Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams bei neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.
Autizmas sukelia visą gyvenimą trunkančias kokybines socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Į autizmo spektro sutrikimus patenka Aspergerio sindromas, Rett sindromas, netipiškas autizmas ir autistinis sutrikimas (vaikų ar klasikinis autizmas).
Autizmo paplitimas ir epidemiologija
Autoriai Gillberg ir Coleman (1992) teigia, kad iš 10 000 vaikų 4-5 atvejai būdingi autizmo sindromui. Šis sutrikimas dažniau nustatomas berniukams: pagal Happe (1994) ir Wirth (1994) tyrimus berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas didėja tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Pastaraisiais dešimtmečiais autizmo atvejų skaičius sparčiai didėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) konstatuoja, kad autizmas diagnozuojamas vis dažniau - vienam iš 68 ar net 1 iš 59 vaikų, priklausomai nuo šaltinių. JAV ligų prevencijos ir kontrolės centre 2016 m. autizmas buvo diagnozuotas 1 iš 54 vaikų, 2018 m. - 1 iš 44, o 2020 m. - 1 iš 36 vaikų. Lietuvoje, nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimų turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Autizmo priežastys
Autizmo priežastys yra daugialypės ir apima biologines, organines, neurologines bei genetines priežastis. Šis sutrikimas siejamas su smegenų veikos disfunkcijomis, kurios gali atsirasti dėl pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Dažnai sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių, o tai lemia sensorinės informacijos priėmimo sutrikimus bei pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemas.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Nustatyti keturi pagrindiniai neurologiniai mechanizmai: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi sensorinė percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos bei kairiojo smegenų pusrutulio sutrikimai. Naujausios studijos taip pat rodo, kad sutrikimai gali būti susiję su smegenėlių pažeidimais, patvirtintais EEG tyrimais.
Genetiniai veiksniai ir paveldimos ligos, tokios kaip fenilketonurija, neurofibromatozė ar tuberozinė sklerozė, yra dar vienas autizmo fonas. Amerikos nacionalinis sveikatos institutas (2000) atrado geną HOXA1, kuris randamas 40 % autizmu sergančių asmenų. Biocheminiai sutrikimai, pavyzdžiui, serotonino, epinefrino bei norepinefrino kiekio pokyčiai, taip pat gali būti susiję su autizmu, kaip ir padidėjęs opioido kiekis organizme.
Autizmo spektro sutrikimų diagnostika ir ankstyvas atpažinimas
Autizmo diagnostika yra sudėtinga dėl symptomų panašumo su kitomis ligomis - protinio vystymosi sutrikimais, Landau-Klefner sindromu, fragile X chromosomos sindromu ar vaikų šizofrenija. Daugelis pagrindinių autizmo požymių (pvz., kalbos vėlavimas, socialinio sąveikos stoka, pasikartojantis elgesys) turėtų būti pastebimai iki 1,5-2 metų amžiaus.
Rekomenduojama naudoti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuris apima klausimus tėvams ir gydytojo stebėjimą - tai leidžia tirti net 18 mėnesių amžiaus vaikus. Diagnostika apima ir bendrą sveikatos, neurologinį bei neuropsichiatrinį vertinimą.
Autizmo spektro sutrikimų kalbos ypatumai
Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, kalbos raida yra savita. Dauguma jų suvokia pasaulį kitaip nei neurotipiniai bendraamžiai. Kai kurie vaikai tik atkartoja žodžius (echolalija), kalba tik tam tikrose situacijose ar naudoja alternatyvias komunikacijos formas. Todėl svarbu vertinti ne tik „kiek“ ir „kaip“ vaikas kalba, bet ir „kam“ bei „ką“ reiškia jo kalba.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Remiantis B. F. Skinnerio bihevioristine verbalinio elgesio analize, kalba laikoma funkciniu reiškiniu - svarbu atskleisti, kokį tikslą vaikas siekia savo komunikacija. Šis funkcionalus vertinimo požiūris leidžia geriau suprasti ir ugdyti svarbius kalbinius įgūdžius ypač tuomet, kai kalbos sutrikimai yra ryškūs.
VB-MAPP metodikos adaptacija Lietuvos švietimo kontekste
Lietuvoje svarbią vietą kalbos ir socialinių įgūdžių vertinime užima Mykolo Romerio universiteto edukologijos daktarės Eglės Steponėnienės adaptuota JAV elgesio analizės daktaro Marko L. Sundbergo metodika VB-MAPP (Verbal Behavior Milestones Assessment and Placement Program). Šis įrankis skirtas autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kalbos bei socialinių įgūdžių vertinimui ir individualių ugdymo strategijų kūrimui.
Dr. E. Steponėnienė pažymi, kad VB-MAPP metodika parodo ne tik kalbos turinį, bet ir jos funkciją, kas svarbu ugdant vaikus su autizmu. Lietuviška VB-MAPP versija, adaptuota pagal lietuvių kalbos ir kultūros ypatumus, leidžia tiksliau stebėti vaikų pažangą ir planuoti individualų ugdymą įvairiose aplinkose.
Švietimo įstaigose įtrauktis apima ne tik fizinį vaiko buvimą klasėje, bet ir galimybę mokytis taikant moksliškai pagrįstus metodus, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus. Tačiau Lietuvos mokyklose dar trūksta žinių, priemonių ir lankstumo ugdymo programose, o daug vaikų susiduria su patyčiomis ir socialine atskirtimi. Todėl būtina ne tik toliau tobulinti VB-MAPP įrankį, bet ir diegti aiškias valstybines švietimo politikos gaires bei išteklius.
Terapijos ir ugdymo metodai vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Autizmui gydyti tiesioginio „vaistų“ nėra, tačiau medikamentinis gydymas gali būti svarbi pagalbos dalis. Dažnai naudojami vitaminas B6, magnis, neuroleptikai bei sedatyviniai preparatai, kurie padeda spręsti elgesio problemas, miego sutrikimus bei gerina bendravimą. Tačiau neuroleptikų vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas dėl galimų šalutinių poveikių.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Psichologinės ir pedagoginės priemonės orientuotos į gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimą. Autistiški vaikai gali būti ugdomi pagal individualias programas, kuriose svarbi struktūruota aplinka, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimas bei elgesio korekcija. Pavyzdžiui, taikomi ABA (Applied Behavioral Analysis), Valdeno metodas, komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodai, delfinų, arklių, muzikos ir dailės terapijos.
Daug dėmesio skiriama savitarnos ir savitvarkos mokymui, naudojant simbolių ar paveikslėlių sekas, kur veiksmai suskaidomi į mažus žingsnelius. Elgesio formavimas dažnai remiasi bihevioristiniais principais - tinkami veiksmai skatinami prizais ar apdovanojimais.
Programos apima pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ugdymą, vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos, žaidimo įgūdžių tobulinimą.
Autizmo spektro sutrikimų diagnozės svarba ir ankstyva intervencija
Ankstyva autizmo diagnozė leidžia laiku pradėti terapijas, kurios išnaudoja smegenų vystymosi kritinius laikotarpius ir padeda sumažinti pagrindinių simptomų išreiškimą. Vaiko kalbos, socialinių įgūdžių ir elgesio pokyčiai yra stebimi nuolat, o gauti duomenys naudojami individualizuotai pagalbai planuoti.
Nors visiškai išgydyti autizmo šiandien dar negalima, kompleksinės intervencijos ženkliai pagerina vaiko gyvenimo kokybę. Tėvams svarbu priimti vaiką tokiu, koks jis yra, ir neturėti baimių apie diagnozę.