Balsavimas yra svarbi demokratijos dalis, leidžianti piliečiams išreikšti savo valią ir dalyvauti šalies valdyme. Norint, kad balsas būtų įskaičiuotas, būtina teisingai užpildyti balsavimo biuletenį.
Kas yra elektroninis balsavimas ir balsavimas internetu
Sąvoka „elektroninis balsavimas“ (online voting - anglų k.) neatskleidžia, kokiu būdu žmogus gali balsuoti. Balsavimas internetu (internet voting - anglų k.), šiek tiek primenantis elektroninę bankininkystę, yra viena iš elektroninio balsavimo priemonių. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teigimu, šios dvi sąvokos yra sinonimai. Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas jas linkęs atskirti. Balsavimą internetu jis laiko pagalbine balsavimo priemone, galinčia tapti išankstinio balsavimo būdu, išsaugant tradicinį balsavimą rinkimų apylinkėse.
Balsavimo internetu ir referendumuose koncepcijoje elektroninio balsavimo apibrėžimas platus: „Balsavimas naudojant šiuolaikines informacines technologijas. Skiriamas elektroninis balsavimas rinkimų apylinkėje naudojant įrenginius su jautriais prisilietimui ekranais, jungiklių įrenginius, standartinius kompiuterius. Rezultatai skelbiami pasibaigus balsavimui, jie gali būti automatiškai perduodami telefono linijomis, gali būti spausdinami kiekvieno balsavimo duomenys. Atspausdintus ar kitaip išsaugotus kiekvieno balsavimo duomenis galima perskaičiuoti ir taip kontroliuoti balsavimo procedūrų teisingumą. Nuotolinis elektroninis balsavimas - kada balsuojama internetu, mobiliu telefonu bei balsavimo kioske, į kurį patenkama asmens tapatybę nustačius įgaliotam rinkimų komisijos pareigūnui ar konsuliniam darbuotojui“.
Na, o balsavimas internetu apibrėžtas kur kas siauriau: „Nuotolinio elektroninio balsavimo būdas, kai rinkėjas gali išreikšti savo valią rinkimuose ar referendume naudodamasis interneto ryšiu savo namuose, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kurioje yra interneto prieiga“.
Skirtumai tarp elektroninio balsavimo, balsavimo internetu ir balsavimo mašinų
Jeigu ieškant analogijų, galima pasakyti, kad pirmas variantas (elektroninis balsavimas - red. pastaba) panašus į bankomatą, antras variantas (balsavimas internetu - red. pastaba) panašus į el. bankininkystę, - analogijų ieškojo IT specialistas Džiugas Paršonis.
Taip pat skaitykite: Užtikrinkite savo balso galiojimą
Elektroninis balsavimas, pasak IT specialisto, yra kur kas platesnė sąvoka, apibrėžianti balsavimo modelį, kai naudojamos elektroninės balsavimo priemonės. Šį terminą esą geriausiai tinka vartoti, kai rinkimų dieną balsuojama rinkimų apylinkėje, naudojant specialias elektronines mašinas. „Elektroninės mašinos, kur mes savo balsą atiduodam panašiai kaip bankomate. O balsavimas internetu - tai balsavimas iš bet kurios vietos: savo namuose ar darbe, naudojant savo kompiuterį ir internetą“, - balsavimo būdus lygino D. Paršonis.
Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas antrino IT specialistui ir patikino, kad šie apibrėžimai iš esmės skiriasi. „Žmogus ateina į rinkimų apylinkę ir ten yra, sakykime, kompiuteris ar specialus elektroninis prietaisas, kuriame jis pasirenka savo vardą, mato partijų sąrašus, nuspaudžia ir tokiu būdu balsuoja. Gali būti spausdinimas balsavimo biuletenis, bet jis gali būti ir nespausdinamas - gali užsišifruoti elektroninėj atminty, kad būtų žymiai greičiau, efektyviau suskaičiuojamas balsas, jokių klaidų nedarant. Tokie dalykai vadinami elektroninėms balsavimo mašinomis. Jų yra pačių įvairiausių. Pas mus jos nelabai paplitusios. Čia būna, kada naudojamas sudėtingas balsavimo būdas arba kai norima, kad rinkimų rezultatai būtų labai greitai sužinomi, arba vienu metu vyksta daug rinkimų. Tada kiekvienam reikėtų išduot 10 biuletenių, kaip Amerikoj, kurioje renkami ir teisėjai, ir Senatas, ir prezidentas, ir Kongresas, ir t.t. Tokios mašinos tampa labai efektyvios“, - elektroninių mašinų naudą DELFI įvardijo Z. Vaigauskas, pridūręs, kad elektroninis balsavimas suprantas šiame kontekste.
Kaip saugoma anonimiškumas ir patikimumas internetiniame balsavime
„Tai, už ką balsuojama, elektroniniuose rinkimuose kriptografiškai užšifruota. Tam, kad rinkėjas galėtų pasitikrinti, ar tikrai jo balsas buvo įskaitytas, yra vadinamasis patikrinimas nuo pabaigos iki pabaigos (end to end verification). Žmogus nuo pat balsavimo iki rinkimų pabaigos gali stebėti savo parašo būseną“, - aiškina prof. habil. dr. A.
Sistema neleidžia pamatyti už ką buvo balsuota. Taip apsaugomas teisėtas piliečio pasirinkimas. Taip pat sistema apsaugo, kad asmenys, pasinaudoję kito žmogaus autentifikacija, negalėtų pamatyti jo išreikštos pilietinės nuomonės ir mėginti jį paveikti. „Dėl to paties negalima neštis mobiliųjų telefonų į rinkimų kabiną: suinteresuotieji asmenys gali rinkėją papirkti ir reikalauti nufotografuoti savo biuletenį kaip įrodymą. Internetinio balsavimo sistema viską sugeba puikiai užkoduoti.
Tiek balsuojant įprastiniu būdu, tiek elektroniniu, registruojantis rinkėjui tenka pasirašyti. Tačiau ar šie du parašai yra lygiaverčiai? Profesorius dr. A. „Esminis skirtumas tas, jog aš savo elektroninį parašą, priešingai nuo įprastinio, galiu perduoti kam nors kitam, pavyzdžiui, žmonai, kad ji internete pasirašytų už mane. Tuo metu atėjus balsuoti gyvai, aš savo parašo niekam perduoti negaliu ir į kabiną įeinu vienas. Vis dėlto, balsuojant elektroniniu būdu, yra keletas saugiklių, jei žmogus būtų priverstas balsuoti ne savo pasirinkimu. Tokiose sistemose egzistuoja galimybė savo balsą atšaukti iki tam tikro laiko, ir perbalsuoti keletą kartų, neįskaitant ankstesnių balsų.
Taip pat skaitykite: išsami balsavimo internetu Lietuvoje analizė
Kibernetinis saugumas ir rizikos
Viena didžiausių kibernetinio saugumo ekspertų įvardijama elektroninio balsavimo internetu problemų - sistemų pažeidžiamumas. Vykstant rinkimams, baiminamasi, jog nedraugiškų šalių programišiai (ang. hackers) gali bandyti įsilaužti į sistemą ir paveikti balsavimą. „Visos sistemos, net ir pačios atspariausios, gali būti nulaužtos. Klausimas tik - kada, kas tai padarys ir kiek tai kainuos. Tačiau nulaužta gali būti ir ta pati elektroninė bankininkystė. Vis tik, mes ir toliau ja naudojamės, nes tai labai patogu. Mes įsivertinam, kad patogumas mums atperka riziką“, - svarsto Informacinių sistemų katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas A.
Vertinant galimą nedraugiškų šalių pasikėsinimą nulaužti internetinį balsavimą, reikia pastebėti, kad yra paprastesnių ir pigesnių būdų paveikti rinkimų rezultatus. „Klausimas, ko tuo siekiama, kiek reikėtų įdėti pastangų, ir ar jos tikrai to vertos.
Pasak prof. habil. dr. A. Čenio, saugumui gali būti pliusas uždarojo kodo programavimas, nes sunkiau rasti spragas ir jomis pasinaudoti. Kita vertus, pasitikėjimas uždaro kodo sistemomis visada yra ribotas. Tuo metu atvirojo kodo sistemą teoriškai gali tikrinti kiekvienas išmanantis. Egzistuoja netgi atviro kodo platformos skirtos elektroninio balsavimo sistemoms kurti (pvz. „Microsoft Election Guard“).
Socialiniai ir politiniai iššūkiai
Studiją pristačiusio Mindaugo Vanago teigimu, iššūkių kelia nepakankamas kibernetinis saugumas, įtempta geopolitinė situacija ir mažas pasitikėjimas visuomenėje. UAB „Civitta“ asocijuotas partneris ir prie studijos rengimo prisidėjęs M. Vanagas kalbėjo, kad tokį balsavimą padaryti galima, tačiau reikia atsižvelgti į rizikas ir naudas, ypač dabartiniu geopolitiniu laikotarpius.
„Mes nesakome taip arba ne, mes tikrai nepriimame sprendimo. Kalbant apie politinį aspektą, nėra vienareikšmiško sutarimo Lietuvoje dėl internetinio balsavimo, nes vyrauja skirtingos nuomonės, sakė M. „Internetinis balsavimas galėtų sukelti politinį susipriešinimą tarp partijų ir numušti fokusą nuo tikrai svarbių klausimų, galėtų būti panaudotas kaip įrankis politiniam agitavimui ir t. „Vis dėlto, socialinis aspektas turi ir visuomeninį susipriešinimą. Tą sako ir moksliniai straipsniai, tą sako ir politologai, kurie buvo kalbinti studijos rengimo metu.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Net jei ir darome prielaidą, jog internetinis balsavimas veikia tinkamai, 100 proc., nėra jokių garantijų, kad visuomenė juo pasitikės. Užteks kelių ančių visuomenės medijose, kuri vis dėlto pasėtų tą nepasitikėjimą demokratiniais procesais“, - kalbėjo M.
Prof. habil. dr. A. Čenys reziumuoja, kad pliusai dar nenusveria visų rizikų ir trūkumų: „Elektroninis balsavimas kol kas nėra plačiai paplitęs pasaulyje. Jis nėra rizikingesnis už kitas mūsų dažnai naudojamas interneto paslaugas, tačiau norint jį rinkėjams pasiūlyti kaip alternatyvą, reikėtų įtikinti visuomenę, kad jis nerizikingas, o tai sudėtinga. Estijos pavyzdys rodo, jog tokios sistemos populiarumas auga tik bėgant laikui.
Tarptautinė patirtis ir pamokos
Australijoje internetinis balsavimas leidžiamas tik asmenims su negalia, užsienio rinkėjams bei atokiai livingiems rinkėjams. Kanadoje leidžiama ne visoje šalyje ir tik savivaldybių rinkimuose. Prancūzijoje internetinis balsavimas buvo sugrąžintas 2022 m.
Naująją Zelandiją M. Vanagas įvardijo kaip įdomesnį pavyzdį, mat ši šalis 2016 m. sugalvojo daryti internetinį balsavimą ir investavo nemažai lėšų. „Bet saugumo spragos, kurias jie identifikavo, ir kaštai, kurie viršijo visus biudžetus, leido ar suponavo mintį, jog jie nusprendė nutraukti internetinį balsavimą ir daugiau jo nebedaryti“, - sakė M.
Šveicarijos atveju, 2005-2006 m. svarstė internetinį balsavimą, tačiau jo atsisakė. 2005 m. Estijoje išbandytas ir savivaldos rinkimuose panaudotas balsavimas internetu. 2007 m. Balsavimas internetu Estijoje pritaikytas parlamento rinkimuose.
Lietuvos kelias link elektroninio balsavimo
Lietuvoje yra galimybė įdiegti internetinio balsavimo informacinę sistemą (IBIS), tačiau tai rekomenduojama daryti sumažinus socialines ir technologines rizikas, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) užsakymu atlikta ir trečiadienį pristatyta galimybių studija.
2023 m. M. Vanagas teigė, kad buvo svarstomos trys alternatyvos, kaip Lietuva galėtų įsidiegti IBIS. Pirmoji alternatyva - pirkimas produkto, kuris jau yra rinkoje, t. y. „Šita alternatyva buvo brangiausia, ji turi atitinkamų papildomų rizikų, todėl įvertinus visas rizikas, <...> pirma alternatyva būtų geriausia alternatyva šiam momentui“, - sakė M. Sistemai sukurti ir palaikyti - 20 mln. Studijos metu atlikta rinkos apklausa parodė, kad IBIS sukūrimas, įdiegimas ir palaikymas nuo 2025 iki 2038 metų valstybei kainuotų apie 20 mln. Beveik 3,9 mln. eurų minėtos sumos sudaro sistemos diegimo išlaidos, 9,7 mln. eurų - licencijų palaikymas, 7 mln.
Teisės aktai irgi turėtų turėtų keistis, o tai užtruktų. Pokyčiai turėt būti susieti su geriausiais Europos rekomendacijomis, o šiuo standartu buvo rengta būtent ši studija, sakė M.
Praktiniai patarimai, kaip pildyti balsavimo biuletenį
Rinktuvams užtikrinti, kad biuletenis būtų galiojantis, būtina teisingai užpildyti balsavimo biuletenį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti, ir pateiksime pavyzdžių, kad galėtumėte užtikrintai dalyvauti rinkimuose ar referendumuose.
Balsavimas Rinkimų Dieną. Balsavimas rinkimų dieną paprastai vyksta nuo 7 iki 20 val. Jūsų deklaruotos gyvenamosios vietos rinkiminėje apylinkėje. Rekomenduojama pasitikrinti, ar tikrai balsuosite ten, kur gyvenate, atsispausdinant rinkėjo kortelę.
Ką Turėti Balsuojant? Atėjus balsuoti, būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei rinkėjo kortelę, kurią Jums turi pristatyti rinkimų komisijų nariai. Balsuojant rinkėjo kortelė nėra būtina, bet reikia turėti asmens dokumentą. Galima ir pačiam atsispausdinti rinkėjo kortelę iš interneto - bus paprasčiau ir greičiau balsuoti.
Daugiamandatės rinkimų biuletenio pildymas
Daugiamandatės biuletenyje pirmiausiai pažymėkite tą kandidatų sąrašą, už kurį balsuojate „už“. Reitinguodami partijos kandidatų sąrašą, specialiai tam skirtuose daugiamandatės biuletenio laukuose įrašykite penkių pasirinktų kandidatų rinkimų numerius sąraše. Jeigu reitinguojant tą patį kandidatą įrašysite kelis kartus - bus įskaitomas tik vienas reitingo balsas. Jeigu reitinguosite tik du/tris (t.y.
Vienmandatės rinkimų biuletenio pildymas
Vienmandatės rinkimų biuletenyje pažymėkite kandidatą už kurį balsuojate.
Kada biuletenis bus negaliojantis?
- Biuletenis bus negaliojantis, jeigu daugiamandatės rinkimų biuletenyje pažymėsite kelis partijų sąrašus.
- Vienmandatės rinkimų biuletenyje pažymėsite kelis kandidatus.
- Neužpildysite rinkimų biuletenio, t.y. jeigu rinkimų biuletenyje nieko nepažymėsite.
- Jeigu suklydę bandysite taisyti biuletenį (pribraukysite, užrašysite ant viršaus, bei pan.) ir nebus įmanoma nustatyti Jūsų valios - toks biuletenis gali būti pripažintas negaliojančiu.
Jeigu pildydami rinkimų biuletenį suklydote, prašykite, kad rinkimų komisijos nariai jį pakeistų.
Balsavimo biuletenio pavyzdžiai ir specialūs atvejai
Daugiamandatės apygardos biuletenio pavyzdys. Vienmandatės apygardos biuletenio pavyzdys. Referendumo biuletenio pavyzdys.
Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti akcininkas arba kitas asmuo, turintis teisę balsuoti šiam akcininkui priklausančiomis akcijomis. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra akcininkas, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas. Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir bendrovė jį gavo iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
Rinkimų dažnumas, kaštai ir dalyvavimas
Labai dažnai kalbant apie elektroninių rinkimų privalumus, pabrėžiama, jog jie bus pigesni, patogesni vartotojui, nes sutaupys laiko, daugiau žmonių, ypač jaunimo, dalyvaus rinkimuose. Vis tik, A. „Rinkimai Lietuvoje nevyksta taip dažnai, kad elektroninė balsavimo sistema finansiškai atsipirktų. Kita fundamentali rinkimų problema yra rinkėjų požiūris į jų balso svarbą ir reikšmę. Daugelyje šalių pastebima, kad rinkėjų aktyvumas palaipsniui mažėja. Dar viena problema, kurią įžvelgia profesorius, yra žmonių nepasitikėjimas naujomis skaitmeninėmis sistemomis. Pasak A. Panašių pavyzdžių galime rasti ir užsienyje. Prancūzija bei Suomija, išbandžiusios elektroninį balsavimą, tokio rinkimų būdo atsisakė. Estijoje nepasitikėjimą balsavimo sistema ir pačių rinkimų teisėtumu yra išreiškę kandidatavę politikai.
„Su laiku žmonės pripranta, pradeda vertinti privalumus. Nors internetinis balsavimas ir turi nemažai privalumų, tačiau, prof. habil. dr. A. Čenys reziumuoja, kad pliusai dar nenusveria visų rizikų ir trūkumų.
Balsavimo kioskas ir kitos alternatyvos
Balsavimo mašinos panašios į bankomatus, balsavimas internetu - į el. bankininkystę, - „Jeigu ieškant analogijų, galima pasakyti, kad pirmas variantas (elektroninis balsavimas - red. pastaba) panašus į bankomatą, antras variantas (balsavimas internetu - red. pastaba) panašus į el. bankininkystę“, - analogijų ieškojo IT specialistas Džiugas Paršonis.
Tuo metu balsavimas kioskuose: „Įėjimas į kioską kontroliuojamas - patikrinamas dokumentas, suteikiama teisė prisijungti prie sistemos vieną kartą, reiškia, vieną balsą paduot galima. Gal yra kokia balsavimo kabina pašte ar kitoj visuomeninėj įstaig, kur yra oficialus pareigūnas, kuris patikrina jūsų dokumentus, nustato teisę balsuoti, išduoda balsavimo raktą, šriftą ir jūs tada einat sėkmingai balsuot“.
Why Electronic Voting Is Still A Bad Idea
| Aspektas | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Apibrėžimas | Elektroninis balsavimas - platus, balsavimas internetu - nuotolinis per internetą |
| Saugumas | Kriptografinis šifravimas, end-to-end verification, uždarojo/atvirojo kodo dilemma |
| Rizikos | Kibernetinės atakos, visuomenės nepasitikėjimas, politinis susipriešinimas |
| Kaina (Lietuva) | Apie 20 mln. EUR (2025-2038: diegimas, licencijos, palaikymas) |
| Alternatyvos | Elektroninės mašinos rinkimų apylinkėje, balsavimas kioskuose, nuotolinis internetinis balsavimas |
tags: #balsavimo #biuletenis #internete