Darbo kodeksas ir kiti Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato įvairias lengvatas negalią turintiems dirbantiems žmonėms. Tinkama darbo vieta ir įvertintos darbuotojo fizinės galimybės pradeda įdarbinimo procesą, o įvairios nuostatos dėl darbo laiko, atostogų, išeitinių ir diskriminacijos užtikrina, kad neįgalūs asmenys galėtų ne tik dirbti, bet ir tobulėti bei būti apsaugoti.
Tinkama darbo vieta ir darbo sąlygos
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbdavys, sudarydamas darbo sąlygas neįgaliesiems, privalo atsižvelgti į darbuotojo išduotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje nurodyta, kokiems rizikos veiksniams esant asmuo, dėl jam diagnozuotų susirgimų ir dėl to sumažėjus darbingumo lygiui, negali dirbti. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ar konkrečiomis darbo sąlygomis.
Darbdavys turi teisę keisti darbo sąlygas ar įspėti dėl sveikatos tik po to, kai darbuotojas pateikia išvadą, nurodančią kenksmingus veiksnius konkrečioje darbo vietoje. Jei išvadoje nenumatyta apribojimų dėl darbo laiko, darbuotojas gali dirbti visą darbo laiką; darbuotojui pareiškus reikalavimą dirbti ne visą darbo laiką, šis pageidavimas darbdaviui tampa privalomas. Darbdavys negali vienasmeniškai nustatyti ilgesnio ar trumpesnio darbo laikotarpio tik dėl neįgalumo.
Ne visą darbo laiką ir nuotolinis darbas
Teisė į ne visą darbo laiką įgyvendinama, kai tai pagrįsta sveikatos būkle ar neįgalumu. Darbdavys privalo tenkinti tokį darbuotojo prašymą, o darbuotojas gali grįžti į visą darbo laiką, jeigu darbdavys sutinka, ir prieš tai turi būti įspėtas raštu prieš dvi savaites, išskyrus išimtis.
Teisė dirbti nuotoliniu būdu gali būti suteikta pagal darbuotojo prašymą arba šalių susitarimu. Jei dėl gamybinio būtino ar darbo organizavimo ypatumų tai nekelia pernelyg didelių sąnaudų darbdaviui, jis privalo tenkinti prašymą.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
Kasmetinės atostogos ir papildomos atostogos
Kasmetinės atostogos neįgaliesiems ar vienam auginančiam neįgalų vaiką iki 18 metų - 25 darbo dienos per metus (kai dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų (kai dirbama šešias dienas per savaitę). Tačiau yra atvejų, kai papildomos pareigos ir ilgesnės atostogos yra reguliuojamos DK 138 straipsniu („Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos“), o kai kurios situacijos numato ne mažesnes kaip 30 kalendorinių dienų neapmokamas atostogas DK 137 straipsniu.
Neįgaliesiems, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba besirūpinantiems neįgaliu asmeniu, darbdavys privalo tenkinti nemokamas atostogas (ne trumpesnes nei prašoma, bet ne ilgesnes kaip 30 kalendorinių dienų). Taip pat prioritetai dėl atostogų laikų suteikiami vaikams su negalia ar augantiems neįgalų vaiką.
Nepapildomos socialinės paramos ir NPD (neapmokestinamosios pajamos)
Nepapildomos pajamos (NPD) priklauso priklausomai nuo darbingumo lygio:
- 0-25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis) - NPD 645 eurų per mėnesį.
- 30-55 proc. darbingumo lygis (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) - NPD 600 eurų per mėnesį.
Palyginimui, minimalią algą uždirbantiems asmenims 2020 metais buvo taikomas NPD 350 eurų, o kitų asmenų NPD apskaičiuojamas pagal formulę (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas). Be to, neįgaliems asmenims gali būti taikomos papildomos lengvatos, priklausomai nuo darbingumo ir šeimyninės situacijos.
Nemokamos atostogos ir specialios situacijos
Jei turite negalią, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinas poreikis, darbdavys privalo tenkinti prašymą suteikti nemokamas atostogas; jos gali būti iki 30 kalendorinių dienų, priklausomai nuo situacijos ir gydytojo išvados.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas atostogaujant
Mamadienis/tėvadienis yra galimi papildomi laikai: tėvai, auginantys du vaikus iki 12 metų, kai vienas ar abu turi negalią, gali pasinaudoti dviem laisvomis dienomis per mėnesį arba trumpinti darbo laiką dviem valandomis per savaitę.
Nutraukimas ir įspėjimo terminai
Darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių dėl ligos ar neįgalumo, arba dėl to, kad namuose slaugomas šeimos narys, turi būti įspėta darbdavys. Darbdavys taip pat turi išmokėti išeitinę išmoką - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, o trumpesniais laikotarpiais - vieno mėnesio dydžio išeitinę išmoką.
Jeigu darbdavio iniciatyva atleidžiama neįgalus darbuotojas, įspėjimo terminas gali būti ilgesnis: iki vieno mėnesio, o trumpesniu laikotarpiu - dvi savaitės. Jei darbas neatlaiko, įspėjimo trukmė gali būti didesnė, laikantis įstatymo nuostatų.
Diskriminacija ir teisinės garantijos
Įstatymai draudžia diskriminaciją dėl negalios įdarbinant ar valdant darbo santykius. DK 26 straipsnio nuostatos dėl lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais užtikrina, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros ar mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą. Už diskriminaciją gali būti baudžiama LR baudžiamuoju kodeksu (numatytos nuobaudos už diskriminavimą dėl negalios ar kitų pagrindų).
Pristatomi papildomi apribojimai ir teisės aktų pagrindai
Darbo kodekso straipsniuose įtvirtintos teisės į trumpesnį ar ilgesnį darbo laiką, atostogas bei saugias darbo sąlygas, o taip pat - reikalavimai dėl informacijos teikimo darbdaviui, norint įvertinti darbuotojo negalią ir jos įtaką darbui. 2017 metų pradžioje įsigaliojęs naujas Darbo kodeksas ir ankstesni teisės aktai sudaro išsamią sistemą, kuri užtikrina ne tik teises, bet ir pareigas darbdaviams bei darbuotojams susijusias su neįgalumu.
Taip pat skaitykite: Nepanaudotos atostogos: kompensacija
Teisinė dinamika 2024-2026 m.
Nuo 2024 m. įsigaliojo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo - asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nauja redakcija. Pakeitimai reglamentuoja negalios vertinimo modelį, didina paslaugų prieinamumą, suteikia daugiau galimybių individualizuotai pagalbai ir paslaugoms. Darbingumo lygis bus prilygintas dalyvavimo lygiui, kas užtikrina neįgaliesiems nuolatinę teisę į darbą bei darbo sąlygas, atitinkančias jų sveikatą.
Garantijos darbdaviams ir darbuotojams
Darbdavys turi sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.). Teisė į ne visą darbo laiką ir nuotolinį darbą yra pagrįsta darbo sveikatos išvada ir darbuotojo prašymu (DK 40 ir DK 52 str.). Darbo teisės teisėjai užtikrina, kad papildomų pareigų ir saugaus darbo aplinkos užtikrinimo priemonės būtų įgyvendintos visiems darbuotojams, įskaitant neįgaliuosius (DK 26 str. 2 d. 6 p., DK 158 str.).
tags: #atostogos #neigaliajam #darbo #kodeksas