Darbo kodeksas nustato, kad kasmetinės atostogos - tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Kada atostogos suteikiamos ir kaip koreguojamas atostogų grafikė
Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus. Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų.
Nedarbingumas ir kasmetinės atostogos - kaip skaičiuojama pradžia ir perkėlimas
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, jog kai dėl svarbių priežasčių darbuotojas turi pertraukti kasmetines atostogas, darbdavys turi pareigą jas perkelti į kitą laiką arba pratęsti. Darbuotojui negalint pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį anksčiau minėtais atvejais, kasmetinėms atostogoms dar neprasidėjus, tokių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsiranda kasmetinėms atostogoms jau prasidėjus, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
Pavyzdys: darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti kasmetinių atostogų laikotarpiu. Tokiu atveju kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos. O jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti - kasmetinės atostogos suteikiamos kitu šalių sulygtu laiku. Tarkime, darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 11 d. - kasmetinių atostogų pradžia laikoma spalio 12 d. O jeigu darbuotojas suserga spalio 5 d. ir serga iki 22 d.
Atostogų rezervo (kaupinių) esmė ir paskirtis
Atostoginių kaupiniai - tai įsipareigojimas darbuotojams kitais ar vėlesniais metais išmokėti atostoginius. Atostoginių kaupinių sumažėjimas 2019 m. apskaitoje registruojamas mažinant sąnaudas. Atostoginių kaupinių apskaitą reglamentuoja 31 VAS. Atostoginių kaupinių apskaičiavimas sudarant 2018 m. ar ankstesnius laikotarpius rodo, kad kaupiniai metų pabaigoje turėtų būti sudaromi net ir tuo atveju, jeigu įmonę planuojama likviduoti.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Atostoginių kaupinių skaičiavimo periodiškumas gali būti: 1 kartą per metus, 1 kartą per ketvirtį, 1 kartas per mėnesį. Kaip ir kokiu periodiškumu skaičiuoti, registruoti ir tikslinti atostoginių kaupinius, sprendžia pati įmonė. Kaip ir kokiu periodiškumu skaičiuoti, registruoti ir tikslinti atostoginių kaupinius, sprendžia pati įmonė. Kaip ir kokiu periodiškumu skaičiuoti, registruoti ir tikslinti atostoginių kaupinius, sprendžia pati įmonė.
Kam ir kaip atostoginių kaupinius apskaičiuoja
Visus atostoginių kaupinius paprastai apskaičiuoja pirmasis darbdavys, ir vėliau jie padalijami tarp įmonių. Atostoginių kaupinių dalis, kuri tenka darbuotojo prarastoms atostogoms, yra nurašoma. Atostoginių kaupiniai - ne atostoginiai, todėl jų skaičiuoti tiksliai nebūtina.
Jokių išimčių, leidžiančių UAB neskaičiuoti atostoginių kaupinių, nėra. Ir UAB, ir VšĮ privalo sudaryti atostoginių kaupinius. Kaupinius darbuotų atostogoms ar pensijoms turėtume skaičiuoti taip pat, kaip ir anksčiau.
Atostogų rezervo skaičiavimo metodika
Atostogų rezervas skaičiuojamas darbuotojo sukauptos atostogų dienos * darbuotojo 3 mėnesių vidutinis darbo dienos užmokestis. Atostogų rezervo kaupiniams apskaičiuoti galima naudoti metinius duomenis: sutartyje nustatytą darbo užmokestį dalinant iš vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus ir pan. VDU apskaičiavimo taisyklė atostogų rezervo skaičiavimui niekur nėra apibrėžtas. Vidutinis darbo užmokestis 1 d. d. nepanaudotų atostoginių kaupiniui sudaryti gali būti skaičiuojamas įvairiais būdais ir jie visi bus teisingi.
* gali būti skaičiuojamas iš 3 prieš tai einančių mėnesių (jei kaupinius skaičiuojate 12 31 datai, tai būtų 9 10 11 mėnesiai) arba įskaitant ir einamą mėnesį (jei kaupinius skaičiuojate 12 31 datai, tai būtų 10 11 12 mėnesiai). Jei faktiškai dirbto laiko už 3 mėnesius nėra - VDU apskaičiuojamas pagal sutartyje nurodytą atlyginimą t.y. Jei faktiškai dirbto laiko yra, bet jis trumpesnis nei 3 mėnesiai (pavyzdžiui: rezervas skaičiuojamas 12 31, bet darbuotojas priimtas dirbti 11 01), vieningos nuomonės nėra. Vieni skaičiuoja imdami faktiškai priskaitytą darbo užmokestį ir dirbtą laiką (kad ir koks trumpas jis būtų), kiti - skaičiuoja pagal taisyklę, kai nėra faktiškai dirbtų 3 mėnesių t.y. pagal aukščiau aprašytą punktą.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
Darbuotojo sukauptų atostogų dienų apvalinimas ir pavyzdžiai
Darbuotojo sukauptų atostogų dienų apvalinimas nėra apibrėžtas, standartiškai naudojami 2 arba 3 skaičiai po kablelio. Yra atvejų, kai įmonės darbuotojų atostogų rezervo kaupiniams apskaičiuoti naudoja metinius duomenis. Standartiškai atostogų kaupiniai registruojami D Atostogų kaupinių sąnaudos K Atostogų kaupinių mokėtina suma. Perskaičiuojant atostogų rezervą pasirinktu periodiškumu, reiktų registruoti tik atostogų rezervo pokytį t.y. Metų pabaigoje, 4 klasėje matysite visą sukauptą atostogų rezervo sumą už visas nepanaudotas atostogų dienas. 6 klasėje matysite tik pokyti, kuris susidarė per metus (nes 6 klasė metų gale uždaroma).
Leidžiant darbuotoją atostogų, atostogų rezervo kaupinių suma nekoreguojama, tik metų gale registruojamas jos pokytis. BSS Personalas ir atlyginimai atostogų rezervo paskaičiavimas yra automatizuotas.
Pelno mokesčio, VAS ir leidžiamų atskaitymų aspektai
Pelno mokesčio įstatyme nėra nuostatų, tiesiogiai reglamentuojančių atostoginių kaupinius. Kai kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal LR pelno mokesčio įstatymo 17 str. 6.21.2 dalį, kuri pripažįsta vidutinio dienos darbo užmokesčio skaičiavimą tik pagal LR Vyriausybės nutarimą 1288. Tikslių kaupinių sąnaudos gali būti leidžiami atskaitymai. Kai kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal LR pelno mokesčio įstatymo 17 str. 6.21.2 dalį, kuri pripažįsta vidutinio dienos darbo užmokesčio skaičiavimą tik pagal LR Vyriausybės nutarimą 1288.
Jei įmonė taiko būdą, kuris nesutampa su pelno mokesčio įstatymo nuostatomis dėl leidžiamų atskaitymų (PMĮ, 17 str.), tokiu atveju laikinieji skirtumai būtų visa nepanaudotų atostogų kaupinio suma. D 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, neleidž. D 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, leidž.
Apskaitos principai ir reikalavimai
Apskaitoje sąnaudos pripažįstamos kaupimo principu: tuomet, kai susidaro, bet ne tuomet, kai išleidžiami pinigai. 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 31 -as VAS sako, kad darbo užmokesčio sąnaudos turi būti apskaitomos pagal „kaupimo principą, kuris reikalauja sąnaudas pripažinti tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos patiriamos. Todėl įmonės patiriamos atostoginių sąnaudos ir atostoginių kaupiniai (įsipareigojimas) turėtų būti įvertinami ir apskaitoje parodomi tais metais, kada faktiškai atostogos uždirbamos, bet ne tada, kai darbuotojas jomis pasinaudoja.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Atostoginių sąnaudas ir kaupinius įmonė turi apskaičiuoti ir pripažinti pagal įmonės nustatytą tvarką, bet ne rečiau kaip kiekvieną finansinių ataskaitų datą. Visi išvardinti būdai įvertina atostoginių kaupinius tinkamai pagal 31 VAS. Įmonei reikėtų apsirašyti savo apskaitos politikoje kurį nepanaudotų atostoginių skaičiavimo būdą ji taiko.
Atostoginių skaičiavimas praktikoje ir pavyzdžiai
Atostogų rezervas - tai kaip jis skaičiuojamas? tai vienas sudėtingiausių darbų buhalteriui. Atostoginių kaupiniai - ne atostoginiai, todėl jų skaičiuoti tiksliai nebūtina. Pvz. 2015 m. įmonės darbo užmokesčio sąnaudos be atostoginių sąnaudų ir mokesčių sąnaudų sudarė 100 tūkst. EUR, kai dirbtų dienų skaičius per 2015 m. buvo 20 tūkst. val., tai vienos valandos vidutinis darbo užmokestis yra 5 EUR. Jei įmonės darbuotojų neišnaudotų atostogų d.d. Kiti logiškai pagrįsti būdai, kurie patikimai įvertina bendroves darbuotojų sukauptų neišnaudotų atostoginių vertę ir jų skaičiavimai atitiktų bendruosius apskaitos principus pagal LR finansinės atskaitomybės įstatymo 5 str. nuostatas (1-ame VAS, IX sk.).
Nusprendus už atostogas mokėti daugiau nei VDU, tokiu būdu turėtų būti apskaičiuojami ir atostoginių kaupiniai. Taisyti klaidą retrospektyviai ir tikslinti finansines ataskaitas nėra sudėtinga. Apskaitoje klaida taisoma tada, kai ją nustatome, nesvarbu, kad tai yra praėjusių ataskaitinių metų klaida.
Praktiniai apskaitos įrašai (pavyzdžiai)
Standartiškai atostogų kaupiniai registruojami D Atostogų kaupinių sąnaudos K Atostogų kaupinių mokėtina suma. Reversinis įrašas 2016 m. K 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, leidž. K 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, neleidž. D 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, leidž. D 6114 Darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos, neleidž.
Atostoginių mokėjimas ir terminai
Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nustatytas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą. Taigi paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti.
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Darbo kodeksas nenumato jokių aplinkybių, kurių pagrindu darbdavys galėtų atšaukti ar panaikinti įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tačiau, iškilus būtinumui, darbdavys turėtų tartis su atostogaujančiu darbuotoju dėl galimybės jį atšaukti iš atostogų, kadangi tai įmanoma tik pačiam darbuotojui sutinkant (turint jo raštišką sutikimą).
Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo niuansai
Kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, skaičiuojamas vidutinis valandos darbo užmokestis. Kitu atveju, jeigu darbuotojo darbo diena (pamaina) visada yra tokios pačios trukmės, nėra reglamentuota, ar turėtų būti skaičiuojamas vidutinis darbo valandos, ar vidutinis darbo dienos užmokestis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo taikomas visai kitos tvarkos dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo pagal LRV nutarimą nr. 650. Esminis pakeitimas nuo 2015 m. sausio 1 d. yra tas, kad jei darbuotojas neturėjo darbo užmokesčio 3 mėnesius iki atostoginių skaičiavimo, nes buvo vaiko priežiūros ar pan., vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal paskutinio mėnesio.
Kompensacija už nepanaudotas atostogas ir jos sąlygos
Reikia nepamiršti, kad pagal LR Darbo kodekso 177 str. 2 d. nuo 2015 m. gruodžio 1 d. „Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei nepanaudotos atostogos yra už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį ir įmonė neturi jokių susitarimų su darbuotojais, numatančių didesnį nepanaudotų atostogų skaičių, nepanaudotų atostogų kompensacija apskaičiuojama pagal DK nuostatas.
Praktiniai patarimai buhalteriams
- Atostoginių kaupiniai turėtų būti apskaičiuojami ne rečiau kaip kiekvieną finansinių ataskaitų datą.
- Įmonė turi apsirašyti savo apskaitos politikoje taikomą nepanaudotų atostogų skaičiavimo būdą.
- Jeigu įmonė pasirinko netaikyti Pelno mokesčio įstatymo 17 str. nuostatų dėl atostoginių kaupinių priskyrimo prie leidžiamų atskaitymų, būtina fiksuoti laikinus skirtumus.
- Atostogų kaupinių apskaičiavimą galima automatizuoti naudojant personalo ir atlyginimų sistemas.
| Aspektas | Santrauka |
|---|---|
| Kasmetinių atostogų trukmė | Min. 20 darbo dienų (5 dienų savaitė) arba 24 d. (6 dienų savaitė) |
| Atostogų pradžia, sergant iki atostogų | Pradžia nukeliama iki pirmos dienos po nedarbingumo pabaigos arba suteikiama kitu laiku, jei nedarbingumas trunka ilgiau |
| Atostogų rezervo formulė | Sukauptos atostogų dienos * 3 mėnesių vidutinis darbo dienos užmokestis |
| Kaupinių periodiškumas | Metinis / ketvirtinis / mėnesinis (įmonės sprendimas) |
| Apskaitos principas | Kaupimo principas pagal VAS ir finansinės atskaitomybės įstatymą |
VDI kviečia konsultuotis dėl konkrečių, su kasmetinėmis atostogomis susijusių klausimų Konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, el. pašto kanalais ar kitomis darbo inspekcijos teikiamomis priemonėmis.