Lietuvoje nuolat diskutuojama apie pensijų sistemos tobulinimą ir senjorų finansinės padėties gerinimą. Šiame straipsnyje aptarsime planuojamus pensijų indeksavimo pokyčius, vienišo asmens išmokas ir žinomo humoristo Artūro Orlausko požiūrį į pensiją bei bendruomeniškumą.
Pensijų indeksavimo planai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja spartesnį pensijų indeksavimą, siekiant pagerinti pagyvenusių žmonių finansinę padėtį. „Pensijų indeksavimas, manome, bus prioritetinis darbas, artimiausias darbas, kurį svarstysime. Dabar jau „Sodra“ kaip tik daro skaičiavimus“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Numatoma, kad „Sodros“ sukauptas perviršis bus naudojamas spartesniam pensijų indeksavimui finansuoti. „Manome, kad perviršis, kurį kaups „Sodra“, tiek šiemet, tiek kitais metais iki pat 2024-ųjų ir toliau turėtų būti kreipiamas ne į rezervą, bet į spartesnį pensijų indeksavimą“, - aiškino M. Navickienė.
Ministerija kelia tikslą, kad vidutinė pensija asmenims, kurie yra sukaupę stažą, būtų ne mažesnė kaip 550 eurų 2024 metais. „Keliame sau tokį siekį, kad vidutinė pensija asmenims, kurie yra sukaupę stažą, būtų ne mažesnė kaip 550 eurų 2024 metais“, - pridūrė ministrė.
Konkretūs skaičiai turėtų paaiškėti artimiausiu metu, kai klausimas bus pristatytas Vyriausybei. Ji taip pat teigė, kad papildomų biudžeto lėšų tam nereikės - pakaks „Sodros“ sukaupto perviršio. Seimui siūlymus dėl spartesnio pensijų indeksavimo planuojama pateikti rudenį.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Pensijos didinamos kasmet - jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas. „Sodra“ kovą skelbė, kad šiais metais pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc.: su būtinuoju stažu - 41 euru iki 440 eurų, o vidutinė pensija - 38 eurais iki 415 eurų.
Šių metų sausį Lietuvoje buvo 614 tūkst. senatvės pensininkų.
„Pokyčiai turėtų atsirasti jau nuo 2022 metų ir pensijos tikrai turėtų augti sparčiau jau 2022 metais. Koks konkrečiai bus vidutinės pensijos dydis 2022-aisiais, negaliu pasakyti“, - kalbėjo ministrė.
Vienišo asmens išmoka
Nuo kitų metų vienišo asmens išmoką galės gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši neįgalieji ir sulaukę senatvės pensijos amžiaus žmonės. Dėl išmokų skyrimo nereikia kreiptis į „Sodrą“ - jos bus skiriamos automatiškai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nuo šių metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pateikusiems prašymus gavėjams „Sodra“ moka išmokas nuo lapkričio. Kartu išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Nuo naujųjų metų vienišo asmens išmoką galės gauti beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų - apie 280 tūkstančių vienišų pensinio amžiaus žmonių bei neįgaliųjų, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis. Išmoka bus skiriama remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeimyninę padėtį - nebereikės teikti prašymo raštu ar telefonu.
Vienišo asmens išmokos dydis 2022 metais sieks 32 eurus - tiek, kiek sudarys ir socialinio draudimo našlių pensijos dydis. Vienišo asmens išmokos gavėjai, kuriems ši išmoka priklausys nuo 2022 metų pradžios ir bus skirta automatiškai, išmoką ir susidariusią nepriemoką gaus kovo mėnesį. Ji taip pat bus išmokėta tiems žmonėms, kurie teisę į išmoką įgijo nuo šių metų liepos ar vėlesnio šių metų mėnesio, bet nesikreipė dėl jos skyrimo.
Tuo pačiu laiku vienišo asmens išmoką gaus ir tie asmenys, kurie prašymus pateikė šiemet, tačiau teisę gauti išmoką įgis tik kitais metais. Pavyzdžiui, jei žmogus įgis teisę į išmoką 2022 metų sausio mėnesį, 2022 m. kovą jis gaus išmoką už einamąjį mėnesį bei susidariusią nepriemoką už sausio ir vasario mėnesius - iš viso 96 eurus. Vėliau išmoka bus mokama periodiškai kas mėnesį.
Vienišo asmens išmoka bus pristatoma tokiu pat būdu kaip pensija - į sąskaitą, į namus arba atsiėmimui Lietuvos pašto skyriuose. Jei žmogus iki šiol negavo jokios „Sodros“ išmokos, jis turės „Sodrai“ pateikti sąskaitos, į kurią bus pervedama paskirta išmoka, duomenis.
Artūro Orlausko požiūris į pensiją
Žinomas humoristas Artūras Orlauskas taip pat svarsto apie ateitį ir pensiją. „Esu ne vien humoru gyvas. Jau dešimt metų užsiimu investicijomis, akcijomis. Stengiuosi užtikrinti ateitį savo šeimai. Valstybinės pensijos aš nesitikiu“, - teigė A. Orlauskas.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Tai rodo, kad net ir kūrybinės profesijos atstovai rūpinasi savo finansine ateitimi ir ieško būdų, kaip užsitikrinti orią senatvę.
Artūras Orlauskas, gerai žinomas Lietuvos humoristas, pasiekė įspūdingą rekordą - jis tapo žmogumi, įrašiusiu ir paviešinusiu daugiausiai anekdotų. A. Orlauskas įsitikinęs: „Anekdotai yra liaudies kūryba, neturinti tikrojo autoriaus. Tos pačios, šypseną ar juoką keliančios istorijos, skamba kitaip todėl, kad jomis dalinasi skirtingi žmonės, suteikiantys joms savitą prieskonį“.
A. Orlauskas sako: „Ateiti į renginį ar internete rasti anekdotų yra nepaprasta, todėl norėjau sukurti erdvę, kur vienoje vietoje jų būtų kuo daugiau. Tiesa, to, kad tai taps nauju Lietuvos rekordu, nesitikėjau“.
A. Orlausko gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Būta ir skyrybų, ir turto dalybų, po kurių gyvenimą teko pradėti iš naujo. Iš antro karto šeimos laimę su žmona Edita radęs Artūras viliasi, kad visos gyvenimo dramos jau praeityje - sunkus žmonos nėštumas, akimirka, kai kūdikio besilaukianti Edita vos nepateko į avariją. Galbūt todėl savo dabar jau penkerių metų sūnų pora pavadino Marku - šis vardas reiškia „Išsaugotas”.
Savo laiką dabar A. Orlauskas stengiasi padalyti taip, kad jo užtektų ne tik scenai, politikai, bet ir šeimai.
„Ir aš ne kartą tai, ką mačiau ar girdėjau, adaptavau savo humoro vakarams, dainoms ar serialų bei filmų scenarijams“, - šypsosi A. Orlauskas.
Arturas Orlauskas, Humoro vakaras, fragmentai iš koncerto, 2017 m. N-18
Tačiau, A.Orlauskas abejoja:„Vakaruose tikro bendruomeniškumo taip pat nėra. Tai parodomasis veiksmas, kai vis vien kiekvienas galvoja tik apie save.Lietuvoje dar blogiau. Pavyzdžiui, vaikų lavinimas Lietuvoje - įvairūs būreliai, ekskursijos turėtų būti valstybės finansuojamos besąlygiškai, tačiau taip nėra. Finansuojami projektai.
Lenkija visiems vaikams finansuoja dvi nemokamas ekskursijas per metus. Vaikai aplanko senovines pilis, muziejus ir auga savo Tėvynės patriotais. O ką darome mes? O mes rašome projektus. Ir kažkas iš jų gauna „babkes“.Pavyzdžiui, projektas - vaikų ekskursija į prekybos centrą. Tai - „durnių laivas“, ir tėvai už tokią vaikų ekskursiją ne į muziejų, bet į parduotuvę dar turi primokėti po penkis eurus. Vaikai nelanko muziejų, parodų, teatrų. Kai aš savo vaiką nuvedžiau į Kauno zoologijos muziejų, visi žiūrėjo kaip į keistuolį. Tai iš kur gali rastis bendruomeniškumas, jei jis nuo vaikystės neugdomas?“
A.Orlauskas prisipažins, kad turėdamas žaliąją kortelę, leidžiančią gyventi ir dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose, jis jaučiasi esąs saugesnis nestabilius laikus išgyvenančioje Lietuvoje. Jau kartą mėginęs kurtis gyvenimą Amerikoje, Artūras prisipažins, kad, nors tąsyk visam laikui už Atlanto gyventi neliko, neatmeta galimybės palikti Lietuvą visam laikui: „Jei tokia situacija tęsis, ką daugiau daryti?“