Vaikų išėjimas iš namų - natūralus šeimos raidos etapas, tačiau tėvams tai gali būti emociškai sudėtingas laikotarpis. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie psichologiniai iššūkiai kyla tėvams, kai jų vaikai palieka namus, ir pateiksime patarimų, kaip su jais susidoroti.
„Tuščio Lizdo“ Sindromas: Mitas Ar Realybė?
Psichologijoje šis fenomenas vadinamas „tuščio lizdo“ sindromu (TLS). Iš darbo praktikos galiu pasakyti, daugelis tėvų guodžiasi, kad augindami vaikus neturėjo galimybės skirti laiko pomėgiams, su vaikais nesusijusiai veiklai. Štai dabar tas puikus laikas, kai galite įgyvendinti savo sumanymus. Regis, vaikas suaugo būtent tada, kai mama pajuto pagaliau perpratusi, kas yra motinystė, o jam palikus namus neturi kur šių žinių pritaikyti. Vaikas pradeda savarankišką gyvenimą ir rūpinsis pats savimi. Kuo dabar rūpinsis mama? Ji jaučiasi lyg netekusi motinos vaidmens. Todėl anksčiau save suvokusi kaip mamą, dabar jaučiasi taip, lyg būtų praradusi tapatybę.
Vis dėlto, ne visi tyrėjai sutaria dėl TLS paplitimo ir sunkumo. J. L. Raup ir J. E. Myers (2012) savo tyrime klausė: ,,Tuščio lizdo sindromas: mitas ar realybė?“. Jų tyrimas atskleidė, kad po to, kai vaikai palieka tėvų namus, didžioji dauguma (73,7 %) sutuoktinių visgi jaučiasi laimingi: jie socialiai aktyvūs, turi daug draugų, dalyvauja įvairiose veiklose. Kuo daugiau socialinės veiklos sutuoktiniai turėjo, tuo laimingesni buvo ir TLS jų nekankino.
Šiaip ar taip, visi minėti tyrėjai pripažino, kad toks fenomenas kaip ,,Tuščio lizdo sindromas“ egzistuoja, nors ir žymiai mažiau išplitęs, nei įprasta manyti. Visos šeimos pereina vaikų atsiskyrimo etapą, bet, kaip teigia tyrėjai, tik apie 1/5 europiečių šeimų patiria TLS.
Pagrindinės TLS Priežastys
Nereikėtų manyti, kad esminė TLS priežastis - iš namų išvykę vaikai, nes TLS gali pasireikšti ir tose šeimose, kurių vaikai vis dar gyvena kartu. Kitaip tariant, TLS tiesiogiai nėra susijęs su fiziškai ,,tuščiu lizdu“, jam rastis užtenka ir tuščio lizdo grėsmės.
Patarimai tėvams: kaip susidoroti su tuščio lizdo sindromu
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo paslaugos
TLS atsiradimas, reiškia, kad rimtai susvyravo tėvų savęs suvokimas, nes didelė ,,Aš“ dalis, vadinta ,,Aš-mama“ arba ,,Aš-tėvas“ tarsi, ima ir dingsta, kartu su išeinančiais vaikais. Kaip jau minėjau, bandymas sustabdyti natūralią šeimos raidą neretai pasireiškia, kaip keisti, destruktyvūs tėvų elgesio modeliai.
Produktyvų išėjimą iš krizės apsunkina ir TLS atsiradimą paskatina tam tikri objektyvūs arba/ir subjektyvūs faktoriai:
- sutuoktinių santykiai prasti;
- vienas iš tėvų jaučia didelį nerimą dėl vaiko;
- tėvai neturi kitų interesų ar tikslų, be vaikų;
- tėvai linkę kontroliuoti vaiko gyvenimą net per atstumą.
Dažniausiai pasitaikantys, TLS lydintys, emociniai išgyvenimai: depresija, gedėjimo jausmas, disforija, liūdesys, kartais pyktis. Kai kurie žmonės mini vidinės tuštumos, apleistumo, vienišumo, beprasmiškumo, nereikalingumo jausmus. Išgyvenantys TLS žmonės neretai jaučia nusivylimą savo santuoka, nebekuria jokių planų ateičiai, praranda kūrybinį potencialą, neberanda jokių įdomių veiklų.
Kaip Susidoroti Su Tuščio Lizdo Sindromu?
Svarbu suvokti (tai galbūt paguos ir nuramins), kad vaikams gyvenimas atskirai nuo tėvų - labai naudinga patirtis. Jiems tai galimybė greičiau suaugti, tapti savarankiškiems ir atsakingiau priimti kasdienius sprendimus. Paklausite, o kaip aš? Ką daryti man? Dabar jums nereikia kasdien rūpintis savo vaiku, gaminti jam pietus, planuoti bendrą laisvalaikį, vadinasi, turite daugiau laisvo laiko. Metas mokytis jį praleisti taip, kad neliktų vietos niūrioms mintims ir liūdesiui.
Pateikiame keletą patarimų, kurie gali padėti lengviau išgyventi šį etapą:
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
- Ruoškitės iš anksto. Pradėkite skatinti vaikų savarankiškumą nuo mažens. Leiskite jiems daugiau laiko praleisti su draugais, be tėvų.
- Susikurkite naują rutiną. Susikurkite vakarinio susiskambinimo ritualą, sutarkite, kokiomis savaitės dienomis susisieksite. Arba planuokite bendrus savaitgalius, jeigu sūnus ar dukra gyvena kitame mieste.
- Atraskite naujų pomėgių. Stenkitės atrasti naujų dalykų.
- Investuokite į santykius su partneriu. Atsiskyrimas nuo vaikų yra gera proga tėvams vėl atsigręžti į savo gyvenimus.
- Kreipkitės pagalbos. Jei jaučiatės prislėgtas, vienišas ar nerimastingas, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus išgyvena šį etapą skirtingai. Nėra vieno teisingo būdo, kaip susidoroti su vaikų išėjimu iš namų. Svarbiausia - priimti savo jausmus, būti atviram pokyčiams ir ieškoti būdų, kaip vėl atrasti džiaugsmą gyvenime.
Su Kokiais Jausmais Turi Susidoroti Tėvai, Kai Suaugę Vaikai Palieka Namus?
Kai vaikas tampa suaugusiuoju, tėvams tai - lyg pranešimas apie naują gyvenimo etapą. Augindamos vaikus dauguma moterų apriboja savo pačių interesus ir svajones. Dabar, kai mažylis užaugo, metas prisiminti tai, apie ką anksčiau buvo svajota. Jei vaikas išsikraustė iš namų visam laikui, neblogai būtų pertvarkyti jo kambarį. Tai apsaugos nuo melancholijos, kuri užplūsta vos į jį įėjus. Vaiko kambarį reikėtų paversti praktiška erdve - pavyzdžiui, tapymo studija.
Atsiradus daugiau laisvo laiko, galima užsiimti visuomenine veikla, išmokti naujų dalykų. Puiki proga atnaujinti ryšį su sutuoktiniu (tikėtina, kad vaikų nutolimą ir vidinę tuštumą išgyvena ir jis), susirasti naujų draugų ar prisiminti senuosius.
Ši problema psichologijoje net turi specialų pavadinimą - „tuščio lizdo“ sindromas.
Šis sindromas aštriausiai pasireiškia namus palikus pirmam vaikui, o jei jų yra daugiau nei du, dar ir paskutiniajam. Atžaloms išėjus iš namų sutuoktiniai neretai išgyvena krizes, nes jiems reikia iš naujo pamatyti vienas kitą kaip žmoną ir vyrą.
Taip pat skaitykite: Ankstyva onkologinių ligų diagnostika Rietave
Kaip Suaugusių Vaikų Išėjimas Iš Namų Paveikia Sutuoktinių Santykius?
Šeimos gyvenimo etapas, kuomet užaugęs vaikas, turėtų atsiskirti nuo tėvų ir kurti savo savarankišką gyvenimą, yra natūrali šeimos krizė, kurią laiku ir sveikai išgyvenant, visiems tenka persiskirstyti vaidmenis šeimoje, galbūt keisti gyvenimo įpročius, peržiūrėti prioritetus.
Beveik visos šeimos išgyvena „tuščio lizdo“ sindromą vaikams palikus namus, tačiau labiausiai kenčia sutuoktiniai, save atidavę vien vaikų priežiūrai, asmeninius ir santykių sunkumus dangstę vaikų problemomis ar poreikiais.
Kodėl Tėvai Nori Kontroliuoti Jau Kitur Gyvenančią Atžalą?
Pasitaiko atvejų, kai vaikui palikus namus tėvai negali su tuo susitaikyti ir nenori jo „paleisti“. Suaugusiam vaikui būtina suteikti tiek laisvės, kiek jam jos reikia. Kuo labiau mama kišis į jo gyvenimą, tuo labiau jis nuo jos tols.
Jei tėvai vaiką išleidžia iš namų, turi jį ir „paleisti“, tačiau kai kurios mamos nedovanoja savo vaikams laisvės net šiems išsikrausčius gyventi į kitą miestą. Jų baimė būti nereikalingiems ir pamirštiems perauga į norą kontroliuoti savo „mažylį“ per atstumą.
Žinoma, mama vaiko pasiilgsta, nori jį matyti ir jo balsą girdėti kuo dažniau: juk buvo įpratusi su juo bendrauti kasdien, tačiau kyla pavojus virsti persekiotoja. Vaikas mamai lai skambina tada, kai turi ką pasakyti, o ne todėl, kad laikosi mamos prisakymo: „Vienas skambutis per dieną, septyni per savaitę.“ Tegul vaikas atvažiuoja aplankyti mamos tuomet, kai jos pasiilgsta, o ne dėl priekaištų, esą jis visai pamiršo namus.
Galimi Žingsniai, Padedantys Įveikti Gyvenimiškas Krizes, Taip Pat Ir Šeimos Krizes:
- Suvokti ir apmąstyti visas netektis, kurias į gyvenimą atnešė ši krizė (situacija, trauma, TLS).
- Pripažinti realius faktus ir leisti jiems būti, neignoruojant, nekeičiant, nekovojant.
- Suvokti naujas savo būties sąlygas.
- Leisti sau jausti visus su krize susijusius jausmus. Juos priimti ir išreikšti.
- Pabandyti rasti prasmę šioje krizėje.
Šeima - tai ne tik kraujo ryšiais susiję žmonės, bet ir tie, su kuriais jaučiamės geriau nei su biologiniais giminaičiais. Tai tarsi mažytė visata, turinti hierarchinę sistemą ir savas taisykles. Tai visa ko pradžia. Kiekvienas nori, kad santykiai ir ryšys šeimoje būtų tvirti. To pasiekti įmanoma!