Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą. Kas laukia tokių žmonių ir kokie yra alternatyvūs sprendimai?
Ką reiškia stažas ir kodėl jis svarbus?
Stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - stažas) - laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
Minimalusis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - minimalusis stažas) - šio įstatymo nustatytas pensijų socialinio draudimo stažas, kurį turint įgyjama teisė gauti tam tikrą socialinio draudimo pensiją. Neturint šio minimalaus stažo, teisė į senatvės pensiją nėra suteikiama.
Minimalių ir būtinųjų stažo reikalavimų raidą
Kad būtų galima gauti senatvės pensiją, būtina pasiekti pensinį amžių ir turėti minimalų darbo stažą, kuris šiuo metu siekia 15 metų. Žmogus, neturintis šio minimalaus stažo, netenka teisės į senatvės pensiją.
Būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau - būtinasis stažas) - šio įstatymo tam tikrai socialinio draudimo pensijos rūšiai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui apskaičiuoti. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondas: kaip jį identifikuoti
Stažas apskaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Pavyzdžiui, 2025 m. MMA sudaro 1038 eurus per mėnesį (777 erus „į rankas“).
Taip pat yra taisyklės, kurios nustato, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos.
Pensijos dydis ir stažo ryšys
Pensijos dydis Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo žmogaus sukaupto stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Bendroji dalis apskaičiuojama pagal įgytą stažą ir santykį β - asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis. Tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m., yra specialių peržiūrų taisyklių pensijos dydžiui nustatyti.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiruošti pensijai
Pensinis amžius ir naujausios permainos
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. 2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.
Nuo 2025 metų didėja ir mokamų pensijų dydis. Bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams didinama 10,63 proc. O individualioji pensijos dalis esamiems pensininkams didinama dar papildomai 1,4 proc.
Kas laukia asmenų be pakankamo stažo?
Jei asmuo neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos, Lietuvoje egzistuoja socialinės paramos mechanizmai, leidžiantys užtikrinti bent minimalias pajamas senatvėje. Šalpos senatvės pensija mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas.
2025 m. Šalpos senatvės pensija yra mokama ne tik tiems, kurie neturi stažo, bet ir tiems, kurie dėl sveikatos negalėjo dirbti. Jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.
Ką daryti, jei trūksta stažo?
- Pasinaudoti valstybės siūlomomis galimybėmis: jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.
- Papildomas darbas ir stažo kaupimas: net jeigu stažo trūksta, galima jį kaupti dirbant iki pensinio amžiaus.
- Patikrinti dokumentus ir įrodymus: svarbu pateikti dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.
- Privačios pensijų kaupimo sistemos: jei asmuo neturi teisės į pensiją, jis gali pasinaudoti privačiomis pensijų kaupimo sistemomis. Bet šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti savo galimybes dalyvauti papildomame kaupime, juolab, kad šiuo metu svarstoma dėl II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, tad vertėtų palaukti šių pokyčių.
- Apskaičiuokite savo pensijos vertę: kiek verta jūsų pensija? Apskaičiuokite jos vertę pagal savo grynąjį turtą.
Specialios išimtys ir valstybinės pensijos
Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją. Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos.
Taip pat skaitykite: vairuotojo pažymėjimo pratęsimas senjorams
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys: kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija; ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai.
Pensijos persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Ką svarbu žinoti apie ateitį?
Pensijų sistema Lietuvoje nuolat keičiasi, siekiant užtikrinti didesnį finansinį stabilumą senjorams. Tačiau svarbu suprasti, kad pensijos dydį lems ne tik stažas, bet ir darbo užmokestis bei mokėtų įmokų dydis. Žmogus, mokėjęs socialinio draudimo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, gaus ženkliai mažesnę pensiją nei tas, kuris įmokas mokėjo nuo vidutinio ar didesnio atlyginimo.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Praktiniai veiksmai, kurių verta imtis
- Patikrinkite savo stažo ir sumokėtų įmokų duomenis „Sodroje“.
- Rinkite dokumentus, įrodančius stažą, ypač laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d.
- Apsvarstykite galimybę dirbti iki pensinio amžiaus ar papildomai mokėti įmokas, kad sukauptumėte būtinas 12 MMA per metus sąlygas stažui.
- Jei neturite stažo ir jau pasiekėte pensinį amžių, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.
- Apsvarstykite papildomą kaupimą privačiuose pensijų fonduose, atsižvelgdami į galimus II pakopos pertvarkos pokyčius.
Vienas VSD kūrėjų: kas slepiama nuo Lietuvos žmonių? Kodėl oficiali versija nesutampa su faktais?
Naudinga lentelė: pagrindiniai terminai ir reikalavimai
| Rodiklis | Vertė / pastabos |
|---|---|
| Minimalus stažas (anksčiau) | 15 metų |
| Būtinasis stažas (2026-2027 m.) | 34 metai (2025 - reikšmė auga), 35 metai nuo 2027 m. |
| Vieneri stažo metai | Įgyjamas, jei per metus sumokėta įmokų ne mažiau nei nuo 12 MMA |
| Pensinis amžius | Iki 2026 m. didėja iki 65 metų; 2026 m. - 65 metai |
| Vidutinė pensija (2026 m.) | Apie 750 EUR; su būtinu stažu - apie 810 EUR |
| Šalpos senatvės pensija | Skiriama neturintiems stažo; ženkliai mažesnė už vidutinę pensiją |
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.