Steigiamasis Seimas, pirmininkaujamas Krikščionių demokratų partijos atstovo Aleksandro Stulginskio, darbą pradėjo Kaune 1920 m. gegužės 15 d. 1920 m. birželio 10 d. priimta laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija.
1920 m. liepos 21 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija. 1921 m. rugpjūčio 28 d. Lietuva tapo Tautų sąjungos nare. 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta nuolatinė Lietuvos valstybės konstitucija.
Konstitucijos priėmimas ir parlamentinės institucijos
1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta nuolatinė Lietuvos valstybės konstitucija. Steigiamasis Seimas, pirmininkaujamas Krikščionių demokratų partijos atstovo Aleksandro Stulginskio, darbą pradėjo Kaune 1920 m. gegužės 15 d. 1920 m. birželio 10 d. priimta laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija.
1922 m. spalio 10-11 dienomis, pagal 1922 m. priimtą Rinkimų įstatymą, išrinktas I Seimas. 1922 m. gruodžio 21 d. prezidentu Seimas išrinko Aleksandrą Stulginskį. Pirmajame Seime nė viena politinė grupė absoliučios daugumos neturėjo.
| I Seimas | Vietų skaičius |
|---|---|
| Valstiečiai liaudininkai | 20 |
| Krikščionys demokratai (bloks) | 38 |
| Socialdemokratai | 10 |
| Darbininkų kuopa | 5 |
1923 m. gegužės 12-13 dienomis išrinktas II Seimas, o prezidentu vėl tapo A. Krikščionys demokratai ir Ūkininkų sąjunga - po 14, Darbo federacija - 12, Valstiečiai liaudininkai - 16, Socialdemokratai - 8 vietas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
1926 m. gegužę vykusius III Seimo rinkimus laimėjo kairiosios partijos: valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai, kurie, po įtemptų derybų pasitelkę tautines mažumas, sudarė valdančiąją koaliciją. Prezidentu buvo išrinktas valstiečių liaudininkų lyderis Kazys Grinius.
Žemės reforma ir socialiniai pokyčiai
1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas. Žemės reforma turėjo reikšmę pertvarkant žemės nuosavybės santykius, mažinant dvarininkų žemės koncentraciją ir siekiant pagerinti smulkiųjų ūkininkų padėtį.
1923 m. duomenimis, Lietuvoje 84 proc. visų gyventojų sudarė lietuviai, žydai - 7,6 proc., lenkai - 3,3 proc. Šiuo laikotarpiu baigėsi kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, o 1922 m. Lietuvą pripažino didžiosios pasaulio valstybės.
Piniginis vienetas: lito įvedimas
1922 m. spalio 1 d. įvedama Lietuvos valiuta - litas. Stabilizavus procesus buvo įvestas litas. Ir litas buvo savotiškas simbolis to, kad turbulentiškas ir su labai neigiamomis pasekmėmis prasidėjęs ekonominės nepriklausomybės etapas yra baigtas.
Litas tarsi simbolizavo, kad dabar jau galime statyti savo ateitį. Litas turėjo tokį simbolį. 1922 m. spalio 6 d. 1922 m. spalio 10-11 dienomis, pagal 1922 m. priimtą Rinkimų įstatymą, išrinktas I Seimas.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Politikos virsmai ir 1926 m. perversmas
1925 m. popiežiui Vilniaus kraštą pripažinus Lenkijos bažnytine provincija, nutrūko Lietuvos santykiai su Šventuoju Sostu. 1926 m. gruodžio 17 d. karininkams Lietuvoje įvykdžius valstybės perversmą iš valdžios buvo pašalintas prezidentas Kazys Grinius, šalyje demokratinę santvarką pakeitė diktatūrinis valdymas.
Jo prezidentavimo laikotarpiu (1926 m. birželio vid. - gruodžio vid.) Lietuvoje įvyko šie pagrindiniai pokyčiai: nuolaidžiaujant lenkams už paramą valdančiajai koalicijai, valdžia Lietuvoje leido steigti lenkiškas mokyklas (per trumpą laiką buvo įsteigta net 70 lenkiškų mokyklų); 1926 m. gruodžio 17 d. karininkams Lietuvoje įvykdžius valstybės perversmą iš valdžios buvo pašalintas prezidentas Kazys Grinius.
Parlamentinio laikotarpio pasiekimai ir iššūkiai
Šiuo laikotarpiu baigėsi kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, o 1922 m. Lietuvą pripažino didžiosios pasaulio valstybės; 1925 m. popiežiui Vilniaus kraštą pripažinus Lenkijos bažnytine provincija, nutrūko Lietuvos santykiai su Šventuoju Sostu.
Valstybės administracijoje imtasi taupymo priemonių. Pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija. 1920-1926 m. parlamentinio valdymo metais Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė raida pasižymėjo tiek reikšmingais teisėkūros žingsniais, tiek politiniais trikdžiais.
Teisiniai aktai ir institucijų kūrimas
- 1920 m. birželio 10 d. priimta laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija.
- 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta nuolatinė Lietuvos valstybės konstitucija.
- 1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas.
- 1922 m. kovo 24 d. patvirtintas Lietuvos universiteto statutas.
- 1922 m. spalio 1 d. įvedamas litas pagal Piniginio vieneto įstatymą.
Socialinė struktūra ir demografiniai duomenys
1923 m. duomenimis, Lietuvoje 84 proc. visų gyventojų sudarė lietuviai, žydai - 7,6 proc., lenkai - 3,3 proc. Šiuo laikotarpiu baigėsi kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, o 1922 m. Lietuvą pripažino didžiosios pasaulio valstybės.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Seimo sudėtys ir partinė kaita
Pirmajame Seime nė viena politinė grupė absoliučios daugumos neturėjo. Valstiečiai liaudininkai - 20, krikščionių demokratų blokas - 38, socialdemokratai - 10, Darbininkų kuopa - 5 vietas.
1923 m. gegužės 12-13 dienomis išrinktas II Seimas, o prezidentu vėl tapo A. 1924 m. gegužės 8 d. Išrinktas 1923 m. gegužės 12-13 dienomis. Valstiečiai liaudininkai - 22, Socialdemokratai - 15, Krikščionys demokratai - 14, Ūkininkų sąjunga - 11, Darbo federacija - 5, Tautininkai - 3, Ūkininkų partija - 2 vietas.
Tarptautiniai pripažinimai ir ryšiai
1920 m. liepos 21 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija. 1921 m. rugpjūčio 28 d. Lietuva tapo Tautų sąjungos nare. 1925 m. popiežiui Vilniaus kraštą pripažinus Lenkijos bažnytine provincija, nutrūko Lietuvos santykiai su Šventuoju Sostu.
Apibendrinant: reikšmė valstybės kūrimui
1920-1926 m. parlamentinio valdymo metais Lietuvoje priimti esminiai valstybės kūrimo įstatymai: Valstybės Konstitucija, Žemės reformos įstatymas, Piniginio vieneto įstatymas. Šiuo laikotarpiu baigėsi kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, o 1922 m. Lietuvą pripažino didžiosios pasaulio valstybės.