| Finansinė parama šeimoms | Užtikrina geresnes sąlygas auginti vaiką namuose |
| Savigalbos grupės globėjams | Emocinė ir praktinė parama, mažina vaiko sugrąžinimo riziką |
Visos šios priemonės turi vieną bendrą tikslą - sudaryti sąlygas vaikams, ypač tiems, kurie auga be tėvų globos ar turi individualių poreikių, būti įtrauktiems į visuomenę, gauti kokybišką pagalbą ir galimybę vystytis savo galimybių ribose. Įgalinimas yra nuolatinis procesas, kuriam reikalingas ne tik institucinis palaikymas, bet ir bendruomenės, šeimų ir profesionalų partnerystė.
tags: #beglobiu #vaiku #igalinimas #socialiniame #gyvenime