Pastaruoju metu visuomenėje ir žiniasklaidoje dažnai girdimas terminas "šeimai taikoma atvejo vadyba". Turbūt ne vienam dar neaiškus šio termino vartojimas, tad panagrinėkime, kas tai yra ir kaip tai veikia Lietuvoje.
Kas yra atvejo vadyba?
Atvejo vadyba - tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą (tėvams, įtėviams, globėjams) ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir sudaryti sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinant vaiko saugumą, jo interesus.
Kitas apibrėžimas: Tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant: formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema; padėti įveikti iškilusius sunkumus, kurių sistemingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų.
Kas gali gauti atvejo vadybos paslaugą?
- Socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos.
- Socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys ir jų šeimos.
- Socialinę riziką patiriančios šeimos ir jų vaikai.
- Besilaukiančios moterys.
- Kitos šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus.
Paslauga teikiama gavus pranešimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų kreipimosi į savivaldybių socialinių paslaugų centrus.
Atvejo vadybos procesas Lietuvoje
Atvejo vadybos procesas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m.
Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai
Inicijavimas
Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą.
Dėl atvejo vadybos proceso taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis: Vaiko teisių apsaugos skyrius, patys tėvai, išplėstinė šeima, sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos, bendruomenės ar kitos organizacijos, turinčios informacijos ar matančios, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai reikalinga pagalba.
Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuotas pačios šeimos, šeima gali bet kuriuo momentu atsisakyti atvejo vadybos, pateikdama atvejo vadybininkui laisvos formos rašytinį prašymą, nurodydama nutraukimo priežastį.
Pirmasis kontaktas ir poreikių vertinimas
Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, informuojant apie gautą prašymą dėl atvejo vadybininko paskyrimo jų šeimai ir derinant susitikimo datą ir laiką.
Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą bei vaiko ir šeimos stiprybių vertinimą. Bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti šeimoje esančius sunkumus ir stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje
Vertinimo metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau šeimai ir vaikui užtikrinamas reikalingų paslaugų, numatytų vertinimo metu teikimas.
Atvejo vadybos posėdis ir pagalbos planas
Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja: tėvai, vaiko teisių specialistai, socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima; pagal poreikį: sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, specialistas, policijos pareigūnas, kiti specialistai, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir šeimą, reikalingos atvejo vadybos procesui.
Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą, pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas. Posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui - padėti šeimai išspręsti iškilusius sunkumus.
Pirmame atvejo vadybos posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, sudaromas pagalbos planas. Atsižvelgiant į iškilusią problemą siūlomos socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijos, tėvai nukreipiami į tėvystės mokymus, savipagalbos grupes, priklausomybių ligų konsultanto ar medikų konsultacijas.
Norint taikiai išspręsti ginčą, iškilus nesutarimams šeimoje, tėvams ar kitiems su šeima susijusiems asmenims pasiūloma dalyvauti mediacijos procese. Vaikai yra motyvuojami užsiimti jiems skirtomis užimtumo veiklomis, nukreipiant į vaikų dienos centrus, prevencinius, sportinius ir kitus užsiėmimus bei renginius. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nukreipiami privalomam ikimokykliniam ugdymui.
Taip pat skaitykite: Magistro studijos: atvejo vadyba
Stebėsena ir pagalbos teikimas
Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną. Šeimai suteikiama visapusiška pagalba, siekiant padėti išspręsti iškilusią problemą. Labai svarbu užtikrinti šeimos konfidencialumą.
Laikinoji globa (rūpyba)
Tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, ir šiai pagalbai nepavykus, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo išspręsti problemas, tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo.
Nustačius laikinąją globą (rūpybą) darbas su šeima tęsiamas, siekiant padėti tėvams išspręsti įsisenėjusius sunkumus, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) gali būti tęsiama iki dvylikos mėnesių.
Kokią konkrečią pagalbą teikia atvejo vadyba?
- Šeimos poreikių pagalbai vertinimas (socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygiai, vaiko ir jo šeimos apsaugos faktorių vertinimas).
- Pagalbos organizavimas.
- Pagalbos plano sudarymas.
- Pagalbos plano įgyvendinimo koordinavimas.
- Šeimos stebėsena.
Teisinis reglamentavimas
Atvejo vadybos procesą reglamentuoja šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo”.
- Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo”.
- Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo”.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo”.
Pastebėti atvejo vadybos modelio poreikį padėjo šalyje įgyvendinamas žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos, kitaip dar vadinamos perėjimu nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, projektas.
Socialinių paslaugų teikimo statistika rodo, kad tais atvejais, kai asmuo turi intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, stacionari institucinė globa vis dar yra dominuojanti pagalbos rūšis. Ieškodami šios problemos priežasčių pamatėme, kad asmenys ir jų artimieji nesikreipia dėl socialinių paslaugų dėl įvairiausių priežasčių: informacinio neprieinamumo, nežinojimo, kokią pagalbą gali gauti, hiperglobos ir kt. Tuo tarpu savivaldybės deklaruoja, kad vienai ar kitai paslaugai nėra poreikio.
Dokumentai ir teisiniai aktai, nurodyti praktikoje
Paslaugos teikimą reglamentuojantys teisės aktai dažnai minima praktikoje: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo”; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. V-651/A1-455/V-1004 „Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. A1-794 „Dėl Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo”.
Taip pat praktikoje nurodomi vietos teisės aktai, pavyzdžiui: Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas 2022 m. liepos 11 d. Nr. 1-237 „Dėl Savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1-396 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, patiriantiems socialinę riziką, tvarkos aprašo patvirtinimo...“
Praktiniai aspektai: kaip vyksta darbas su šeima
Atvejo vadybininkas susipažįsta su gauta informacija, inicijuoja pirminį kontaktą, atlieka poreikių vertinimą ir socialinės rizikos veiksnių analizę, rengia pagalbos planą ir organizuoja specialistų darbą. Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną.
Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys turi užtikrinti informacijos konfidencialumą, o posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui - padėti šeimai išspręsti iškilusius sunkumus.
Kur kreiptis ir kokie specialistų kontaktai
Praktiniu pavyzdžiu nurodoma, kad dėl paslaugos kreiptis galima į konkrečius savivaldybių socialinių paslaugų centrus. Pavyzdžiui: A. Mackevičiaus g. 55A, Panevėžys.
Paslaugos teikimą reglamentuojantys teisės aktai ir nurodyti įsakymai padeda specialistams ir šeimoms orientuotis, kokių veiksmų imtis ir kokias pareigas vykdyti tiek atvejo vadybininkui, tiek kitiems dalyvaujantiems specialistams.
Trumpa lentelė: pagrindiniai atvejo vadybos proceso etapai
| Etapas | Ką apima |
|---|---|
| Inicijavimas | Prašymo gavimas, atvejo vadybininko paskyrimas |
| Pirmasis kontaktas ir vertinimas | Poreikio vertinimas, socialinės rizikos ir stiprybių analizė |
| Atvejo vadybos posėdis | Pagalbos plano sudarymas, specialistų įtraukimas, konfidencialumas |
| Pagalbos teikimas ir stebėsena | Pagalbos plano įgyvendinimas, stebėsena, koordinavimas |
| Laikinoji globa | Siūlymas ir nustatymas, tęstinis darbas su šeima siekiant grąžinimo |
Kodėl atvejo vadyba reikalinga?
Pastebėti atvejo vadybos modelio poreikį padėjo deinstitucionalizacijos projektas. Socialinių paslaugų teikimo statistika rodo institucinės globos dominavimą toms grupėms, kurios galėtų gauti pagalbą bendruomenėje ir šeimoje. Ieškodami šios problemos priežasčių, specialistai nustatė informacinio neprieinamumo, nežinojimo apie galimas paslaugas ir hiperglobos problematiką. Atvejo vadyba padeda sudaryti sąlygas šeimai naudotis esama pagalbos sistema, mažina institucionalizacijos riziką ir skatina koordinuotą pagalbą.
Praktiniai pastebėjimai
- Atvejo vadyba rūpinasi koordinacija ir kompleksine pagalba, kurią teikia keli skirtingi sektoriai (socialiniai, sveikatos, švietimo).
- Konfidencialumas ir šeimos įsitraukimas yra esminiai elementai sėkmingam procesui.
- Jei pagalba nepadeda ir kyla realus pavojus vaikui, atvejo vadybininkas inicijuoja veiksmus dėl laikinosios globos (rūpybos).
Atvejo vadyba - tai teisinių aktų reglamentuojama praktika, orientuota į šeimos ir vaiko saugumo užtikrinimą, problemų sprendimą koordinuojant įvairių sričių specialistus ir suteikiant kompleksinę pagalbą bendruomenėje.