Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesoriai Teodoras Medaiskis ir ekonomistas Romas Lazutka. Kaip toliau elgtis tiems žmonėms, kurie dar nepasitraukė arba kurie yra II-oje pakopoje? Ką daryti toliau? Kiek laukti, kada nutraukti?
Rinkos ir investicijų tikrovė matuojant riziką
R. Lazutka: Žmonės turėtų žinoti - viskas palikta rinkoms veikti. Netgi tie profesionalūs investuotojai patys negali pasakyti, ką pasakys prezidentas Donaldas Trumpas po savaitės ar po mėnesio. To niekas nuspėti negali, bet rinkos į tai reaguoja. Yra ir daugybė kitų veiksnių, į kuriuos jos reaguoja. Žmonėms turėtų tai skirti ir apsisprendžiant dalyvauti prisiimti tą riziką. II-oji pakopa tuo ir skiriasi nuo I-osios, t. y. nuo „Sodros“, kad „Sodroje“ tą riziką prisiima valstybė arba visi mokesčių mokėtojai. Prisimename, kai buvo didžioji krizė 2009-2010 metais, pensijos buvo šiek tiek sumažintos, gal 5 proc., bet paskui valstybė vis tiek turėjo jas atstatyti ir atstatė, o tai buvo krizė, kai ekonomika krito 15 proc. Dabar ekonomika auga, o tas II-osios pakopos turtas svyruoja. Reikia žinoti, kur dalyvauji, juolab kad privalomo dalyvavimo nėra.
T. Medaiskis: Aš manau, kad iš viso šito perversmo nereikėjo daryti. Reikėjo daryti tai, ką Konstitucinis Teismas ir pasakė. Iš tikrųjų gal ir pats žmogus galėtų įsivertinti, kada dalyvavimas netikslingas, pavyzdžiui, sunki liga ar dar kažkas, kada dalyvavimas apsunkintas. Šituo požiūriu, jeigu tos sąlygos ir yra, kada tikrai netikslinga dalyvauti, kada apsunkintas dalyvavimas, galbūt iš tikrųjų verta ir trauktis, pasiimti tą dalį tų pinigų, o šiaip tai aš manyčiau, kad tokioje neapibrėžtoje situacijoje, kokia yra dabar, ypač reikėtų galbūt vis dėlto santūriai elgtis ir pasitikėti profesionaliais investuotojais, kurių pareiga yra gelbėti jūsų pinigus - investuotojų darbas toks Ar jūs patys mokėsite šitą padaryti geriau? 1/10 gal mokės - likusieji turėtų pasitikėti pensijų fondais. Aš tai manyčiau, kad iš viso trauktis netikslinga, išskyrus tuos atvejus, kada apibrėžta ir tikrai būtų tikslinga, bet tai yra nedaug atvejų. Tas dabartinis pasitraukimas tikrai yra per didelis ir bus, ko gero, dar didesnis.
Ką daryti žmonėms II-ojoje pakopoje?
R. Lazutka: Žmonės turėtų žinoti - viskas palikta rinkoms veikti. Netgi tie profesionalūs investuotojai patys negali pasakyti, ką pasakys prezidentas po savaitės ar po mėnesio. Jeigu jiems rūpi turėti pinigus ir kad jie bent nesumažėtų - nors palūkanos gal bus mažos, o gal jų visai nebus, bet bent jau atsiimsite tiek, kiek pasidėjote - tai tam yra banko indėlis. Jeigu norite, kad būtų bent palūkanos, tada reikia dėti terminuotą indėlį. Dabar tos palūkanos siekia apie 2-2,5 proc., tada žinai, kad atsiimsi viską, nes tie indėliai yra apdrausti.
T. Medaiskis: Tik tiek, kad tie 3 tūkst. galėtų virsti 30 tūkst., o jeigu jau pasiėmėte - tikrai nebevirs, bet gal ir taip nevirs - čia jau toks dalykas. R. Lazutka: Taip, bet jie tuo pačiu ir gali dar labiau nuvertėti, po šios krizės gali prasidėti karas dar kur nors, be to, dabar yra didelė infliacija. Kai 2022 metais buvo didelė infliacija, pensijų fondų grąžos buvo -20 proc. Galima prarasti ir tai, ko dabar nespėjai pasiimti. Niekas negali to pasakyti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema: ką mano A. Orlauskas?
Vyriausybinės reformos ir jų pasekmės
papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos. Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ - t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją. Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų - vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat - visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Tačiau siūlomi pokyčiai neatitinka ir tarptautinių organizacijų bei ekspertų rekomendacijų. Papildomas kaupimas visoje Europoje yra stiprinamas, grindžiamas automatinio dalyvavimo principais ir orientuotas į ilgalaikį gyventojų finansinį saugumą. Todėl, vertinant tiek iš ekspertinės, tiek iš konstitucinės, tiek iš socialinės perspektyvos, dabartiniai siūlymai reformuoti pensijų kaupimo sistemą yra žalingi, neproporcingi ir keliantys pavojų tiek valstybės finansams, tiek kiekvieno gyventojo saugumui senatvėje.
Orlausko požiūris į pensiją
Žinomas humoristas Artūras Orlauskas taip pat svarsto apie ateitį ir pensiją. „Esu ne vien humoru gyvas. Jau dešimt metų užsiimu investicijomis, akcijomis. Stengiuosi užtikrinti ateitį savo šeimai. Valstybinės pensijos aš nesitikiu“, - teigė A. Orlauskas. Tai rodo, kad net ir kūrybinės profesijos atstovai rūpinasi savo finansine ateitimi ir ieško būdų, kaip užsitikrinti orią senatvę.
Apie asmeninę patirtį: A. Orlauskas pasiekė rekordą kaip žmogus, įrašęs ir paviešinęs daugybę anekdotų. „Anekdotai yra liaudies kūryba, neturinti tikrojo autoriaus“, - teigė jis. „Ateiti į renginį ar internete rasti anekdotų yra nepaprasta, todėl norėjau sukurti erdvę, kur vienoje vietoje jų būtų kuo daugiau.“
Tačiau Orlauskui kyla kritika dėl bendruomeniškumo ir finansavimo modeliavimo Lietuvoje. Jis pabrėžia, kad reikia daugiau valstybės skiriamo finansavimo kultūrai, įtraukiamiesiems projektams ir ugdymui nuo vaikystės, kad bendruomeniškumas augtų. Jo nuomone, Lietuvoje kultūros ir švietimo sritis dažnai remiasi projektais, o ne nuosekliu finansavimu, todėl kyla nelygybė.
Taip pat skaitykite: Kas žinoma apie A. Orlauską?
Be to, Orlauskas aprašė teismo sprendimą dėl jo žinių pasklidimo: Spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad A. Orlauskas paskleidė 39 tikrovės neatitinkančius teiginius, o teismai nustatė atsakingais už skleidimą kanalus. Jis prašė paramos, tačiau teisiniai procesai bei finansinės išlaidos kelia papildomų dileimų apie viešąją veiklą ir atsakomybę.
Infografika: Pensijų kaupimo sistemos kilpa
Turinys išsako platesnę diskusiją apie pokyčius, jų įtaką skirtingoms gyventojų grupėms ir ateities prognozes, įskaitant ekonominius ir socialinius aspektus.
Video įterpimas
Taip pat aptariama, kaip auganti infliacija ir galimi geopolitiniai įvykiai gali paveikti pensijų turtą ir grąžą, bei kokia rizika laukia investuotojų II-ojoje pakopoje.
Praktinės rekomendacijos publikos daliai
T. Medaiskis siūlo: „verta ir trauktis, pasiimti tą dalį tų pinigų, o šiaip tai aš manyčiau, kad tokioje neapibrėžtoje situacijoje, kokia yra dabar, ypač reikėtų galbūt vis dėlto santūriai elgtis ir pasitikėti profesionaliais investuotojais“. Tačiau žmonės turi būti atsargūs - „atsakingai dalyvauti arba nedalyvauti“ priklauso nuo asmeninės situacijos ir sveikatos būklės.
R. Lazutka pabrėžia: „Jeigu norite, kad būtų bent palūkanos, tada reikia dėti terminuotą indėlį. Dabar tos palūkanos siekia apie 2-2,5 proc., tada žinai, kad atsiimsi viską, nes tie indėliai yra apdrausti. Pensijų fondų turtas niekuo nėra apdraustas - tokia jo prigimtis, jis gali svyruoti.“
Taip pat skaitykite: grupės „Fara“ pensija: teisinė informacija ir pasekmės
Galiausiai, diskutuojama dėl teisingumo mokesčių ir galimų siūlymų poveikio žmonėms su mažesnėmis nei vidutinės pajamos galimybėms pasitraukti ar likti II-oje pakopoje. SADM siūlymai keičiant kaupimo sistemą kelia nerimą dėl tvarumo ir teisingumo, o išimtinai finansinė parama gali būti skirstoma neteisingai.
Birželio mėnesio ir vėlesnių metų kontekste akcentuojama būtinybė užtikrinti pagyvenusiųjų finansinį saugumą ir adekvačią pensiją per valstybės garantiją, o ne priklausomybę nuo trumpalaikių rinkos svyravimų ir individualių sprendimų.