Po prieš kelerius metus Europos Komisijos paskelbtos Naujosios Europos Bauhauzo iniciatyvos, Lietuvos architektų sąjunga pradėjo aktyviai plėtoti holistinės daugiabučių renovacijos temą.
Iniciatyvos metu organizuotose tarpdisciplininėse kūrybinėse dirbtuvėse, tarptautinėje konferencijoje ir parodoje, bendradarbiaujant su Europos šalių architektais buvo dalinamasi patirtimi, nagrinėjami įvairūs modernizacijos aspektai, pristatyti geriausi Europos pavyzdžiai ir sumodeliuoti holistinės renovacijos principai.
Pasikeitę gyventojų poreikiai
Pasak Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės, dabartinė senų daugiabučių atnaujinimo programa neatitinka šiuolaikinio gyvenimo būdo poreikių ir nesprendžia įvairių architektūrinių bei socialinių problemų.
„Dažname bute - mažos virtuvės ir vonios, nepatogus išplanavimas. Dabartinė renovacija dažniausiai būsto išplanavimo nepagerina niekaip. Be to, renovacija atliekama po vieną namą - retai kada planuojami viešų erdvių, jungčių sprendimai. Holistinė renovacija apima ne tik energinį efektyvumą, į kurį orientuojamasi daugumoje renovacijos projektų šiandien. Planuojant viso kvartalo, kaip ir buvo kuriama ta gyvenamoji architektūra, renovaciją, galima užtikrinti architektūrinio įvaizdžio bendrumą, urbanistinės struktūros logiką, vientisumą ir funkcionalumą“, - mano specialistė.
Architektės teigimu, praplėtus modernizacijos ribas, galima pagerinti individualų būstą išplečiant ir perplanuojant jo erdves, taip pat sukurti patrauklias bendrąsias erdves. Kompleksinė renovacija gali būti ne tik fizinės aplinkos atnaujinimas, bet ir viso gyvenimo bute būdo „perkrovimas“.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
„Tai - procesas, kurio metu gali gimti, stiprėti, naujas kokybiškos aplinkos kompetencijas įgyti čia gyvenanti bendruomenė; kurio metu gali susiformuoti nauji bendrų erdvių, bendro gyvenimo ir sugyvenimo, kūrybinių idėjų mainų tarp bendruomenės narių bei bendruomenių ir miesto kultūra. Pakeitus požiūrį, į renovaciją įsitrauktų daugiau žmonių ir verslas“, - įsitikinusi specialistė.
Štai keletas esminių holistinės renovacijos aspektų:
- Energinis efektyvumas
- Būsto išplanavimo pagerinimas
- Viešųjų erdvių planavimas
- Bendruomenės įtraukimas
- Architektūrinio įvaizdžio vientisumas
Skatina išsaugoti istoriškumą
Po Antrojo pasaulinio karo pastatyti daugiabučių kvartalai buvo kuriami kaip autoriniai architektų kūriniai, juos projektuojant ne po vieną namą, o kaip visumą, kurią sudaro viešosios erdvės, praėjimai, pravažiavimai ir pastatai.
Saikingumas, aiški ir paprasta geometrija, fabrikuose pagamintų elementų ir tipinių modulių naudojimas yra to laikotarpio identitetas, kurį pamažu pradedame suprasti ir branginti kaip miesto istorijos sluoksnį.
Būdų, kaip inovatyviai atnaujinti daugiabučius, Europoje yra įvairių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Bordo mieste pagal architektų projektą įgyvendintas projektas, kurio metu prie daugiabučio buvo prijungtos terasos, išplėstos erdvės.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Olandijoje, Amsterdame esantis septintajame dešimtmetyje pastatytas Kleiburg daugiabutis pagal architektų projektą atnaujintas išlaikant ir net pabrėžiant originalią modernizmo architektūrą, pirmuose aukštuose įkuriant paslaugas teikiančias įmones, humanizuojant viešąsias lauko erdves. Abu projektai apdovanoti prestižiniu Mies van der Rohe - Europos šiuolaikinės architektūros prizu (2017 ir 2019 m.).
R. Leitanaitė teigia, kad dabartiniai, sovietmečiu statyti daugiabučių kvartalai gyventojams yra nepatogūs ir nepatrauklūs, todėl daugelis keliasi į miesto centrą arba priemiesčio erdves. Pirmu atveju susiduriama su dideliu gyventojų kiekiu ir gausiai apstatytomis erdvėmis, antru - individualiais pastatais ir kiemais. Pritaikius holistinės kvartalinės daugiabučių renovacijos principus, galima sukurti ir trečiąją alternatyvą.
Dėmesys bendruomenėms
Specialistės teigimu, į daugiabučių modernizavimą reikia aktyviau įtraukti bendruomenes, užsiimti jų švietimu, o tai galėtų daryti ne tik savivaldybių darbuotojai, bet ir architektai, moderuodami diskusijas, edukacinius renginius.
Šiuo metu trūksta informacijos ir drąsos svarstyti įvairesnes, daugiau potencialo turinčias renovacijos galimybes. Be to, renovuojant tik pastatų fasadus ir inžinerinę infrastruktūrą, praleidžiama proga ne tik ženkliai pakelti būsto vertę, bet ir stiprinti gyventojų susitapatinimą su jų gyvenamąja vieta.
„Gyventojai užsidaro savo butuose ir jiems visiškai neįdomu, koks kiemas yra, ar jis sutvarkytas, koks suoliukas pastatytas, koks tas pastatas yra ir kad juo reikia rūpintis toliau. Su laiku tokia erdvė ima degraduoti, nykti. Sprendžiant viso kvartalo atnaujinimą ir taikant holistinius principus, bendruomenės stiprinamos, apjungiamos, atnaujinama ne tik fizinė erdvė, bet ir bendruomenių tradicijos, tarpusavio ryšiai, todėl reikia pradėti nuo visumos ir pereiti prie detalių“, - tikina Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Siekiant paskatinti renovacijos judėjimą Lietuvoje ir pritraukti šios srities specialistų, reikėtų sukurti tam tinkamą ir realizacijoms patogią terpę.
Daugiabučių renovacijos apimtys turėtų augti trigubai: naudos sulauks ir gyventojai, ir gamta
Medinės renovacijos perspektyvos
Architektūros studija „Archas“ sukaupusi daug patirties projektuojant medinę architektūrą. Jie nuolat ieško galimybių savo darbuose panaudoti medžio konstrukcijas, tačiau yra įsitikinę, kad Lietuvos investicinė aplinka dar nėra iki galo tam pasiruošusi.
„Lietuvoje vyrauja mitas, kad iš medžio konstrukcijų galima suprojektuoti tik gyvenamuosius namus, bet mūsų patirtis rodo, kad ne tik.
Architektų požiūriu, mažų miestelių urbanizacijos atgaivinimas yra perspektyvi architektūros ir urbanistikos veiklos lauko tema, tačiau tai nėra tik architektų klausimas. „Gyvybingumui tiesiog kvartalinės renovacijos nepakaks, tai kompleksinis uždavinys, kuriam įvertinti reikia spręsti darbo vietų klausimą, užtikrinti kokybišką švietimą ir kitas socialines paslaugas.
Pasauliniu mastu migracija vyksta į miestus, bet tuo pat metu yra ir žmonių, kurie nori iš jų ištrūkti. Renovacija tarp architektų vis dar nepatraukli, o tą nulemia nusistovėjęs požiūris, kad tai tik energinių išteklių taupymo programa. Dažnai pamirštama apie gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimą.
„Laikui bėgant keitėsi ne tik energijos išteklių kaina, bet ir daugeliu atvejų gyvenamoji aplinka, kuri, nekalbant apie perspektyvą, neatitinka šių dienų poreikių. Dalyvauti konkurse „Archas“ komandą paskatino tikėjimas renovacijos keliu, kvartalinė renovacija suteikia galimybę architektams veikti plačiau - įtraukti aplinką, taip gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę.
Medis, kaip organiškas, atsinaujinantis šaltinis, turi didelį potencialą kalbant apie tvarų projektavimą, o renovacija atliepia darnios plėtros principus.
„Medžio konstrukcijų skydai yra geras sprendimas standartinių daugiabučių namų renovacijai. Tokiu būdu gan didelę darbų dalį galima itin našiai atlikti gamykloje ir per santykinai trumpą laiką sumontuoti objekte, taip mažiau trikdant gyventojus.
Vienas iš konkurso dalyvių akcentuoja, kad tokiam renovacijos formatui įgyvendinti reikia skirti nemažai laiko, o tai, natūralu, atsiliepia architektų biurų sąnaudoms. Todėl iniciatyva turėtų kilti iš savivaldos pusės, tačiau architektų lyderystė taip pat būtina siekiant formuoti lūkesčius atitinkančias ir į ateitį žvelgiančias vizijas.
Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius medinės renovacijos ateitį mato tik mažuose miesteliuose ir kaimuose, kur populiariau naudoti medžio apdailą, tačiau didmiesčiams didelių lūkesčių neturi. Nors, jo įsitikinimu, medinė renovacija estetiškai neprilygsta naujai statybai, tai vis tiek yra įdomi iniciatyva ir skatintina naujovė.
tags: #atgaivinimas #socialiniu #ir #architekturiniu