Atvejo vadybos teisinis reguliavimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje apžvelgiamas atvejo vadybos metodo taikymas Lietuvoje, jo naudingumas ir iššūkiai, su kuriais susiduriama įgyvendinant šį metodą.

Atvejo vadybos metodas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m. liepos mėnesio, kaip įrankis sprendžiant vaikų gerovės ir saugumo užtikrinimo klausimus. Atvejo vadybininkas tampa svarbiu subjektu, koordinuojant ir numatant reikiamą pagalbą šeimai ir vaikui, siekiant vaiko ir šeimos gerovės.

Motyvacija ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Specialistus, dalyvaujančius atvejo vadybos procese, motyvuoja:

  • Šeimos problemų identifikavimo iššūkiai.
  • Geriausių pagalbos priemonių šioms problemoms spręsti suradimas.
  • Matomi vykstantys teigiami pokyčiai šeimose, kurioms taikoma atvejo vadyba.
  • Viena kryptimi žvelgiančių specialistų komanda.
  • Vidinis pasitenkinimas prisidėjus prie vaiko ir jo šeimos gerovės užtikrinimo.
  • Galimybė išsaugoti vaiką šeimoje.
  • Nuolatinis tobulėjimas ir gebėjimų stiprinimas.
  • Besikeičiantis visuomenės požiūris į specialistus, teikiančius pagalbą sunkumus patiriantiems vaikams ir jų šeimoms.

Akcentuotina tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė atvejo vadyboje, kaip pagrindinio veiksnio, įtakojančio proceso sėkmę. Efektyvus bendradarbiavimas tarp specialistų ir institucijų yra svarbus elementas pasiekti atvejo vadybos tikslui - suteikti pagalbą vaikui ir jo šeimai sprendžiant iškilusias problemas, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir saugumas.

Vis dėlto, ne visada bendradarbiavimas yra pakankamai efektyvus. Kartais stebimas specialistų nenoras įsitraukti sudarant pagalbos plano veiksmus, tikimasi, kad šeimos ar vaiko situacija bus išspręsta be įsitraukimo.

Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai

Atvejo vadybos schema

Informacijos keitimosi iššūkiai

Kalbant apie keitimąsi informacija tarp specialistų, vis dar turime šioje vietoje problemą, kad stokojame informacijos vykdydami atvejo vadybos procesą. Į išsiųstas užklausas ne visada gauname atsakymą laiku, trūksta informatyvumo gaunamuose raštuose / atsakymuose.

Teisės aktai numato, kad surinkti informacijai turime 10 darbo dienų, tačiau ne visas įstaigas ar institucijas įpareigoja Atvejo vadybos tvarkos aprašas, vadovaujamasi ir aukštesnės hierarchijos teisės aktais, kai atsakymas paruošiamas per 20 darbo dienų.

Apie svarbias aplinkybes, kaip patirtą galimą smurtą artimoje aplinkoje, informacijos dažnu atveju negauname, tad įgyvendinti Atvejo vadybos tvarkos aprašo VI skyrių, kuris numato atvejo vadybos procesą esant galimam smurto artimoje aplinkoje atvejui, yra sudėtinga.

Skyrybos ir konfliktai tarp tėvų

Akcentuotina sudėtinga situacija įgyvendinant Atvejo vadybos metodą vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, kai tėvai skiriasi ir konfliktuoja tarpusavyje spręsdami su vaiku susijusius klausimus. Tokiais atvejais reikalingi dalyvaujantys abu tėvai, nes, kaip teisiniai atstovai, jie abu atsakingi už vaiko saugumą ir gerovę.

Reikalinga specialistui dirbti su abiem tėvais kartu, kad būtų užmegztas dialogas tarp tėvų sprendžiant su vaiku susijusius klausimus. Praktikuojami du posėdžiai vienai šeimai su atskirais pagalbos planais mamai ir tėčiui, atsižvelgiant į tėvų išreikštas priešiškas nuostatas vienas kito atžvilgiu, nenorą būti kartu vienoje erdvėje, baime, kad bendru pagalbos planu vienas iš jų gali pasinaudoti teisme sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, išlaikymo prisiteisimo klausimus.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje

Šioje vietoje vis dar laukiama pagalbos, tikimasi, kad turėsime paslaugų paketą, taip pat ir Atvejo vadybos tvarkos aprašo ir (ar) kito teisės akto reglamentuojančio vaiko saugumą ir gerovę pakeitimus, kurie įpareigotų besiskiriančius ir tarpusavyje konfliktuojančius tėvus besąlygiškai priimti siūlomą paslaugų paketą.

Atvejo vadybos proceso metu pastebimas momentas, kad specialistai vieni iš kitų tikisi, jog kažkas kitas motyvuos asmenį (šeimą) priimti siūlomą pagalbą bei siekti teigiamų pokyčių. Tad vėl galima prisiminti atvejo vadybininką, kaip centrinę atvejo vadybos proceso figūrą, jo funkcijas ir atsakomybes dėl paslaugų gavėjo motyvavimo naudotis esama pagalbos sistema, savarankiškai spręsti kylančias problemas.

Laikas ir individualūs poreikiai

Laikas, reikalingas atvejo vadybos procesui, kurio metu būtų galima išspręsti iškilusias problemas šeimoje ir suteikti reikalingą pagalbą vaikui ir jo šeimai, yra labai individualus. Svarbu ir reikalinga atsižvelgti į kiekvieno asmens (šeimos) individualius poreikius.

Bandomas išskirti optimaliausias laikas - iki vienerių metų, tačiau turime nemažai atvejų, kuriems atvejo vadyba taikoma daugiau nei vienerius metus, o išsitęsusio proceso priežastis galima įvardinti kaip netinkamai parinktos pagalbos priemonės ir nemotyvuoti paslaugų gavėjai.

Teisinio reguliavimo tobulinimas

Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos tobulinimui. Įstatymų pakeitimais siekiama išgryninti ir patikslinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijas, jų apimtį, teisinius santykius su kitais subjektais. Taip pat numatoma įteisinti atvejo vadybos modelio taikymą savivaldybėje, tuomet, kai vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.

Taip pat skaitykite: Magistro studijos: atvejo vadyba

Siūloma keisti esamą teisinį reguliavimą taip, kad bylos teisme ginčo tvarka iškėlimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo su vaiku savaime yra rizikos veiksnys, kuriam esant pradeda veikti egzistuojantys pagalbos mechanizmai. Ypač, atsisakyti „kaltojo“ paieškos tam, kad pradėtų veikti pagalbos mechanizmai tėvų ginčo dėl vaikų atveju. Tikslas užbaigti klausimą tėvų sutarimu, nes tik priėmę patys sprendimus, galės ateityje tvarkytis, neprašant institucijų įsikišimo.

Išplėsti LR CK 3.65 str. numatytas šeimos byloje teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, numatant priemones, kurios leistų įpareigoti ABU tėvus (nepriklausomai nuo „kaltės“) atlikti tam tikrus veiksmus, priemones, kurios leistų paskirti laikiną vaiko atstovą, priemones, kurios būtų pagrindas pradėti pagalbos šeimai ir vaikui mechanizmus - atvejo vadybą, kaip numatyta vaiko teisių apsaugos aktuose.

tags: #atvejo #vadybos #teisinis #reguliavimas