Šiame straipsnyje aptarsime, kaip galite padėti vaikų globos namams Lietuvoje, atiduodami jiems rūbus. Sužinosite apie sąlygas, reikalavimus ir organizacijas, kurios priima tokią paramą.
Vaikų globos namų sistema Lietuvoje
Pastaruoju metu vis daugiau svarstoma, kaip reformuoti vaikų globos namų sistemą. Taip pat egzistuoja įvairios savanoriavimo ir materialinės pagalbos iniciatyvos. Akivaizdu, kad tūkstančiai vienišų vaikų Lietuvoje tebeauga ne itin nuo sovietmečio pasikeitusiomis sąlygomis.
Lietuvos TSR pamažu buvo įsteigti šešeri sutrikusio vystymosi kūdikių globos namai, išsidėstę skirtingų regionų centruose: Vilniuje, Kaune, Giruliuose, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje. Čia augo sovietinės valstybės valiai palikti fizinę, protinę negalią turintys ar sveiki, sutrikusio vystymosi kūdikiai iki 4-5 metų amžiaus.
Vilniaus kūdikių namų pavyzdys
Panagrinėsime vieną iš šių globos įstaigų - Žolyno gatvėje stovėjusius Vilniaus kūdikių namus ir jų veiklą vėlyvuoju sovietmečiu. Išlikęs šios įstaigos archyvas (1966-1990) leidžia atsakyti į daug klausimų: kas ir kaip dirbo, gyveno, kas ir kaip augo, kas vyko kūdikių namuose, kaip jie atrodė, kokios moralinės normos vyravo ir kokios perspektyvos laukė čia patekusių kūdikių.
Žinoma, dažnai priežastys, kodėl vyravo toks požiūris ir elgesys su bejėgiais, faktiškai jokiomis teisėmis neapsaugotais vaikais, glūdi giliau - demoralizuotame visuotinės beprasmybės ir skurdo gyvenime. Sovietiniam laikotarpiui Lietuvoje įpusėjus, globos įstaigoms atiduodami kūdikiai nebebuvo karo ar represijų politikos aukos, taip pat retai - našlaičiai. Nuolat perpildyti kūdikių namai - tai kitusių moralės normų, įpročių, socialinės valstybės politikos, šeimos struktūros padarinys.
Taip pat skaitykite: Žaislų dovanojimas vaikų namams: ką reikia žinoti
Dažniausiai kūdikių namų globotiniais dėl ribotos ir nepakankamos socialinės pagalbos, taip pat nepalankaus visuomenės ir pačių tėvų požiūrio tapdavo neįgalūs ir vienišų motinų vaikai. Tačiau kūdikių namai nebuvo vien paliktų, atimtų vaikų ar našlaičių globos vieta. Darželių sistema nebuvo pakankamai išplėtota ir patogi, institucijų funkcijos buvo išskydusios ir dėl to traktuojamos lanksčiai, vaikams prižiūrėti ir auklėti buvo sureikšmintas sovietinės tėvynės autoritetas, todėl kūdikių namai neretai tapdavo ir laikinos globos vieta. Jie galėdavo būti išeitis šeimai, kuriai vaikai laikinai pavirsdavo našta.
Pavyzdžiui, maždaug trečdalis iš Vilniaus kūdikių namų išvykstančių vaikų grįždavo atgal į savo biologinę šeimą. Sovietinėje sistemoje, kurios socialinė politika buvo stipriai orientuota į institucinę globą ir aktyvų valstybės vaidmenį, kūdikių globos įstaigų padėtis visu sovietiniu laikotarpiu esmingai nesikeitė. Įstaigose tvarkytasi kaip sugebėta, praktiškai atskaitomybė buvo formali ir tvarka čia dešimtmečiais išliko nepakitusi.
Perestrojkos metais būta iniciatyvų steigti nedidelius šeimos tipo vaikų namus, tačiau kūdikių namų Lietuvoje (nors ir tikėtasi) pertvarkos nepasiekė. Į Žolyno gatvę Vilniaus kūdikių namai buvo perkelti 1966 m. Jie įsikūrė miškų apsuptyje, atokiau nuo miesto, izoliuotoje vietoje. Artimiausia viešojo transporto stotelė buvo už dviejų kilometrų. Dviejų aukštų ir dviejų korpusų kūdikių namų pastate taip pat veikė siuvykla, virtuvė ir skalbykla. Visos patalpos, taip pat ir pagalbinės, buvo ankštos, todėl vaikų grupių kambariai neatitiko net sovietinių gyvenamojo ploto reikalavimų. Įstaigoje stovėjo 180 lovų, o vaikų skaičius varijuodavo nuo 170 iki 230 vienu metu, todėl kūdikių namai buvo nuolat perpildyti.
1986 m. kūdikių namai buvo pertvarkyti į specialiuosius kūdikių namus vaikams su organiniais pakenkimais ir centrinės nervų sistemos sutrikimais. Lovų, kėdžių, stalų, rūbų, indų, žaislų, maisto stygius buvo šių namų kasdienybė, tačiau tai nereiškia, kad jie buvo menkai finansuojami. Finansavimo pakako, lėšų net likdavo - tą pastebėdavo patys vyriausieji gydytojai, tačiau trūkstamų daiktų nebūdavo galima nusipirkti dėl riboto leidžiamo įsigyti daiktų kiekio ir griežtų nurodymų, iš kokių parduotuvių kūdikių namai gali pirkti prekes. O šiose parduotuvėse dažnai reikiamų prekių nebuvo ar jų būdavo nepakankamai.
Kita vertus, personalas labai dažnai ir ne mažais kiekiais vogdavo. 1989 m. patikrinimo akte surašyti trūkumai rodo siaubingą patalpų vaizdą: trupančios ir varvančios sienos, didelė nešvara - neplaunami tualetai, virtuvė, nešvarūs, apdužę indai, neskalbta, sena patalynė, tragiškas reikalingų daiktų trūkumas (nuo kėdžių ir stalų iki švirkštų ir šaukštų), maisto produktai sandėliuose suversti, vamzdžiai surūdiję, kanalizuojamas vanduo dažnai paplūsdavo ant grindų.
Taip pat skaitykite: Atiduoti vaiką į globos namus
Kita vertus, palaikyti švarą trukdydavo ir valymo priemonių stygius. Pavyzdžiui, 1971 m. rašoma, kad sudužo chloro skiedinio (kuriuo turėjo būti plaunami žaislai, naktipuodžiai ir pan.) indas ir nebuvo kuo jo pakeisti. Nešvara ir netvarka egzistavo ir dėl patalpų dydžio, personalo trūkumo, kūdikių specifikos. Dokumentuose rašoma, kad čia augantys vaikai iki 1,5 metų nesiprašo ant puodukų, taigi „krauna“ į kelnes, o tas, ką „prikrauna“, drimba ant grindų. Buvo teisinamasi, esą išmatų neįmanoma visiškai išvalyti, tad patalpos būdavo nuolat apterštos.
Labai skurdus buvo ir Vilniaus kūdikių namų interjeras. Ant sienų kabojo sienlaikraščiai ideologinėmis, politinėmis, gamybinėmis, ateistinėmis, teisinėmis temomis, satyriniai piešiniai ir straipsniai. Trūko baldų, žaislų, užuolaidų - bet ko, kas galėtų nors kiek pagyvinti ir padaryti jaukesnį gyvenimą šiuose namuose. Juose tvyrojo cheminių valymo priemonių, išmatų, maisto ir rūkalų kvapas. Medicinos seserų ir auklėtojų rūkymo taip ir nepavyko įveikti, todėl prirūkytos patalpos (laiptinė, koridorius, vonia, vaikų persirengimo kambariai, veranda) minimos visu kūdikių namų gyvavimo laikotarpiu. 1989 m.
Rūbų atidavimo sąlygos
Jeigu norite atiduoti rūbus vaikų namams, svarbu atkreipti dėmesį į kelias sąlygas:
- Gera būklė: Dovanojamas daiktas (rūbas, patalynė, žaislas ar kt.) turi būti geros būklės - be dėmių ir įplyšimų, nepraradęs funkcionalumo, nesulūžęs, tinkamas naudoti.
- Šių dienų poreikiai: Būkite tikri, kad drabužiai yra atitinkantys šių dienų poreikius.
- Avalynės būklė: Atkreipkite dėmesį į batų būklę. Avalynė linkusi prisitaikyti prie dėvėtojo kojų, todėl gali būti ypač pakitusi pirštų srities forma, kulnas ar tiesiog atsiradęs nemalonus kvapas.
- Sezoniškumas: Peržiūrės ir įvertins rūbų sezoniškumą. Tai reiškia, priims tuos rūbus, avalynę ir daiktus, kurie pagal metų laiką galės būti iš karto atiduoti naudoti.
Dauguma parapijų neturi sąlygų ilgiau sandėliuoti daiktus, be to, užsigulėję daiktai praranda savo estetinį vaizdą (suplėksta ir t.t.).
Organizacijos, priimančios rūbus
Kiekviename mieste tikrai yra labdaros organizacijų, dalyvaujančių drabužių rinkime. Vienas iš pačių didžiausių yra „Caritas“, kurie didesniuose miestuose netgi turi keletą vietų, kur galima palikti nereikalingus drabužius. Jų sąrašą galima lengvai rasti internete.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
„Caritas“ skyriai Kaune:
- Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos Caritas, Milikonių g.
- Kauno šv. Antano parapijos Caritas, Radvilėnų g.
- Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) parapijos Caritas, Gedimino g.
Prieš išvykstant ten verta įsitikinti, kad institucijai tikrai reikia tokių drabužių. Daugelis institucijų yra perpildytos, todėl ne visi norės paimti visą maišą nerūšiuotų drabužių. Geriausiai paskambinti anksčiau ir sužinoti, ar jiems reikalinga jūsų pagalba.
Kitos galimybės
- Parduoti internetu: Kitas būdas atsikratyti nereikalingų drabužių yra juos parduoti. Internete tai labai paprasta, tiesiog prisijunkite prie svetainės, pasidarykite geras nuotraukas ir patalpinkite jas puslapyje. Verta ieškoti vietinių grupių iš jūsų miesto, taip bus daug paprasčiau, nes galimas ir susitikimas.
- Socialiniai tinklai: Remiantis socialiniais tinklais, galite atsikratyti daiktų, kurie vis dar yra jūsų spintoje, ir vis dar gali būti naudojami. Tai taikoma ne tik drabužiams, bet ir knygoms, baldams ir net buitiniams prietaisams.
- Atiduotuvių kiemai: Dalyvaukite renginiuose "Atiduotuvių kiemas", kur galite atiduoti arba išmainyti drabužius.
Artimiausi renginiai:
- Liepos 16 dieną nuo 14 iki 18 val. Kėdainiuose, Agurkų festivalio metu.
- Liepos 30 dieną nuo 13 iki 17 val. Viduklės koldūnų šventėje Raseinių rajone.
Šiuose renginiuose galėsite atnaujinti savo drabužinės turinį neperkant naujų daiktų. Atsineškite spintose užsigulėjusius, „geresnių laikų“ belaukiančius rūbus, batus ir aksesuarus, kuriuos galėsite atiduoti arba išsimainyti į kitus.
Tvari mada - tai ne tik būdas taupyti, bet ir rūpintis aplinka. Apmąstykime savo įpročius ir pirkime atsakingiau!
