Atvejo vadyba - tai vaikui ir šeimai teikiamos pagalbos metodas, įteisintas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Šis metodas pradėtas taikyti nuo 2018 m. siekiant užtikrinti kompleksinę ir koordinuotą pagalbą šeimoms, kurios susiduria su sunkumais. Atvejo vadybininkai yra socialiniai darbuotojai, kurie koordinuoja atvejo vadybos procesą, sutelkia pačią šeimą bei visus reikalingus specialistus ir rūpinasi, kad šeima gautų tinkamą ir efektyvią pagalbą.
Kas yra atvejo vadybininkas ir jo funkcijos?
Atvejo vadybininkas - tai specialistas socialinis darbuotojas, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje. Jis užmezga pagalbos santykį su šeima, įvertina šeimos poreikius bei prieinamus išteklius, padeda rasti geriausią problemos sprendimo būdą, įgalina klientą spręsti problemas ir nuolat stebi bei koreguoja pagalbos procesą.
Atvejo vadybininkas, gavęs paskyrimą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija ir sutartu laiku kartu su socialiniu darbuotoju vyksta į šeimą atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimo. Šiame etape renkami duomenys apie šeimą, atliekamas socialinės rizikos veiksnių vertinimas, siekiant išsiaiškinti sunkumus ir šeimos stiprybes, kurios gali padėti spręsti problemas.
Atvejo vadybos procesas Lietuvoje
Vaiko teisių apsaugos tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pagalbos poreikio nustatymo kreipiasi į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašydami paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją, dirbantį su šeima, jei šis dar nebuvo paskirtas.
Tuomet atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas informuoja vaiką ir jo šeimą apie nuo šio momento įvestą atvejo vadybą, nurodo kontaktinius duomenis ir pristato teikiamas paslaugas. Ši komunikacija vykdoma raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai
Pagalbos poreikio vertinimas
Atvejo vadybininkas kartu su socialiniu darbuotoju atlieka pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą. Vertinimo metu analizuojama bendra šeimos situacija, identifikuojami socialinės rizikos veiksniai bei šeimos stiprybės. Su šeima bendraujama atvirai, siekiant išsiaiškinti esamus sunkumus ir potencialias galimybes spręsti problemas.
Jei pagalbos poreikio vertinimo metu nenustatomas kompleksinių paslaugų poreikis, atvejo vadyba šeimai neskiriama, tačiau vaikui ir šeimai užtikrinamas reikalingų paslaugų, nustatytų vertinimo metu, teikimas.
Šeimos teisės atvejo vadyboje
Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuotas pačios šeimos, ji bet kuriuo metu gali atsisakyti šio proceso, pateikdama rašytinį prašymą atvejo vadybininkui ir nurodydama atsisakymo priežastis. Ši teisė užtikrina, kad šeima išlaiko kontrolę ir aktyvų dalyvavimą sprendžiant savo situaciją.
Atvejo vadybos pagrindiniai principai
- Šeimos įgalinimas: svarbu padėti šeimai ir vaikui identifikuoti ir panaudoti turimus išteklius. Tai apima ne tik socialinės rizikos veiksnių nustatymą, bet ir stiprybių išryškinimą, kurios gali padėti spręsti problemas ir gerinti šeimos situaciją.
- Paslaugų nedubliavimas: vertinama, kokias paslaugas šeima ir vaikas jau gauna kitose institucijose, pavyzdžiui, mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose, specializuotuose centruose. Siekiama išvengti paslaugų dubliavimo ir užtikrinti, kad šeima toliau gautų naudingas bei pageidaujamas paslaugas.
Atvejo vadybos modelio poreikis ir kontekstas
Lietuvoje atsirado poreikis stiprinti atvejo vadybos modelį įgyvendinant deinstitucionalizacijos projektus, skirtus žmonių su negalia globai keisti - pereinant nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Socialinių paslaugų statistika rodo, kad daugelis asmenų su intelekto ar psichosocialine negalia vis dar yra stacionariai globojami institucijose.
Ši situacija susijusi ne tik su pagalbos struktūra, bet ir su informacinio neprieinamumo, nežinojimo apie galimas paslaugas bei hiperglobos problemomis. Todėl savivaldybės neretai deklaruoja, kad tam tikrų paslaugų nėra poreikio, nors iš tiesų šeimos arba asmenys nepasiekia reikiamos informacijos ar pagalbos.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje
Atvejo vadybos proceso teisinis reglamentavimas
Atvejo vadybos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai, konkrečiai - 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-802, kuriuo buvo patvirtintas atvejo vadybos tvarkos aprašas. Šiame dokumente apibrėžiamos atvejo vadybininko paskyrimo procedūros, bendradarbiavimas su socialinėmis paslaugų įstaigomis, šeimos informavimas ir vertinimo metodikos.
Kaip vykdyti bylų valdymo procesą
| Proceso etapas | Veikla | Atsakingas asmuo |
|---|---|---|
| Kreipimasis dėl pagalbos | VVTAĮT arba atitinkamas teritorinis skyrius kreipiasi į socialinių paslaugų įstaigą | VVTAĮT / teritorinis skyrius |
| Atvejo vadybininko paskyrimas | Paskiria socialinių paslaugų įstaigos vadovas | Socialinių paslaugų įstaiga |
| Pagalbos poreikio vertinimas | Atliekama šeimos poreikio analizė ir rizikų vertinimas | Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas |
| Pagalbos teikimas | Koordinuojama ir teikiama kompleksinė pagalba šeimai | Atvejo vadybininkas |
| Proceso peržiūra ir korekcija | Nuolatinis situacijos stebėjimas ir pagalbos koregavimas | Atvejo vadybininkas |
Taip organizuojamas atvejo vadybos procesas užtikrina, kad šeima gautų visapusišką ir koordinuotą pagalbą, orientuotą į ilgalaikį problemų sprendimą ir šeimos įgalinimą.
Taip pat skaitykite: Magistro studijos: atvejo vadyba