Pastaruoju metu dėmesys krypsta į slaugytojų darbo sąlygas Lietuvos kalėjimuose. Apie įtemptą situaciją pataisos namuose pirmasis paskelbė portalas LRT.lt.
LRT Panorama antradienio vakarą pranešė, kad pataisos namų slaugytojos teigia patiriančios gydytojos psichologinį smurtą ir pablogėjus sveikatai nedirba. Savo išgyvenimais pasidalijo ir slaugytojos.
Ar saugu dirbti pataisos įstaigose?
Situacija Panevėžio Pataisos Namuose
Trečiadienį Panevėžio pataisos namuose vėl lankosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija bei Kalėjimų departamento atstovai. Šiuo metu pataisos namuose nedirba nė viena slaugytoja: viena atostogauja, o kitos teigia susirgusios dėl darbe patiriamo psichologinio smurto. Apie tai, kad į darbą Panevėžio pataisos namuose vieną dieną neišėjo nė viena slaugytoja, LRT radijui sakė profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Laisvės atėmimo vietų ligoninė pradėjo tarnybinį patikrinimą. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus Ramūno Šilobrito teigimu, minėtos slaugytojos raginamos grįžti į darbą, o Teisingumo ministerijos inicijuotas vidinis tyrimas dar nėra baigtas.
Kalėjimų departamentas informuoja, kad paslaugų teikimas nuteistosioms yra užtikrinamas - Panevėžyje dirba papildomai iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės atvykusios vyriausioji slaugos administratorė bei slaugytoja.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Su LRT kalbėjusios slaugytojos teigia, kad medikė jas nepagarbiai vadina, tyčiojasi ir menkina, verčia daryti tai, kas nepriklauso, pavyzdžiui, skiepyti vaiką.
Kalėjimų departamentas praneša, kad dėl medicinos paslaugų, kurias gali teikti slaugytojos, spektro, kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją - bus vertinama, kokias paslaugas gali teikti slaugytojos ir priimami reikalingi sprendimai. 2020-02-05 Kalėjimų departamente yra gautas Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimas dėl slaugytojų kompetencijų atliekant imunoprofilaktiką.
Kalėjimų departamento vadovas Virginijus Kulikauskas LRT teigė, kad situacija dramatizuojama, o konfliktai galėję kilti dėl po pertvarkos padidėjusio krūvio. Apie situaciją tikimasi sužinoti iš netrukus pradėsiančios dirbti naujos slaugytojos.
Departamento pranešime V.Kulikauskas pabrėžia emociškai saugios aplinkos svarbą darbuotojams. „Darbuotojams yra akcentuojama, kad jų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami pagarba, pasitikėjimu, taktiškumu, o bet koks psichologinio diskomforto kėlimas ar mobingo apraiškos nebus toleruojamos nei dabar, nei ateityje“, - teigia Kalėjimų departamentas.
Panevėžio pataisos namų gydytoja, kaltinama mobingu, bendrauti su žiniasklaida atsisakė.
Taip pat skaitykite: Kursai Slaugytojų Padėjėjams
Profesinės Sąjungos Pozicija
Kalbėdama apie jau trečią savaitę besitęsiančią situaciją Panevėžio pataisos namuose, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė Eltai patvirtino, kad minėtos slaugytojos šiuo metu turi nedarbingumo pažymas.
Vis dėlto profsąjungos vadovė kartu pažymėjo, kad slaugės baiminasi dėl ateities, tad organizacija kartu su R. „Jos dar turi nedarbingumą. (...) Problema yra tokia, kad jos iš principo labai bijo, kas dabar iš viso jų laukia. Mes su Šilobritu buvom susitarę, kad mes - profesinė sąjunga - važiuosime ir dalyvausime susitikime su tomis darbuotojomis bei su gydytoja. Bandysime išsiaiškinti situaciją, kas iš tikrųjų įvyko“, - Eltai sakė K.
Kartu „Solidarumo“ pirmininkė informavo, kad bus siekiama, jog slaugytojos gautų atlygį už patirtą psichologinį smurtą. „Mums buvo pažadėta, kad bus atliktas tarnybinis patikrinimas iš darbdavio pusės - jie darys savo patikrinimą ir pateiks mums tam tikras išvadas. Mes taip pat kreipsimės į Darbo inspekciją, (...) nes darbdavys neužtikrino tos darbo aplinkos, kurioje darbuotojas turi būti apsaugotas ir jo atžvilgiu neturi būti taikomas joks psichologinis spaudimas, žeminimai ir taip toliau. (...) Manau, kad darbuotojos turės kreiptis į teismą dėl to, kad jų atžvilgiu buvo pažeistas įstatymas - psichologinis smurtas joms buvo taikomas, sveikatai buvo padaryta žala, ir jos turi išsireikalauti neturtinę žalą iš darbdavio šiuo klausimu“, - teigė K.
„Įstatyme parašyta, kad darbdavys privalo darbuotojams suteikti tokią aplinką, kad darbuotojas nebūtų spaudžiamas į kampą ir nepatirtų jokių žeminamų dalykų. K. Savo ruožtu Kalėjimų departamento atstovų spaudai Eltai atsiųstame komentare įstaiga pažymi, kad tarnybinis patikrinimas vis dar yra atliekamas.
„Informuojame, kad šiuo metu tarnybinis patikrinimas dar nebaigtas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai slaugytojos karjeroje
Saugumo Iššūkiai ir Smurto Problema
Panašu, kad Kalėjimų tarnybos vadovybė toliau toleruoja kalinių smurtą. Dar šių metų spalį, pasklidus informacijai apie gausėjančius nuteistųjų smurtinius išpuolius prieš pareigūnus Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiutė įspėjo, kad jei nebus imtasi veiksmų, ateis ir kalėjimų medikų eilė.
Ilgai laukti nereikėjo. 2025 m. Laimei, paskutinę akimirką ši spėjo atsilošti, todėl išvengė sunkių sužalojimų ir dėl „nežymaus sveikatos sutrikdymo“ neteko darbingumo tik dviems savaitėms. Tuo tarpu kitai pareigūnei pasisekė mažiau. Nukentėjusi slaugytoja prašė neviešinti jos vardo ir pavardės, nes nenori, kad artimieji ir giminės apie tai sužinotų ir jaudintųsi.
Nesuprantama, kaip anksčiau Kalėjimo vadovybė leisdavo šiai smurtautojai laisvai, be pareigūnių palydos lankytis pas slaugytoją, kurią ji grasino užmušti, ir jau buvo už tai nubausta 60 eurų administracine bauda, kurios ši nesumokėjo, nes neturi pinigų!
Medikė pareigūnių nekaltina. „Juk jie vargšai, aiškina mums vadovai. Bet ar mes ne vargšai, jei jiems leidžiamus mus įžeidinėti, žeminti, grasinti? Kai pamato, kad gali būti nubausti, nuteistieji tuoj pat tampa mandagūs.
„Dažniausiai nuteistieji reikalauja įvairių psichotropinių vaistų. Bet nebūtinai. Pavyzdžiui, gali pareikalauti antibiotikų, nors gydymui jų nereikia. O negavę ko prašo pradeda įžeidinėti, žeminti ir gąsdinti.
Viceministrui pradėjus domėtis darbuotojų saugumu darbe, jau kitą dieną procedūrų kabinete, kuriame dirba medikai, socialinės darbuotojos, atvejo vadybininkės ir administratorės kabinetuose atsirado nešiojami saugumo mygtukai, kurie leidžia iškviesti pareigūnus užpuolimo atveju. Kai vyr.
Komentuodamas savo profesinės sąjungos narės užpuolimą Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Vita Subačiutė sakė: „Medikų kalėjimuose chroniškai trūksta jau daug metų, nes jų atlyginimai čia yra mažesni nei laisvėje dirbančių kolegų, o darbo sąlygos nesaugesnės.
Tokie smurto atvejai prieš medikus tik dar labiau atgrasins juos rinktis darbą kalėjimuose, o leidus smurtui vešėti toliau, iš darbo išeis ir tie, kurie dar dirba. Norint to išvengti būtina skubiai keisti arba Lietuvos kalėjimų vadovus, arba jų požiūrį į kalinių smurtą. Dabar susidaro įspūdis, kad nuteistieji turi tik teises, o medikai ir pareigūnai - tik pareigas!
Vadovai turi gerbti savo pavaldinius, sudaryti jiems kiek įmanoma saugesnes darbo sąlygas ir baigti toleruoti nuteistųjų smurtą prieš juos. Džiugina, kad Teisingumo ministrė R. Tamašunienė ir viceministras A. Dobrovolskis yra neabejingi tam kas vyksta Kalėjimų tarnyboje.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, būtina užtikrinti tinkamą slaugytojų darbo aplinką, apsaugą nuo psichologinio smurto ir fizinio pavojaus. Tik tokiu būdu bus galima pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus, užtikrinant kokybišką medicininę pagalbą nuteistiesiems.
tags: #slaugytojos #darbas #kaline