Socialinio bendravimo sutrikimas: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Socialinis nerimas - tai stipri baimė būti vertinamam ar kritikuojamam kitų žmonių. Žinoma, visi esame bent kartą susidūrę su nejaukia socialine situacija, verčiančia raudonuoti, sudrebėti ar prakaituoti delnams. Tai yra visiškai normalu, juk mažai kam patinka kalbėti prieš daugybę žmonių ar būti būryje nepažįstamųjų. Tačiau socialinis nerimas žymiai skiriasi nuo paprasto drovumo ar jaudulio.

Jei socialinis bendravimas kelia stresą ar verčia atsitraukti - tu nesi vienas. Socialinis nerimas pasireiškia kitaip, nei drovumas (ypač vaikuose) ir jo taip pat nereikėtų painioti su introvertiškumu. Socialinis nerimas gali žymiai pakenkti gyvenimo kokybei ir trukdyti mėgautis įprastomis veiklomis ar bendravimu. Kiekvienam žmogui socialinis nerimas pasireiškia skirtingai, todėl sunku išskirti visiems būdingus simptomus.

Socialinio nerimo priežastys

Socialinis nerimas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių arba jų kombinacijos (o kartais ir visai be priežasties). Yra pastebėta, kad socialinis nerimas gali būti perduotas genetiškai, taigi jei vienas šeimos narys kenčia nuo šio emocinio sutrikimo, didėja tikimybė, kad su juo susidurs ir kiti šeimos nariai. Taip pat, nuo socialinio nerimo dažniau kenčia asmenys susidūrę su patyčiomis ir priekabiavimu artimoje aplinkoje.

Kaip atpažinti socialinį nerimą?

Socialinis nerimas gali pasireikšti specifinėse situacijose (pavyzdžiui, situacijose susijusiose tik su valgymu viešoje vietoje, kalbėjimu viešai, ar susitikimu su kitos lyties asmeniu) arba gali būti difuzinės, kai nerimą sukelia dauguma socialinių situacijų už įprasto žmonių rato ribų.

Dažniausiai sukeliami socialinio nerimo skundai:

• Nerimas dėl kasdienės veiklos susijusios su kitais žmonėmis. Pvz.: nerimas susitikti su nepažįstamais žmonėmis, pradėti pokalbius, kalbėti telefonu, dirbti ar apsipirkti.
• Socialinės veiklos vengimas. Pvz.: vengimas dalyvauti grupės pokalbiuose, valgyti su kompanija, dalyvauti vakarėliuose.
• Akių kontakto vengimas.
• Dalyvaujant veikloje jaučiamas nuolatinis nerimas.
• Nerimas dėl kažko, kas yra suvokiama esant gėdinga. Pvz.: paraudimas, prakaitavimas ar pasirodymas nekompetentingu.
• Sunkumas padaryti dalykus, kai kiti stebi.
• Mintys, kad kiti visą laiką stebi ir vertina.
• Baimė būti sukritikuotiems.
• Baimė situacijų, kai kiti gali vertinti.
• Analizavimas (ruminavimas) jau buvusių socialinių situacijų. Ką aš pasakiau? Kaip aš atrodžiau?
• Stiprus nerimas sukelia kūno pojūčius: raumenų įtampa ir skausmas, dažnas širdies plakimas, svaigimas.
• Katastrofizuojami kūno pojūčiai: prakaitavimas, išraudimas, rankų drebėjimas, gumulo pojūtis gerklėje, balso drebėjimas.

Kaip sau padėti?

Socialinio nerimo vengimas ar saugumo siekiantis elgesys neleidžia ištrūkti iš socialinio nerimo spąstų. Saugumo siekiantis elgesys - tai elgesys, kuriuo mes bandome save apsaugoti, pvz.: jeigu bijome, jog kiti pastebės mūsų išraudimą, nešiojame šalikus, ar kitus rūbus, kurie uždengia veidą arba tarkim naudojame labai daug makiažo; bendraudami grupėje nekalbame arba kalbame tik daug kartų parepetavę, ką norim pasakyti; dažnai tikriname telefoną, neva esame užsiėmę.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Vengimas ir saugumo siekiantis elgesys mums neleidžia mokytis ir patirti naujų patirčių. Tarkim jeigu turime mus „apsaugančią“ nuo apsijuokimo taisyklę - su nepažįstamais žmonėmis geriau nekalbėti. Tuomet mes bijome kalbėtis su nepažįstamais, jie mums kelia nerimą ir tarsi patvirtina, jog tai yra kažkuo baisi situacija. Be to, nekalbėdami mes negausime naujos patirties, jog greičiausiai tie žmonės bus malonūs ir turėsime smagų pokalbį.

Patarimai, kaip įveikti socialinį nerimą:

1. Pagalvokite apie baimių sprendimus. Užsirašykite baimę keliančias socialines situacijas ant lapo ar kortelės. Kitoje jos pusėje užrašykite galimą šios problemos sprendimą. Pavyzdžiui: Baimė - bijau, kad per prezentaciją užsikirsiu ar pamiršiu ką norėjau pasakyti.
2. Jei jaučiate, kad nebekontroliuojate baimės, naudokite grįžimo į realybę technikas. Pavyzdžiui, pirštais lieskite savo rūbų medžiagas ir pagalvokite, kuo jos skiriasi.
3. Stenkitės socialinėse situacijose būti su patikimu draugu.
4. Patobulinkite savo neverbalinę kalbą. Išmokite, kaip stovėti ar sėdėti taip, kad atrodytumėte atsipalaidavę ir draugiški.
5. Sumažinkite negatyvų mąstymą. Su socialiniu nerimu susiduriantys asmenys dažnai neteisingai, negatyviai interpretuoja aplinkinių žodžius ir veido išraiškas. Prisiminkite paskutinę situaciją, kurioje jautėte socialinį nerimą ir užrašykite, kokios mintys aplankė prieš situaciją, jos metu ir jai praėjus. Pavyzdžiui: kai aš kalbėjau, pora žmonių žiūrėjo į telefonus, tikriausiai jiems nuobodu. Pagalvokite ar tokiam elgesiui gali būti kitas paaiškinimas, galbūt tie žmonės turėjo atsakyti į žinutes.
6. Užsisklendimas ir viešumos vengimas gali suteikti nusiraminimą laikinai, tačiau ilgajame periode vienatvė tik dar labiau apsunkins emocinę būklę ir grįžti į bendravimą bus gerokai sunkiau. Pasistenkite dalyvauti socialiniame gyvenime, tačiau būkite pasiruošę baimę keliančioms situacijoms. Pagalvokite apie linksmas istorijas, kurias galite papasakoti naujiems žmonėms, temas, apie kurias Jums lengva kalbėti.

Efektyviausias būdas išsivaduoti nuo nuolatinio socialinio nerimo ir baimės - psichologo pagalba. Patyręs specialistas padės geriau suprasti savo jausmus ir problemos atsiradimo priežastį bei kovoti su neigiamomis emocijomis.

Kada kreiptis į specialistą?

Socialinį nerimo sutrikimą turintis žmogus stipriai kenčia - patiria didžiulį diskomfortą kasdienėse situacijose arba izoliuojasi, kas skatina vienišumo jausmą ir dažnai išsivysto į depresiją, alkoholizmą, panikos ar kitus nerimo sutrikimus. Statistika rodo, jog nuo socialinio nerimo sutrikimo kenčiantis žmogus kreipiasi į specialistus vidutiniškai tik po 10 metų kančios. Psichoterapija gali padėti greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą. Žinoma, jeigu žmogus susiduria tik su pavieniais socialinio nerimo simptomais ir nėra supančiotas vengimo, jis pats gali sau padėti. Yra daug informacijos apie socialinį nerimą internete, galima naudoti savipagalbos knygas, įvairius seminarus.

Efektyviausias socialinio nerimo gydymas yra psichoterapijos ir medikamentinio gydymo kombinacija. Psichoterapija ir medikamentinis gydymas atskirai duoda panašų efektą, tačiau psichoterapijos nauda išlieka ilgiau. Šiuo metu daugiausiai įrodymų dėl gydymo naudos pateikia kognityvinė elgesio terapija. Efektyviausias medikamentinis gydymas - antidepresantai, paprastai SSRI grupės.

Socialinio nerimo įveikimo būdai

Kaip artimieji gali padėti?

Jei šių sunkumų turi mūsų artimieji, natūralu, kad gali kilti noras jiems padėti. Viena efektyviausių pagalbų yra psichoterapija. Kartais prireikia ir medikamentų vartojimo. Dažnai socialinį nerimą turintys asmenys neišdrįsta kreiptis į psichoterapeutus, nes tai taip pat yra viena iš socialinių situacijų, kurios gali kelti stiprų nerimą. Čia reikšmingai pagelbėti gali artimieji, kurie padėtų susirasti psichoterapeutą, užregistruoti vizitui ir, jei reikia, palydėti į pirmąją konsultaciją.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

O štai kelios idėjos, kaip galime būti naudingi socialinio nerimo įveikimo procese, nepriklausomai nuo to, ar artimasis lankosi pas psichoterapeutą, ar ne:

• Pasirūpinkite pozityvia, palaikančia atmosfera:
  • Išklausykite savo artimąjį, priimkite jo jausmus, nemenkinkite ir nekatastrofizuokite jo sunkumų. Venkite tokių frazių, kaip „nėra čia ko bijoti“, „tai labai paprasta“, „prisigavoji“ ir pan.
  • Sakykite kuo daugiau komplimentų ir padėkų, ypač apie bendravimą. Galima girti idėjas, balso ypatumus, mandagumą, gebėjimą išklausyti, malonią, nekritišką bendravimo atmosferą, taisyklingą tartį ir kt.
  • Pagirkite už bet kokią iniciatyvą socialinėse situacijose, net jei ne viskas pasiteisino. Visada galima pagirti už drąsą bandyti.
  • Venkite kritikos. Net jei išties nutiko koks nesklandumas, nėra naudinga ties juo fiksuoti dėmesį, nebent pats žmogus labai nori apie tai kalbėti. Prisiminkite, kad socialinį nerimą turintys žmonės yra labai jautrūs bet kokiems negatyviems signalams.
  • Jei norite pasakyti pastabą, vietoje kritikos, išsakykite pageidavimus, norus ar konkretų pavyzdį elgesio, kuris būtų tinkamesnis ar labiau pageidautinas.
  • Normalizuokite klaidas ir nesklandumus. Kiekvienoje veikloje klaidos neišvengiamos, jos yra normali mokymosi ir bet kokios veiklos dalis. Juk kiekvienas esame pasakę kokį nevykusį juokelį, netinkamą pastabą, valgant apsipylę ir pan. Bet dėl to paprastai neprarandame draugų. Puiku, jei galite pasidalinti savo netubulumo pavyzdžiais.
  • Kantriai išlaukite progreso. Normalu, kad greitai sunkumai neišsisprendžia. Prisiminkime, kiek užtruko, kol išmokome vairuoti, per kiek laiko sumažėjo įtampa?
  • Nekelkite didelių lūkesčių ir aukštų reikalavimų, kad neskatintumėte baimės nuvilti, tačiau kartu demonstruokite tikėjimą, jog jūsų artimasis gali susitvarkyti su socialinėmis situacijomis, net jei reikės ties tuo padirbėti. Sėkmė ne būtinai turi matytis per pirmuosius bandymus.
• Kelkite iššūkį nerimą keliančioms ir kritiškoms mintims:
  • Padėkite įsivardinti artimojo stiprybes, temas, apie kurias bendraudamas jis jaučiasi laisviau, turi daugiau žinių, patyrimo. Tai bus puiki atsvara save nuvertinančioms mintims.
  • Skatinkite atskirti realius faktus nuo interpretacijų. Pvz., tai, kad kas nors pokalbio metu vis pasižiūri į laikrodį, dar nerodo, jog pokalbis nuobodus. Gal žmogus tiesiog kur nors skuba ar laukia ko nors.
  • Padėkite surasti daugiau alternatyvių paaiškinimų, kodėl kiti asmenys konkrečioje situacijoje nemaloniai elgėsi, buvo abejingi ar parodė nemalonių emocijų (pvz:. galbūt kaimynas nepasisveikino ne todėl, kad Jūsų nemėgsta, o todėl, kad buvo pavargęs ar užsiėmęs, tad jo dėmesys buvo kitur nukreiptas, gal tiesiog nepastebėjo, gal turi pavydų romantinį partnerį ir pan.)
  • Sumažinkite klaidų svarbą, parodykite, jog ir suklydus galime taisyti situaciją, pvz:. pasakius netaktišką pastabą - galima atsiprašyti. Kvieskite pamatyti, kad konkreti klaida yra tik vienas iš daugelio bendravimo aspektų. Galbūt šalia netaktiškos pastabos buvo daug pozityvių iniciatyvų arba tiesiog didesnė pokalbio dalis buvo maloni.
  • Jei artimasis labai nerimauja dėl to, kas nemalonaus gali nutikti konkrečioje socialinėje situacijoje, kartu aptarkite, kaip tuos sunkumus būtų galima spręsti. Naudinga įsivertinti, kokia reali tikimybė, jog tie nemalonumai ištiks. Pavyzdžiui, kokia tikimybė, jog registruojantis į kirpyklą, kas nors apšauks ar pasišaipys? Kiek kartų yra skambinta ir kiek iš jų apšaukė ar pasišaipė?
  • Prieštaraukite įsitikinimui, jog kalbėti galima tik tada, kai tai labai svarbu, tikrai žinai atsakymus į užduotus klausimus ar turi labai originalią idėją. Juk pokalbio palaikymui labai svarbios ir paprastos temos (kad ir apie orą, aplinkos detales), kurios rodo, jog esame kartu ir norime palaikyti bendravimą.
• Padėkite sklandžiau palaikyti pokalbį ir mažinti vengiantį elgesį:
  • Priminkite, jog kartais darant dalykus, įtampa yra neišvengiama, bet tai nebūtinai reiškia, jog verta tų dalykų vengti. Daugumai žmonių per pirmuosius pasimatymus kyla nerimas, įtampa, tačiau kaip kitaip pradėti kurti romantinius santykius?
  • Galima kartu pasimokyti nerimą reguliuojančių metodų - kvėpavimo pratimų, relaksacijų, dėmesingo įsisąmoninimo metodų ir kt.
  • Kvieskite artimąjį kartu dalyvauti laisvalaikio užsiėmimuose (sportinės,e meninėse veiklose, žaidimų vakaruose ir kt.) ar nedideliuose susibūrimuose, pokalbiuose, kuriuose dalyvauja 1-2 mažiau pažįstami žmonės.
  • Pokalbio metu stenkitės užduoti atvirus klausimus (kaip?, kas?, kokiu būdu? ką galvoji apie…?) vietoje uždarų klausimų (į kuriuos galima atsakyti vienu žodžiu).
  • Grupinio pokalbio metu neatsakinėkite už artimąjį. Skatinkite jį patį pasisakyti (pvz:. „Rima, o ką tu galvoji apie…?“ „Primink man, prašau…“)
  • Darykite pokalbių treniruotes. Jūs galite vaidinti žmogų, su kuriuo artimasis norėtų bendrauti, ir bandykite palaikyti pokalbį. Taip pat galite pasidomėti apie aktyvaus klausymosi įgūdžius ir juos kartu stiprinti per vaidybinius žaidimus.
  • Galima kartu su socialinį nerimą patiriančiu žmogumi susirašyti vengiančių veiklų sąrašą nuo lengviausiai įveikiamų iki sunkiausiai įveikiamų. Palaipsniui jas praktikuoti. Labai naudinga tai daryti su psichoterapeuto priežiūra, nes jis padėtų sklandžiau įveikti sunkumus ir pasirūpintų atkryčio prevencija.
  • Apdovanokite už kiekvieną iniciatyvą ir įveiktą naują etapą. Tai gali būti komplimentai, skirtas laikas tam žmogui, malonios smulkmenos, pasiekimų atšventimas dviese ir kiti malonūs dalykai.

Iš tiesų socialinio nerimo sutrikimą turintiems žmonėms labiausiai reikia nuoširdaus priėmimo, kantrumo, atjautos netobulumuose bei patvirtinimo, jog yra kažkam svarbūs, įdomūs ir verti meilės.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

tags: #socialinio #bendravimo #sutrikimas