Kiekvienam darbuotojui naudinga žinoti - kaip apskaičiuojami ir kada turi būti išmokami jo atostoginiai. Juk atostogos - vienas iš geriausių įvykių per metus, kurias kiekvienas nori praleisti įdomiai, smagiai ir turiningai. Straipsnyje išsamiai atsakysime, kada mokami atostoginiai, kiek pinigų galima tikėtis, kaip apskaičiuojama atostoginių suma pagal išdirbtas darbo dienas.
Kasmetinių atostogų trukmė ir teisės
Kasmetinių atostogų privaloma išleisti darbuotoją bet kartą per metus. Darbuotojui dirbant 5 darbo dienas per savaitę - jam priklauso 20 darbo dienų atostogų. Jeigu dirbama kintančiu darbo grafiku - darbdavys privalo suteikti darbuotojui 30 dienų trukmės atostogas. Specifinėmis darbo sąlygomis dirbantys, patiriantys didesnę protinę įtampą asmenys gali turėti pailgintas atostogas.
Darbuotojas gali prašyti kasmetinių atostogų, jeigu darbovietėje yra išdirbęs daugiau nei 6 mėnesius. Naujas darbuotojas atostogų teisę įgyja po 6 mėnesių darbo toje pačioje darbovietėje (nebent sutartyje numatyta kitaip).
Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimas atostoginiams
Koks atlyginimas jums priklauso už kasmetines atostogas priklauso nuo to, kokį darbo užmokestį gavote per paskutinius 3 mėnesius. Apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDI) per paskutinius tris mėnesius. Darbdavys turi mokėti vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną atostogų dieną.
Atostoginiai visada skaičiuojami nuo bruto (neatskaičius mokesčių) atlyginimo. Į rankas gausite atostoginius jau atskaičius visus mokesčius. Atostoginiai skaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU) - ne pagal einamojo mėnesio atlyginimą.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Apskaičiuojant VDU, vertinami paskutiniai trys mėnesiai ir faktiškai dirbtas laikas. Laikotarpiai, kai darbuotojas sirgo, buvo prastovoje ar turėjo kitų nedirbtų laikotarpių, vertinami pagal vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo taisykles, todėl vien pats nedarbingumas automatiškai atostoginių nesumažina. Ligos (biuletenio) laikotarpis neįskaičiuojamas į faktiškai dirbtų dienų skaičių, naudojamą VDU skaičiavimui.
Kada mokami atostoginiai ir kaip elgtis, jei mokama vėlai
Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų, pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (DK) 130 str. 2 d. nuostatą. Jeigu atostogų dienų yra daugiau nei 20 d.d., už likusias dienas atostoginiai išmokami atostogų metu, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Darbuotojui pateikus prašymą, kad atostoginių suma būtų mokama tą dieną, kaip įprastas darbo užmokesčio mokėjimas, tokiu atveju pinigai prieš pat atostogas nėra pervedami. Darbo kodeksas (DK) numato, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų. Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose.
Pavyzdžiui, jeigu jums pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, tokiu atveju, pateikite prašymą darbdaviui, kad jums kompensuotų vėlavimą ir prie sekančių kasmetinių atostogų pridėtų tris dienas. Galbūt darbdavys nebus patenkintas dėl tokio prašymo, tačiau jo atmesti negali.
Atostoginių mokėjimas kartu su atlyginimu
Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą. Taip išmokėti atlyginimą patogu, kai imamos tik kelios dienos atostogų. Atostoginiai už ilgesnes nei kasmetines atostogas mokami įprasta atlyginimo mokėjimo tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
Pavyzdys: darbuotojas 2025 metais turėjo sukaupęs 10 nepanaudotų atostogų dienų, o 2026 metais prie jų prisidėjo einamųjų metų atostogos ir jis nusprendė išeiti 30 kalendorinių dienų atostogų. Tokiu atveju darbdavys privalo ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atostogų pradžios išmokėti atostoginius už 20 darbo dienų, o už likusias 10 dienų atostoginiai išmokami įprasta tvarka kartu su darbo užmokesčiu.
Kas gali pakeisti atostoginių dydį
Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas. Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - jūsų vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.
Atostoginius gali padidinti: apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį. Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.
Atostoginių dydis nesikeis: jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose. Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos.
Pavyzdys: jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką. Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų. Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką. Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų. Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų. Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Kaip pačiam apskaičiuoti atostoginius
Dėl tikslaus atostoginių skaičiavimo galima kreiptis į buhalterį, kuriam nebus sudėtinga pateikti tikslų atsakymą dėl atostogų apmokėjimo. Norint preliminariai pačiam žinoti ar numatyti savo atostoginius, svarbu rinkti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius. Tokį lapelį darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį. Jame nurodomas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas arba valandas.
Turinčiam tokius lapelius darbuotojui tereikia paskaičiuoti trijų mėnesių vidurkį prieš atostogas ir jis žinos, kiek gali tikėtis gauti atostoginių.
Neišnaudotos atostogos ir kompensacijos
Dažnai darbuotojai neišnaudoja visų savo atostogų per metus. Tačiau atostoginių išmokėjimas privalomas tik už panaudotas atostogų dienas. Taigi, jeigu jūsų atostogos liko nepanaudotos, pvz. 10 dienų, tai jas galite prisidėti prie kitų metų atostogų, turėsite 30 dienų atostogų ir už visas jas gausite atostoginius.
Tačiau jeigu darbuotojo atostogos atidedamos daugiau nei 3 metams, tai po 3 metų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jos gali būti nubrauktos ir už jas atlyginimo neprivaloma mokėti. Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai. Taigi, jeigu išeinate iš darbo ir turite sukaupę 30 darbo dienų atostogų per 2 metus, galite tikėtis kompensacijos už visas atostogų dienas ar valandas.
Suminė darbo laiko apskaita: kada taikyti ir kaip skaičiuoti atostogas
Suminė darbo laiko apskaita leidžia daug efektyviau planuoti darbuotojų darbo ir poilsio laiką, išvengiant permokų už viršvalandžius ar neišdirbtas valandas. Jeigu bent į kelis iš šių klausimų atsakėte „taip”, tikėtina, jog jūsų verslui tiktų taikyti suminės darbo laiko apskaitos metodą: Jūsų darbuotojams tenka dirbti netipinėmis pamainomis; Darbo krūvis įmonėje nuolatos kinta; Turite palaikyti darbo procesus 24/7/365; darbuotojai negali dirbti kelių pamainų iš eilės dėl streso ar emocinės įtampos.
Daugeliui darbuotojų geriausiai pažįstamas 5 darbo dienų grafikas, tačiau viskas kiek pasunkėja, kuomet reikia atostagas apskaičiuoti, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Dirbant šiuo režimu, darbuotojai gali dirbti bet kuriomis dienomis nepaisant įprastų darbo dienų nuo pirmadienio iki penktadienio.
Todėl jiems vietoj įprastų 20 darbo dienų kasmetinių atostogų yra skiriamos 4 savaitės atostogų per metus. T. y. 28 kalendorinės dienos. Darbo kodekso 126 straipsnyje nurodyta: „Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos”.
Atostogų skaičiavimo būdai sumininkams
Atostoginių apskaičiavimo būdai suminėms darbo laiko apskaitoms skiriasi:
- Skaičiavimas už darbo dienas pagal grafiką: atostoginiai paskaičiuojami už konkretų darbuotojo grafike nurodytą darbo dienų kiekį, padauginus iš 1 d.d. VDU arba, jei sutartis valandinė, - už atitinkamas valandas. Pavyzdys: atostoginių būtų priskaičiuota 6 d.d. * 155,17 eur. (d.d. VDU) = 931,02 eur.
- Skaičiavimas pagal 5 d.d. savaitės grafiką: atostoginiams taikomas standartinis 5 dienų per savaitę grafikas (40 val.). Pavyzdys: atostoginių būtų priskaičiuota 8 d.d. * 155,17 eur. (1 d.d. VDU)= 1241,36 eur.
- Atostoginių skaičiavimas taikant vidutinę darbo dienos trukmę valandomis: taikomas, kai darbo sutartis valandinė ir darbo valandos dienoje kintančios. Skaičiuojama trijų prieš atostogas einančių mėnesių vidutinis dirbtų valandų skaičius per dieną.
- Skaičiavimas kalendorinėmis dienomis: atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis * 40 val. / 7 kalendorinės dienos, tuomet gaunamas apmokamų valandų skaičius (viena kalendorinė diena atitinka ~5,71 val.).
Skaičiavimo taisyklė priklauso nuo reikšmės pagal nutylėjimą. Naudojant sistemos nustatymus, sistema pagal atostogų laikotarpio trukmę nustato, ar atostogos turi būti skaičiuojamos pagal darbuotojo grafiką, ar pagal oficialias darbo dienas.
Privalumai ir trūkumai skaičiuojant pagal kalendorines dienas
Skaičiuojant kasmetines atostogas darbo dienomis, dienos nuo pirmadienio iki penktadienio yra vertos po 8 valandas (dirbant 40 valandų per savaitę). Tuo tarpu atliekant skaičiavimus kalendorinėmis dienomis, kiekviena diena yra verta ~5,71 val. (= 40 val. / 7 dienų) arba 5 val. ir ~43 min. Darbuotojas išėjęs atostogų nuo pirmadienio iki penktadienio sunaudos ne 40 val., o 28,57 val. (28 val. ir 34 min.).
Tuo tarpu, jeigu darbuotojas atostogauja nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, skaičiuojant darbo dienomis, atostogos sunaudotų 16 val., o skaičiuojant kalendorinėmis 22,86 val. (22 val. ir 51 min.). Nors valandų šiuo atveju skaičiuojant kalendorinėmis dienomis yra sunaudojama daugiau, tačiau lieka mažesnė tikimybė, kad darbuotojui apskaitinio laikotarpio gale susidarys nedadirbis.
Skaičiuojant atostogas pagal darbo dienas, kuomet darbuotojai dirba slenkančiu grafiku, gali atsirasti tokių, kurie piktnaudžiauja atostogų laiku. Tokiu atveju darbuotojai susiplanuoja atostogas taip, kad jiems nereikėtų dirbti kaip numatyta slenkančiame grafike, o kitomis dienomis, kai ir taip jiems numatyta poilsio diena, atostogų neprašo. Taikant atostogų skaičiavimą pagal kalendorines dienas, nesvarbu, kurią savaitės dieną atostogos prasideda ar baigiasi - kiekviena atostogų diena (išskyrus šventines) sunaudoja atostogų valandas.
Atsiranda lygybė tarp darbuotojų: atostogas skaičiuojant pagal kalendorines dienas atsiranda lygybė, kadangi dėl vienodų skaičiavimų sąlygų visoms dienoms, nelieka vietos spragoms, kuriomis darbuotojai galėtų pasinaudoti.
Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti
Lietuvos buhalterių ir auditorių sąjungos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, dažnai susiduriama su problema dėl neteisingai apskaičiuotų atostoginių. Dažniausiai klausimai iškylą apskaičiuojant vidurkį, nes ne visada darbuotojas dirba tipinę darbo savaitę, kartais dirbama pagal iškvietimą, nėra pastovaus grafiko, dirbama vieną mėnesį darbo dienomis, kitą mėnesį - valandomis.
Kasmetinių atostogų skaičiavimas pagal kalendorines dienas turi nemažai naudų, tačiau ir vieną didelį minusą. Toks skaičiavimo būdas yra daug sudėtingesnis ir reikalauja ženkliai daugiau laiko nei įprastas skaičiavimas pagal darbo dienas po 8 valandas. Neturint specializuoto tam įrankio, gali tekti prie šios užduoties praleisti nemažai laiko, didėja skaičiavimo klaidų tikimybė.
Jei norite greitai ir be klaidų apskaičiuoti visų darbuotojų atostogas ir išdirbtą laiką, vienas iš būdų yra naudoti patikimus, skaitmeninius, tokiai užduočiai specializuotus įrankius. Skaitmeninė grafikų sudarymo sistema gali visus skaičiavimus padaryti už jus realiu laiku. Jums tereikia suvesti darbuotojų duomenis, taikomą darbo krūvį bei jų atostogų dienas. Sistema automatiškai sudaro įvairias skaičiavimų suvestines bei ataskaitas, kurias galite naudoti apskaičiuodami darbo užmokestį.
Suprantame, jog net ir įgudusiems darbo laiko apskaitos profesionalams, suminė darbo laiko apskaita nėra lengvai įkandama. Netinkamai vedant suminės darbo laiko apskaitos atostogų skaičiavimą, įmonės susiduria su neaiškumais, klaidomis ir darbuotojų bandymais piktnaudžiauti atostogų dienomis.
Praktiniai pavyzdžiai ir formulės
Skaičiuojant atostogas trukmę kalendorinėmis dienomis, išskaičiuojant ją proporcingai, naudojama formulė: atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis * 40 val. / 7 k.d. (savaitės kalendorinės dienos). Taip vienai kalendorinei atostogų dienai priskiriamos apmokamos valandos (~5,71 val.).
Atostoginių skaičiavimo pavyzdžiai:
- Atostogos savaitėmis 2020.09.15-28 - 2 savaitės. DU - 8 €/val. Atostogų valandos paskaičiuojamos pagal grafiką ir VDU.
- Atostogos laikotarpis 2022-06-13 - 06-22: pagal darbuotojo grafiką atostoginiai paskaičiuojami už 6 d.d., padauginus iš darbuotojo 1 d.d. VDU; pagal 5 d.d. grafiką - už 8 d.d.
- Vidutinės dirbtos valandos skaičiavimo pavyzdys: kovo, balandžio, gegužės dirbta 482 val.; nustatytos standartinės darbo dienos per tris mėnesius 64 d.d.; vidutinės dirbtos valandos per dieną = 482 / 64.
Kas svarbu prisiminti darbdaviams ir darbuotojams
Jūsų skaičiavimai turi atitikti Darbo kodekso nuostatas. Jei neteisingai skaičiuojami atostogų laikai, įmonė ginčo metu gali gauti nuobaudą už netinkamai suplanuotą ir apskaičiuotą atostogų laiką. Švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Jeigu darbuotojui sergant ar atostogaujant jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja, tai įtakoja VDU skaičiavimą. Darbo užmokestis dažniausiai yra mokamas už faktiškai dirbtą laiką, net jeigu nustatytas mėnesinis atlyginimas. Teisės aktai nenurodo, kaip apskaičiuoti atostoginius, kai darbuotojas pradeda vykdyti papildomas darbo funkcijas - tokius atvejus dažnai sprendžia praktika arba teismas.
Greiti praktiniai patarimai
- Rinkite ir saugokite atlyginimo paskaičiavimo lapelius - jie būtini VDU skaičiavimui.
- Jei turite suminę darbo laiko apskaitą, apsvarstykite atostogų skaičiavimą kalendorinėmis dienomis, kad sumažintumėte piktnaudžiavimo riziką.
- Naudokite specializuotas skaitmenines sistemas atostogų ir darbo laiko apskaitai - tai sumažins klaidų tikimybę.
- Jei kyla abejonių dėl atostoginių dydžio ar VDU skaičiavimo, kreipkitės į buhalterį ar darbo teisės specialistą.
| Situacija | Skaičiavimo būdas | Pavyzdys / formulė |
|---|---|---|
| Standardinis 5 d.d. grafikas | Darbo dienomis | Atostogų d.d. * 1 d.d. VDU |
| Suminė darbo laiko apskaita | Pagal grafiką arba kalendorinėmis dienomis | Kalendorinės d. * 40 / 7 → apmokamos valandos |
| Valandinė sutartis | Vidutinė darbo dienos trukmė val. | Vid. valandos per dieną = per 3 mėn. dirbtos val. / nustatytų darbo dienų skaičius |
Mėgaukitės atostogomis ir žinokite, kiek ir kada atostoginių jums priklauso. Atostoginiai apskaičiuojami pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris nustatomas įvertinus paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį ir faktiškai dirbtą laiką. Jei jūsų kasdienis darbas susideda iš grafikų darbuotojams sudarymo, atostogų planavimo ir vėliau jų apskaičiavimo, gerai žinote, kad tai nėra lengva užduotis.
tags: #atostogu #kompensacija #darbo #dienomis