Gyvendami streso ritmu dažnai ignoruojame vieną svarbiausių savo kokybiško gyvenimo aspektų - emocijų. Jų nepažindami arba jas neigdami apsistatome „sienomis“ ne tik nuo kitų žmonių, bet ir nuo savęs. Dailės terapija gali būti puiki priemonė emociniam intelektui ugdyti. Nuo seniausių laikų žmonija turi poreikį save išreikšti per kūrybą - prisiminkime pirmuosius piešinius ant uolų, rašto kūrimą, dainas, šokį. Meno, kūrybos formos iš esmės atliepia žmogaus vidų ir jo patirtis.
Dailės terapijos esmė ir principai
Meno terapija, arba ART terapija, yra procesas, paremtas tuo, kad žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir geriau išreiškiamos vaizdais, muzikos garsais, šokio judesiais ar dramos išraiškos metodais, o ne žodžiais. Ji yra unikali tuo, kad padeda žmogui ne vien žodžiais išreikšti ir sąmonę, ir pasąmonę. Jos esmę sudaro veiklos, kurios metu kas nors kuriama, poveikis. Čia svarbiausia - procesas ir žmogus, o menas naudojamas kaip nežodinės komunikacijos priemonė, kaip būdas išsakyti sumišusius, ne iki galo suprastus jausmus, siekiant suteikti jiems aiškumo ir tvarkos.
Dailės terapija - tai laisvas ir spontaniškas dalyvavimas dailės kūrybos procese be jokių išankstinių nuostatų. Užsiėmimo metu vyksta nenuspėjamas žaidimas su dailės priemonėmis ir technikomis, siekiant ne sukurti vertingą darbą, o pažinti save. Tai galimybė prabilti spalvomis popieriaus lape, net tada, kai labai sunku.
Pagrindiniai principai
- Nežodinė komunikacija: Dailės terapija suteikia galimybę išreikšti jausmus ir mintis, kuriuos sunku įvardinti žodžiais.
- Proceso svarba: Dėmesys skiriamas ne galutiniam produktui, o kūrybiniam procesui ir savęs pažinimui.
- Laisvė ir spontaniškumas: Dalyviai skatinami laisvai eksperimentuoti su įvairiomis dailės priemonėmis ir technikomis.
- Saugumas ir palaikymas: Terapeutas sukuria saugią aplinką, kurioje dalyviai gali atvirai išreikšti savo emocijas.
Dailės terapijos metodai ir technikos, pritaikomi vaikams su autizmu
Per prigimtinius pojūčius, spalvas ir faktūras dailė leidžia pajusti, išreikšti savo vidinį pasaulį ar išgyventi santykį su aplinka. Be to, naudojamos dailės priemonės labai stipriai veikia pojūčius: regą (spalvos, linijos), uoslę (dažai turi kvapą), klausą (pieštuko, teptuko keliami garsai) ir lietimą (kai piešiama rankomis ar minkomas molis).
Dailės terapijoje tarp kūrėjo ir jo kūrinio dalyvauja ir terapeutas. Jis sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus galėtų įsitraukti į kūrybos procesą ir piešdamas kūrinį išgyventi įvairias būsenas, jausmus. Dailės terapeuto užduotis yra sudaryti sąlygas augimo procesui. Saugioje, jaukioje aplinkoje vaikas jaučiasi suprastas; taip kuriamas pasitikėjimu grįstas santykis.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Užsiėmimų metu terapeutai paprastai patys nepiešia, jie vaiką stebi, lydi ir siūlo konkrečias priemones bei užduotis, kurios jį tinkamai paveiktų. Per ilgametę praktiką jau nustatyta, kokį poveikį turi specialiai parinktos dailės terapijos priemonės. Save kontroliuoti linkę vaikai atitinkamai renkasi ir lengviau kontroliuojamas priemones, pvz. pieštukus ar flomasterius, o kai norima patirti nekontroliuojamą procesą, paskatinama keisti priemonę arba pateikiamos abstrakčios užduotys.
Konkrečios technikos ir pritaikymas
- Molio, smėlio, faktūrinių medžiagų naudojimas - stimuliuoja lytėjimą, gerina motoriką.
- Mozaikos kūrimas iš karpyto arba gludinto stiklo - terapinis momentas „sukurti iš sudaužyto“, skatina smulkiąją motoriką ir savivertę.
- Spalvų laboratorijos užduotys - eksperimentavimas su spalvomis ir jų poveikiu emocijai.
- Mandalos ar apskritimo užduotys - struktūruotos, kartojamos užduotys padeda susikaupti ir reflektuoti pokyčius piešiniuose.
- Rankomis piešimas, monotipija, „žaidimas“ dažais - mažiau technikos priklausomų būdų, tinkami autistiškiems vaikams, kuriems gali būti sunku piešti detalizuotai.
Dirbant su specialiųjų poreikių ir raidos sutrikimus turinčiais vaikais ir jaunimu, yra taikoma raidos dailės terapija, kuri grindžiama raidos psichologija ir teorijomis apie normalios vaiko raidos kūrybos, piešimo, žaidimo dėsningumus. Formuojamos nedidelės grupės (iki 5 vaikų). Užsiėmimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus: vaikams iki 6 metų užsiėmimas trunka 1 val., vyresniems nei 6 metai - 1,5 val.
Individualus požiūris, šeimos įtraukimas ir grupinė terapija
Esant neįgaliam ar problemiškam vaikui šeimoje, ši situacija ir problema paliečia visus šeimos narius, todėl yra taikomas sisteminis požiūris. Tuo žymiai geresni rezultatai pasiekiami teikiant reikiamą pagalbą, mokymą, konsultacijas ar terapiją ir neįgalaus ar problemiško asmens artimiesiems. Visų pirma tėvams, globėjams, kt. šeimos nariams.
Pirmi susitikimai yra pažintiniai. Stebiu, kaip vaikas geba įsitraukti; su tėvais aptariame jų lūkesčius; kaip terapeutė, įvertinu situaciją ir paaiškinu, kuo ši terapija gali vaikui padėti. Atėjęs į užsiėmimą vaikas piešia. Parinkdama tam tikras užduotis ir pakreipdama asociacijas stengiuosi, kad jis išgyventų daug jausmų ir emocijų. Jei nori, jis gali jomis dalintis, jei ne - pasilaikyti sau.
Grupinėje terapijoje didelį vaidmenį vaidina santykis su kitais. Žinoma, vaikams svarbu išmokti būti tarp žmonių, pamatyti skirtumus ir įsisąmoninti, kad pasaulį visi suvokiame savaip. Grupinė terapija padeda priimti ir atrasti, kaip bendrauti, kaip palaikyti ryšį. Tačiau kuo ypatingesni vaiko poreikiai, tuo jam sunkiau įsitraukti, nes grupėje daug blaškančių faktorių. Vaikas gali daug jautriau reaguoti į kitus, jie gali trikdyti ar erzinti, ir tai atsiliepia proceso kokybei.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Emocinis intelektas, savireguliacija ir terapijos eiga
Pati pirmoji kalba, kurią išmoksta gimęs žmogus yra emocijų kalba. Vaikui augant keičiasi jo jausmai - kaip ir fiziniai gebėjimai. Nauji santykiai ir emocijos vaikui atrodo stiprios, nepažįstamos jam sunku jas savarankiškai suvokti ir priimti. Dažnai nežino kaip jas tinkamai išreikšti, todėl pasitaiko nevaldomų agresyvių emocinių iškrovų.
Emocinis intelektas - tai visų pirma gebėjimas reguliuoti savo emocijas. Nuo jo priklauso, kaip sėkmingai įvardijame ir išreiškiame emocijas, kaip kokybiškai prisitaikome socialiniame gyvenime. Juk ir neigiamas emocijas galima išmokti išgyventi nerėkiant, nesidaužant ir nesmurtaujant aplinkoje. Tam, kad galėtume valdyti emocijas, pirmiausia reikia išmokti tiesiog išbūti jose.
Terapeutės tikslas yra per kūrybinį procesą paskatinti žmogų „pajudėti“ iš komforto zonos į geltoną zoną - truputį keliančią nerimą, kuri skatina išbandyti naujus dalykus ir atrasti vidinius resursus. Terapijos pradžioje piešiniuose būna daug kontrolės akcentų; vėliau įvyksta emocinis sprogimas. Ciklo pabaigoje stengiamės viską sudėlioti taip, kad atsirastų naujos, lankstesnės, drąsesnės jungtys ir formos.
Refleksija kaip esminė terapijos dalis
Po kūrybinio proceso piešiniai ar kiti meno dirbiniai aptariami - tokiu būdu atrakinama daug naujos informacijos apie žmogų, kuri padeda jam pažinti ir priimti save. Refleksija užima didelę viso terapijos laiko dalį. Žmogus pasakoja, ką jis jaučia, kaip mato savo kūrinį. Aš apibendrinu, matydama detales, formaliuosius elementus, kurių jis nepastebi. Refleksijos grupėje metu žmogus pamato, kaip kiti jį jaučia, supranta. Buvimas bendrystėje, kalbėjimas - ką matau, kaip jaučiuosi, klausimų uždavimas, atsakymų reflektavimas padeda gimti tiesai ir suvokimui.
Poveikis autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra sudėtingi raidos sutrikimai, paveikiantys socialinę sąveiką, komunikaciją, elgesį ir interesus. Viena iš efektyvių pagalbos priemonių, skirtų asmenims su autizmu, yra dailės terapija. Tai kūrybinė praktika, leidžianti išreikšti save nežodiniu būdu, tyrinėti emocijas ir gerinti bendravimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
Tyrimai rodo, kad dailės terapijos sesijose vaikų su Aspergerio sindromu emocijos dažnai keičiasi, jiems sunku jas kontroliuoti, o neigiamos emocijos reiškiamos per intensyviai. Tačiau dailės terapijos sesijų eigoje išryškėja didelė vaikų emocijų kaita. Pastebėta, kad vaikams buvo sunku atpažinti ir įvardinti savo jaučiamas emocijas, tačiau per terapiją jie mokosi reflektuoti jausmus piešiniuose.
Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad dailės terapija gali padėti vaikams su autizmu išbūti procese nustatytą laiko tarpą, pajusti motyvaciją kūrybiškumui, gerinti savireguliaciją po mokyklos dienos, ugdyti susikaupimą ir refleksiją. Pasikartojančios, struktūruotos užduotys (pvz., piešimas apskritime) padeda matyti progresą: iš erdvinės struktūros pamažu atsiranda centras, spalvos, rėmai - vaikas yra tarsi savęs kūrimo procese.
Fiziniai ir kognityviniai privalumai
Dailės terapijos metu siekiama ne tik emocinės gerovės, bet ir fizinių bei kognityvinių gebėjimų gerinimo. Suklijuoti mozaiką, dirbti su stiklu ar kitomis detalėmis stiprina smulkiąją motoriką, mažina rankų spastiškumą, gerina koordinaciją ir stimuliuoja tam tikrus smegenų centrus. Dirbant su centro „Korys“ dalyviais pastebėta, kad per ilgesnį laikotarpį gali atsirasti reikšmingi pasiekimai - vienas dalyvis ištarė pirmuosius savo žodžius po metų darbo mozaikos technika.
Be to, terapijos metu skatinu užsiėmimų dalyvius verbalizuoti savo kūrybą ją reflektuojant. Jei žmogus negali savo potyrių išreikšti žodžiais - bendraujame alternatyvios paveikslėlių kalbos būdu. Darbas su kineziterapeutais leidžia suderinti sėdimąsias padėtis, įtraukti sunkiau valdomas galūnes ir optimizuoti fizinę dalyvavimo kokybę.
Kaip organizuojamas terapijos ciklas ir ko tikėtis
Individualios terapijos pradžioje yra aptariamas pradinis terapijos užsiėmimų kiekis. Neturėtų būti mažiau kaip 8 sesijos. Vėliau galima užbaigti terapiją, jei tikslas, su kuriuo atėjo klientas, yra pasiektas. Jei suteikta reikalinga pagalba įveikti stresą ar nerimą keliančias situacijas. Kartais terapijos procesas yra labai ilgas.
Autoriai praktikoje naudoja mėnesio tematiką: „Jaučiu, bet nematau“, „Eksperimentinė spalvų laboratorija“, „Technikų savaitė“ ir pan. Temų seka ir užduotys padeda nuosekliai vesti vaiką atradimo, technikų mokymosi ir emocinio augimo link.
Ko turėtų žinoti tėvai ir kaip įsitraukti
- Pasiruošimas: tėvams svarbu nepamiršti savęs ir nesilyginti su kitais bei nelyginti vaikų tarpusavyje.
- Laiko organizavimas: autistiški vaikai skirtingai toleruoja laiką - svarbu pritaikyti užsiėmimų trukmę pagal individualius poreikius.
- Įtraukimas: tėvams pravartu bendradarbiauti su terapeutu, aptarti pokyčius ir ieškoti būdų, kaip palaikyti namuose kūrybiškumą.
- Pasitikėjimas procesu: dailės terapija - procesas, kurio ištikimybė ir tęstinumas dažnai lemia sėkmę.
Dailės terapijos saugumas ir mitų paneigimas
Dažnas klaidingas įsitikinimas - „piešiant siekti rezultato“. Dailės terapeuto užduotis yra įveikti žmonių klaidingą įsitikinimą „piešiant siekti rezultato“, kurį mums suformuoja mokykloje. Dailės terapijoje svarbiausia yra procesas, o kūriniai yra nevertinami kaip menas. Dailės terapijoje nevertinama, ar gražu, negražu, teisinga, neteisinga. Dailės terapijoje visi piešiniai yra didelė vertybė.
Kitas populiarus nerimas - „jei aš kažką nupiešiu, terapeutas žinos viską apie mane“. Tai klaidinga nuostata: terapeutas analizuoja visumą, tačiau svarbiausia yra tai, ką įprasmina pats žmogus. Jei tavo kūrinys tave gąsdina, gali jį suplėšyti. Dailės terapija saugi: jei manai, kad kūrinyje per daug savęs atskleidei, gali pasirinkti apie tai nekalbėti.
Keli praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams
- Skatinkite kūrybinį procesą namuose: molbertas ar lenta padeda vaikui išreikšti jausmus reguliariai.
- Neverskite rezultato: leiskite procesui vykti natūraliai.
- Bendraukite su terapeutu: aptarkite tikslus, pastebėjimus ir namų pratimus.
- Įtraukite aplinką: savanoriai ar padėjėjai mokyklose ir darželiuose gali padėti integruoti užsiėmimus ir džiaugtis gautais pokyčiais.
Paskaita „Dailės terapija: kas tai ir kaip tai gali padėti“.
Dailės terapijos nauda - apibendrinimas praktiniais aspektais
- Emocinė: padeda atpažinti, išgyventi ir reguliuoti emocijas.
- Socialinė: gerina sąveiką, bendradarbiavimą ir integraciją į visuomenę.
- Kognityvinė: skatina susikaupimą, refleksiją, kūrybiškumą.
- Fizinė: gerina smulkiąją motoriką, koordinaciją ir kūno kontrolę.
- Psichologinė: didina savivertę, motyvaciją ir prisideda prie ilgesnio terapinio proceso sėkmės.
Dailės terapija yra jungtis, padedanti vaikams atrasti formas, kaip jaustis geriau, pažinti kitus ir save bei išmokti elgesio modelių, kurie jiems padėtų socialiai prisitaikyti. Ji gali būti pritaikyta labai įvairiems poreikiams: nuo individualios terapijos iki mažų grupių užsiėmimų, nuo smulkaus piešinio iki stiklo mozaikos kūrimo. Svarbiausia - saugi, palaikanti aplinka ir tęstinumas.
Praktinės organizacijos pastabos
Formuojamos nedidelės grupės (iki 5 vaikų). Užsiėmimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus: vaikams iki 6 metų užsiėmimas trunka 1 val., vyresniems nei 6 metai - 1,5 val. Vadovės: A. Brazauskaitė, D. Pirmas susitikimas - pokalbis su tėvais. Dešimtas susitikimas skirtas grupės užbaigimui. Grupėje dalyvauja iki 5 vaikų. Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę 1 valandą.
tags: #autizmo #sindromo #dailes #terapijos #uzsiemimai