Energetinio efektyvumo didinimas ir senų daugiabučių atnaujinimas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų. 2025 metais parama namų renovacijai įgauna dar didesnį pagreitį - tiek dėl Europos Sąjungos žaliojo kurso, tiek dėl augančių energijos kainų. Gyventojams tai reiškia galimybę ne tik sumažinti sąskaitas už šildymą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti savo būsto vertę bei prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Šiais metais numatyti keli svarbūs pokyčiai: naujos paramos formos, didesnis finansavimo intensyvumas bei paprastesnės paraiškų teikimo procedūros.
Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija. Jūsų ir daugumos kaimynų sprendimu atlikta namo renovacija sumažins nuo 40 iki 70 procentų buvusių šildymo išlaidų. Taigi, kokios yra paramos galimybės renovuojant butą Lietuvoje?
Verta žinoti, kad valstybė remia visus gyventojus, o tiems, kurie gauna mažas pajamas ir turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja. Šiems butų savininkams yra padengiamos visos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros, taip pat paskolos ir palūkanų išlaidos. Tačiau yra ir būtinų sąlygų: norėdami gauti paramą būstui atnaujinti, jie privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti. To nepadarius, kompensacija už šildymą iš pradžių mažinama, o vėliau tam tikrą laikotarpį visai nebeteikiama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga.
Daugiabučių Namų Renovacija: Valstybės Parama
Valstybės parama renovuojamų daugiabučių gyventojams teikiama dviem būdais - kaip subsidija arba fiksuotas įkainis. Šiuo metu iki spalio 1 dienos galiojančiam kvietimui taikomas fiksuoto įkainio modelis, kuris apima paslaugų (projektavimas, administravimas, priežiūra) įkainį ir energiją taupančių bei gyvenimo kokybę gerinančių priemonių įkainį.
Taip pat skaitykite: Kaip vyksta turto dalybos skyrybų atveju, kai yra vaikų?
„Valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama nustatytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto. Įkainis susietas ir su tuo, kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu“, - aiškina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė.
Pavyzdžiui, administruojant projektą ir atliekant statybos techninę priežiūrą, siekiant B energinio efektyvumo klasės, įkainis būtų 89 eurai už 1 m2 namams, kurių plotas siekia nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 54 eurai. Fiksuotų išlaidų įkainis energinį efektyvumą gerinančioms priemonėms siekti B energinio efektyvumo klasei yra 120 eurų už 1 m2 namams, kurių plotas nuo 1000 iki 1500 m2, o namams nuo 1500 iki 3000 m2 - 115 eurų.
A.Bartkevičienė atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai paslaugos įsigyjamos pigiau, nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa nustatyta suma, o sutaupytas lėšas galima panaudoti paskolos kreditui padengti.
Lengvatinės Paskolos Sąlygos
Visiems daugiabučius atnaujinantiems gyventojams valstybė iki 100 proc. kompensuoja investicijų plano parengimo, projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų (atliekamų po rangos darbų) ir techninių sprendimų rengimo išlaidas, neviršijant numatyto įkainio už paslaugas.
Taip pat daugiabučių renovacijai yra suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinės palūkanos siekia 3 proc. pirmuosius penkerius metus. Paskolai nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti mokesčiai.
Taip pat skaitykite: Amžius ir savarankiškumas: kelionė iš mokyklos.
Pagrindinės lengvatinės paskolos teikimo sąlygos:
- Palūkanų rūšis ir norma: fiksuotos 3 proc. metinės palūkanos.
- Paskolos terminas: iki 20 metų.
Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio Europos Sąjungoje. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m., vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Sprendimus dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir lėšų skolinimosi priima būstų savininkai Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose numatyta tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus būtina būsto savininkų balsų dauguma, kuri turi būti 55 proc.
Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva. Renovacijos procese žmonės gali dalyvauti savo lėšomis arba kreiptis į finansinę instituciją.
Taip pat skaitykite: Vaikų žaidimų aikštelės šalia namų
Savivaldybės į daugiabučių atnaujinimo programą įsitraukia vis aktyviau - paskutinio kvietimo atnaujinti būstus metu, gautos 707 paraiškos iš 56 šalies savivaldybių. Lyginant su praėjusio kvietimo rezultatais, šis skaičius išaugo net penktadaliu.
Apie namų atnaujinimą verta pradėti galvoti, jei būstas yra senas ar kai nusidėvėjimo požymiai tampa akivaizdūs. Tokios nesprendžiamos problemos, kaip pelėsiai, seni elektros laidai ar nesandarūs langai, gali sukelti rimtesnius nesklandumus. Būsto atnaujinimas - investicija į ateitį.
Daugiabučių Namų Atnaujinimo (Modernizavimo) Programa
Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m., o per aštuonis pirmojo etapo metus buvo atnaujinti 479 gyvenamieji namai. Per šį laikotarpį programa keitėsi - kelis kartus rengtos įstatymų, reglamentuojančių daugiabučių atnaujinimą, pataisos, atnaujintos ir programos taisyklės bei sąlygos, padariusios būsto modernizavimą patrauklesniu gyventojams.
2013 m. prasidėjusio antrojo daugiabučių renovacijos etapo skaičiai - jau renovuoti 2274 daugiabučiai, o šiuo metu renovuojami dar 407 būstai.
Kokie Daugiabučiai Gali Dalyvauti Programoje?
Programoje gali dalyvauti tik daugiabučių namų klasifikaciją atitinkantys būstai - trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus - šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus.
Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita.
Tuo tarpu šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, jo autorinei priežiūrai ir projekto ekspertizei; visiškai padengiamos ir projekto įgyvendinimo administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos.
Šios Įstatymo nuostatos nurodo, kad asmenys, kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos, turi pareigą rūpintis, kad šios išlaidos būtų kuo mažesnės, t.y. dalyvauti Programoje. Šis Įstatymo straipsnis, iš esmės, nustato, kad šildymo išlaidų kompensaciją gaunantys asmenys praranda teisę į šią kompensaciją, jei nesilaiko aukščiau nurodytų pareigų, t.y.
Visgi, vertinant klausime nurodytą situaciją, iš šių Įstatymo nuostatų galima daryti išvadą, kad tik esant abiem sąlygoms, t.y. Įstatymas įsakmiai nurodo, jog Valdytojas savivaldybės administracijai privalo pateikti dokumentus, jog šildymo išlaidų kompensaciją gaunantis asmuo atsisakė dalyvauti įgyvendinant Programą. Dėl šios priežasties, visų pirma, reiktų išsiaiškinti, ar Valdytojas apskritai tokius duomenis pateikė atitinkamos savivaldybės administracijai.
Jei duomenys yra pateikti, tačiau asmuo, priešingai nei nurodyta, geranoriškai dalyvauja Programoje, tokią informaciją reiktų pateikti atitinkamos savivaldybės administracijai kartu su duomenimis patvirtinančiais asmens dalyvavimą (pvz. pateikiant ankstesnių susirinkimų ir balsavimų dėl dalyvavimo programoje protokolus ar pan.
Be to, remiantis Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 8 punktu, asmenims, kurie atsisakė dalyvauti įgyvendinant Projektą, savivaldybės administracija, remdamasi atitinkamos savivaldybės tarybos priimta tvarka, gali skirti šildymo išlaidų kompensaciją po to, kai yra patikrinamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygos ir surašomas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas.
Kuo daugiau daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų dalyvauja, tuo greičiau galima priimti sprendimus ir gauti valstybės paramą namo atnaujinimo (modernizavimo) darbams. Daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.
Nuostatos dėl kompensacijų dydžio mažinimo atsisakiusiems dalyvauti modernizacijos projektuose yra numatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. 5 d. ir 21 str.
Daugiabučių namų renovacija ir modernizavimas – patikima statyba su Ilgas amžius, UAB
2024-2025 Metų Paramos Programos: Individualūs Gyvenamieji Namai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dar šiemet arba 2025 metų pradžioje ir toliau skatins individualių namų savininkus modernizuoti savo būstus. Individualių namų renovacijai 2024-2025 m. parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti.
Pasak Apva atstovės G. Burbienės, nesuspėjusieji pasinaudoti parama neturėtų nusiminti. Naujas kvietimas individualių gyvenamųjų namų modernizavimui planuojamas dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Iš viso iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos iki 2025 m. šiai priemonei numatyti 44 mln. eurų.
Jeigu galvojate apie savo gyvenamųjų namų modernizavimą ir energijos sąnaudų taupymą, gali būti, kad 2024 metais turėsite puikią galimybę - Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) gyvenamųjų namų modernizavimo programą. Verta atkreipti dėmesį, kad APVA gyvenamųjų namų modernizavimo programa vykdoma nuo 2021 metų. Ši nuolatinė programos vykdymo istorija leidžia tikėtis, kad ji bus ir 2024 metais. Tai rodo valstybės įsipareigojimą skatinti energijos taupymą ir aplinkos apsaugą per gyventojų namų modernizavimą.
Vienas iš didžiausių APVA programos privalumų yra finansinė paskata. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą. Svarbu atkreipti dėmesį į kompensacijų sąlygas. Gyventojai, siekiantys gauti šią kompensaciją, turi pasiekti pastato B klasę, o tai padaryti gana nesudėtinga modernizavimo priemonėmis. Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą, su maksimalia išmokėjimo suma 14 500 eurų. Tai gali būti puiki galimybė gauti grąžą už investicijas, skirtas namui modernizuoti ir atnaujinti.
Dažniausiai seno namo savininkas turi apšiltinti namo grindis, pamatus, sienas, stogą. Galima keisti langus, bet tai neprivaloma (žemiau rasite informaciją, kokiais atvejais galima nekeisti langų). Name turi būti tinkama šildymo sistema. Norint gauti paramą namo renovacijai būtina nuodugniai sekti programos reikalavimus ir pateikti reikiamus dokumentus.
Programos taisyklės ir sąlygos gali kisti, todėl svarbu sekti naujienas ir oficialius pranešimus. Norėdami pradėti modernizavimo procesą ir pasinaudoti APVA programa galite susisiekti su sertifikavimo ekspertu. Šis specialistas padės suvokti, kokia yra dabartinė jūsų namo energetinė būklė ir ką būtina atnaujinti, siekiant pasiekti pastato B klasę. Specialistas gali jums suteikti dabartinį namo energetinį sertifikatą, kuriame bus išvardyti esami efektyvumo trūkumai ir tobulinimo galimybės.
Nuo 2024 m. kovo 1 d. 8 val. iki kovo 30 d. 17 val. individualių gyvenamųjų namų savininkai bus kviečiami teikti Projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimą (modernizavimą). Projektą įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensacijos prašymą reikės per 15 mėn. po kvietimo pabaigos, t. y. iki 2025 m.
Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki atnaujinimo (modernizavimo) iš fiksuoto dydžio.
Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų bei gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, pritarimus ir / ar kitus dokumentus.
Pareiškėjai projekto registracijos formoje turi pateikti:
- Pastatų energinio naudingumo eksperto sertifikavimo pažymą (skaičiavimus) (toliau -pažyma), kad įgyvendinus konkrečias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, po modernizavimo bus pasiekta namo B energinio naudingumo klasė ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 %, palyginti su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki namo atnaujinimo (modernizavimo).
- Informaciją apie esamą namo energinio naudingumo klasę.
Projektai bus atrenkami konkurso būdu pagal prioritetinius projektų atrankos kriterijus:
- Turėtą aukščiausią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pradžios. Aukštesnis balas skiriamas Projektams, kurie prieš pastato atnaujinimą (modernizavimą) turėjo žemesnę energinio naudingumo klasę.
- Jeigu Projektai surenka vienodai balų, tai prioritetas skiriamas tiems, kurių planuojamų atnaujinti (modernizuoti) namų skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos 1 kv. m.
Neskubėkite, galite pateikti paraišką, kad ir kovo 30 d.
Taip, galima. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad gali būti naudojamos tik sertifikuotos, CE ženklą turinčios statybinės medžiagos.
Langų keisti nebūtina, jeigu turite dokumentą - langų atitikties deklaraciją. Deklaracijoje turi būti nurodyta oro skverbties klasė ne žemesnė kaip 4. Šį dokumentą išduoda jums langus pagaminusi įmonė. Arba jeigu nekeisite langų ir neturėsite atitikties deklaracijos, galima atlikti sandarumo testą po renovacijos. Rodikliai turės atitikti B klasę.
Įgyvendinti projektą ir pateikti APVA išlaidų kompensavimo prašymą privaloma ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas pabaigos dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2025 m.
Būtinas dokumentas norintiems dalyvauti programoje, energinio naudingumo sertifikatas ir pažyma B klasei.
Individualių namų renovacijai 2024-2025 m. parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą. Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą, su maksimalia išmokėjimo suma 14 500 eurų.
Pagrindinės ribos 2025 m.
| Kriterijus | Reikalavimai |
|---|---|
| Energinio naudingumo klasė po renovacijos | Ne žemesnė nei C klasė |
| Kompensuojamos išlaidos | Tiesiogiai susijusios su energinio efektyvumo didinimu ir pastato modernizavimu |
| Paramos intensyvumas | Procentais nuo tinkamų finansuoti išlaidų (iki 50%, socialiai pažeidžiamiems iki 100%) |
Tokiu būdu finansavimas tampa mišrus, o gyventojų finansinė našta - žymiai mažesnė. Nors pati paramos sistema 2025 metais tapo paprastesnė, norint sėkmingai pateikti paraišką vis tiek būtina laikytis kelių esminių žingsnių.
Žingsniai norint gauti paramą:
- Turi būti priimtas gyventojų sprendimas dėl dalyvavimo programoje. Tam šaukiamas susirinkimas, kuriame balsuojama už renovacijos projekto inicijavimą. Sprendimas laikomas priimtu, jei už balsuoja daugiau nei 50 % butų savininkų.
- Antrasis etapas - energijos audito atlikimas. Jo metu specialistai įvertina pastato būklę, pateikia rekomendacijas dėl efektyviausių energijos taupymo priemonių bei preliminarias sąmatas.
- Visi dokumentai turi būti pateikti iki 2025 m.
APVA paraiškas vertina pagal nustatytus kriterijus - techninį pagrįstumą, energijos taupymo potencialą, projekto parengimą ir bendrijos pasirengimą.
Kiekviena pateikta renovacijos paraiška vertinama pagal nustatytus kriterijus, kurie leidžia objektyviai įvertinti projekto naudą ir pasirengimo lygį. Pirmiausia atsižvelgiama į energijos sutaupymo potencialą - kuo daugiau energijos planuojama sutaupyti, tuo daugiau balų projektas gauna. Taip pat vertinamas pastato amžius, projekto įgyvendinimo parengtis ir papildomi sprendimai, tokie kaip saulės elektrinių įrengimas ar lietaus vandens surinkimo sistemos.
Projektai, surinkę daugiau nei 70 balų, automatiškai laikomi prioritetiniais ir gauna finansavimą be papildomo svarstymo. Likusieji vertinami pagal biudžeto likutį ir regioninę kvotą.
tags: #jei #nedalyvauji #namo #renovacijoje #negausi #kompensacijos