Beveik ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka susiduria su nauju iššūkiu - interneto žiniasklaida. Baltarusis žurnalistas Jurijus Drakachrustas teigia, kad prezidentui sekasi sunkiai kovoti informacinį karą skaitmeninėje erdvėje.
Šiemet nepriklausomybės dienos minėjime Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė: "Turėsime dar daug padaryti, kad apgintume savo informacinį lauką. Tai viena svarbiausių šalies vidinio stabilumo, o kartu - ir nepriklausomybės - sąlygų. [...] Populiarūs šiuolaikiniai naujienų šaltiniai - internetas, socialiniai tinklai, programėlė „Messenger“ ir kiti - labai daug prisideda kuriant „pasaulį be sienų“, bet neretai ir be moralės principų. Iš kai kurių šalių pavyzdžio galime matyti, kaip valstybės dekonstrukcija prasideda nuo chaoso piliečių galvose, įstatymų nepaisymo, bendražmogiškų gyvenimo normų pamynimo. Sufabrikuotos naujienos, klaidingi kelrodžiai tapo svarbiausiu ir veiksmingiausiu šiuolaikiniu ginklu."
J. Drakachrusto nuomone, ši A. Lukašenkos citata puikiai paaiškina naujosios informacijos ministerijos vadovybės veiksmus: nepriklausomų opozicinių portalų „Partizanas“ ir „Chartija“ užblokavimą bei žiniasklaidos įstatymo pakeitimus.
Interneto cenzūros schema
Naujųjų Medijų Padėtis Baltarusijoje
Pasak J. Drakachrusto, naujųjų medijų padėtis Baltarusijoje yra bloga, kaip ir daugelis kitų laisvės rodiklių. „Freedom House“ reitinge Baltarusija, kaip ir Rusija, patenka tarp šalių, kuriose interneto laisvės nėra. Ukrainoje internetas iš dalies laisvas, o kitose kaimyninėse šalyse - Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje - visiškai laisvas.
Taip pat skaitykite: Baltarusijos žemių priklausomybė Lietuvai
J. Drakachrusto nuomone, situacija Baltarusijoje dar nėra tokia kaip Šiaurės Korėjoje, kur internetą turi tik politbiuro nariai, ar Kinijoje, kur didžiulė ugniasienė filtruoja valdžiai nepatinkančią informaciją. Tačiau neabejotinai, žiniasklaidos kontrolė, „priežiūra“ egzistuoja.
„Chartija“ pati paviešino duomenis apie jos blokavimo Baltarusijoje efektyvumą: 2017 m. gruodį, paskutinį mėnesį iki blokavimo, portalas sulaukė beveik 47,5 mln. peržiūrų, o šių metų kovą - jau tik 19,6 mln. „Taip, žmonės apeina draudimus, naudoja anoniminio naršymo programėles, bet ne visi“, - sako J. Drakachrustas. Jis atkreipia dėmesį, kad Ukrainoje oficialiai uždraudus rusiškus socialinius tinklus „vKontakte“ ir „Odnoklasniki“, jų vartotojų skaičius šalyje irgi sumažėjo dvigubai.
J. Drakachrustas priduria, kad Baltarusijoje nėra tokių didžiulių „trolių fabrikų“ kaip Rusijoje. Didžiųjų baltarusiškų portalų komentarų skiltyse ir forumuose darbuojasi ir vietiniai troliai, kurie gina valdžios politiką, bet absoliuti dauguma, visgi yra troliai iš Rusijos, dirbantys baltarusių auditorijai.
Baltarusija griežtai gina interneto laisvę
Žiniasklaidos Pokyčiai ir Jaunimo Pasiekiamumas
J. Drakachrustas atkreipia dėmesį, kad kai A. Lukašenka atėjo į valdžią, žiniasklaida buvo visiškai kitokia nei dabar. "Tuomet buvo televizija, radijas ir popieriniai laikraščiai - štai ir visa žiniasklaida. Net ir nevalstybinius laikraščius galima buvo skaityti tik atspausdintus ant popieriaus", - sako jis.
Dabar valdžia susiduria su nauja problema. Per 24 metus atsirado internetas ir spausdintinė žiniasklaida populiarumu jam niekaip neprilygsta. Laikraščiai keliasi į internetą, visa rimčiausia nepriklausoma žiniasklaida yra interneto portalai. Be to, pasak J. Drakachrusto, pasikeitė ir kitų žiniasklaidos priemonių auditorijos struktūra.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti Sodros pažymą Baltarusijos vizai?
Kol nebuvo interneto, televizija, radijas ir laikraščiai buvo beveik vienodai populiarūs tarp visų amžiaus grupių gyventojų. Dabar jaunimas televiziją žiūri žymiai mažiau nei vyresnioji karta. „Jauni žmonės gyvena internete ir nei baltarusiškos, nei rusiškos televizijos žinutės jų tiesiog nepasiekia“, - teigia J. Drakachrustas.
Valstybinė žiniasklaida, turinti interneto portalus - „Sovietų Baltarusija“, Baltarusijos televizijos ir radijo kompanija BT, Visuotinė televizija ONT - populiarumu smarkiai nusileidžia nevalstybiniams portalams, tokiems kaip „Mūsų Niva“, „Chartija“ ir, žinoma, populiariausiam - TUT.by. Rusų propagandinis „Sputnik“, beje, irgi populiaresnis nei valstybinių Baltarusijos televizijų interneto portalai.
Apskritai, rusiški interneto leidiniai, socialiniai tinklai Baltarusijoje turi didžiulę auditoriją.
Kontrolė Vietoj Draudimo
Pasak J. Drakachrusto, informacinio karo internete Baltarusijos valdžia tikrai nelaimi. Su internetu kovoti sunkiau nei su popierine žiniasklaida. „Nebent, viską bukai blokuotumei, statytumei ugniasienes - bet tokių veiksmų politinė kaina labai aukšta“, - svarsto jis.
Todėl, žurnalisto nuomone, naujausi žiniasklaidos įstatymo pakeitimai veikiau leidžia ją kontroliuoti nei tiesiogiai cenzūruoti. J. Drakachrustas įsitikinęs: „galima uždaryti nepriklausomos, opozicines žiniasklaidos interneto svetainę, bet dėl to jų auditorija neims staiga skaityti „Sovietų Baltarusijos“. Ji dar labiau nei dabar pradės naudotis rusiškais interneto ištekliais. Ir, paradoksaliai, valdžia visiškai neteks galimybių kontroliuoti baltarusių vartojamos žiniasklaidos turinį.“
Taip pat skaitykite: Baltarusijos socialinių tinklų tendencijos
Todėl Baltarusijos valdžia ir renkasi kontroliuoti, o ne drausti žiniasklaidą, mano jis. „Ta kontrolė „kabo“ virš baltarusiškojo interneto kaip Damoklo kardas. Interneto žiniasklaidos redaktoriams ir savininkams siunčiama žinia: „pažiūrėkite į „Chartiją“ - taip gali nutikti ir jums. O gali ir nenutikti,“ - pasakoja nepriklausomas baltarusių žurnalistas.
Populiariausi Socialiniai Tinklai Lietuvoje
Bendrovės atliktas tyrimas parodė, kad 94 proc. respondentų naudoja ir jo susirašinėjimo platformą „Messenger“. Abi šias platformas Lietuvos gyventojai naudoja dažniausiai - bent vieną ar kelis kartus per dieną. Tiesa, labiausiai paplitusia ir respondentų mėgstamiausia socialine platforma tapo „YouTube“ - ja Lietuvoje įvairiu dažnumu naudojasi net 97 proc. Tuo tarpu „YouTube“ kanalas yra naudojamas plačiausiai, nes tik 3 proc. apklaustųjų nenaudoja šios platformos iš viso - tokio rezultato neparodė joks kitas socialinis tinklas“, - sako įmonės socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.
Remiantis tyrimo duomenimis, 47 proc. apklaustųjų įvairiu dažnumu taip pat naudoja „Instagram“, dar 35 proc. gyventojų. Prieš kelis metus pasirodęs ir didelio populiarumo sulaukęs „BeReal“, panašu, tapo nebeaktualus - jį vis dar naudoja vos 4 proc. respondentų.
Socialinių tinklų populiarumas Lietuvoje (2024 m.):
| Socialinis tinklas | Naudojimo dažnumas |
|---|---|
| YouTube | 97% |
| Messenger | 94% |
| 47% | |
| 35% | |
| BeReal | 4% |
YouTube logotipas
Anot J. Antropik, trečdalis (33 proc.) apklaustųjų teigia, kad pirko prekę ar paslaugą pagal soc. tinkluose matytą reklamą 1-2 kartus ar dar dažniau. Kadangi žmonės reklamų nepriskiria išskirtinai kažkuriam kanalui, sunku prognozuoti potencialių pirkėjų elgesį viename ar kitame socialiniame tinkle. Dėl to tiems, kurie reklamuojasi internete, didžiausią naudą atneša platformų įvairovė - Lietuvos gyventojai aktyvūs daugybėje skirtingų soc. tinklų“, - sako J. Antropik.
tags: #baltarusijos #socialinis #tnklas