Šiuo šablonu pateikiama išsami ir detali informacija apie tai, kaip elgtis darbuotojui, kai jis turi laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, ir kokios teisės bei garantijos jam priklauso nutraukus darbo sutartį dėl ligos ar dėl būtinybės slaugos ar kitų svarbių priežasčių. Taip pat apžvelgiama, kokie dokumentai ir procesai taikomi, kai darbdavys prašo išeiti savo noru arba kai laikinasis nedarbingumas bei dalyvumo lygiui pritaikoma sistema lemia darbo sutarties pokyčius.
Kas laikoma svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos
Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį. Darbuotojas pateikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal šį pagrindą turi pridėti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą su specialisto išvada (galbūt gydytojo pažyma arba ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvavimo). Darbdavys patikrina pateiktus dokumentus ir vadovaujasi jais nustatydamas, ar darbuotojas gali būti atleistas pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Kokie yra laikinojo nedarbingumo terminai ir ką juos gali pratęsti
Gydantis gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį) su laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Jei žmogus serga ilgiau nei 122 kalendorines dienas arba daugiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėnesių, sprendimą dėl tolesnio nedarbingumo priima gydytojų konsultacinė komisija (GKK). GKK gali pratęsti nedarbingumą arba siųsti į ANTAA dalyvumo lygio nustatymui. ANTAA sprendimas dėl dalyvumo lygio gali būti taikomas ilgesniam laikotarpiui, o sprendimas priimamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo. Jei dalyvumo lygis nustatomas, gali kilti laikini pokyčiai darbo sąlygomis, kol bus patvirtintas galutinis sprendimas.
Ką daryti, jei darbdavys prašo grįžti į darbą, kai esate nedarbingo laikotarpiu
Jei dėl sunkios sveikatos būklės negalite dirbti, o nedarbingumo laikotarpis jau baigėsi, kreipkitės į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl dalyvumo lygio įvertinimo. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl dalyvumo nustatymo įrodymų ir oficialiai patvirtinti, jog žmogus negali toliau dirbti jūsų konkretų darbą. Antai sprendimai dėl dalyvumo lygio gali būti keliami ir per teisinius procesus, jei nesutinkate su Agentūros sprendimu.
Ar galima būti atleistas dėl ligos?
Darbdavys negali jus atleisti tik dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, kai gydytojų išvada aiškiai parodo, kad net ir pritaikius darbo sąlygas negalite atlikti savo darbo. Taip pat įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamoms darbuotojų grupėms. Jei nedarbingumo pažymėjimas yra galiojantis, atleisti iš darbo dėl ligos negalima pagal DK 61 straipsnį. Taigi darbdavys negali atleisti tiesiog dėl to, kad sergate ar esate nedarbingas.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų sudėtis
Apie išeitinę išmoką, kai nutraukiama darbo sutartis dėl sveikatos
Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka. Darbdavys negali riboti šios teisės ir neturėtų siūlyti pasirinkti tik tarp išeitinės išmokos ar papildomo draudimo išmokos. Papildomo sveikatos draudimo išmoka yra atskiras santykis su draudimo bendrove ir neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka
Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Skaičiavimui naudojami paskutiniai trys kalendoriniai mėnesiai prieš mėnesį, už kurį mokamas vidutinis užmokestis. Jei darbuotojas buvo nedarbingas prieš sutarties nutraukimą, tai gali įtakoti vidutinio užmokesčio skaičiavimą, todėl reikia atsižvelgti į laikotarpio apimtis ir teisinius reglamentavimus.
Veiksmai, kai darbdavys siūlo trumpinti darbo laiką ar keisti darbo sąlygas dėl sveikatos
Dažnai darbdavys siūlo trumpinti darbo laiką arba pakeisti darbo funkcijas. Tokiais atvejais svarbu, kad pokyčiai būtų pagrįsti objektyviomis priežastimis ir būtų įforminti raštu. Pavyzdžiui, galima siūlyti laikinojo ne viso etato darbą dėl sumažėjusio užsakymų skaičiaus arba įsigyjant naują įrangą. Jei darbuotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį pagal DK 57 straipsnį, tačiau tik laikantis teisės aktų numatytų sąlygų. Taip pat užtikrinama, kad įspėjimo terminai būtų tinkamai laikomi, ypatingai pažeidžiamiems darbuotojams (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis ir pan.).
Kai įmonė nori mane atleisti dėl sveikatos problemų
Jei darbdavys nori atleisti dėl sveikatos, reikia pateikti gydytojo išvadą apie profesinį netinkamumą. Jei darbdavys atleidžia be pagrindo arba pažeidžia terminus, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją per 1 mėnesį nuo atleidimo. Darbo sutarties nutraukimo data gali būti perkelta iki darbo stoto pasveikimo, kai naudojamos laikinosios nedarbingumo ar atostogų laikotarpiai.
Specialūs atvejai: gydymas užsienyje, profesinės ligos, onkologija
Gydymas užsienyje ir gydytojo išduodami dokumentai turi būti įvertinti ten dirbančio gydytojo. Jei gydote užsienyje, į kur įterptina gydytojai išduoda pažymas, o profesinės ligos atveju - darbo gydytojas nustato ligą ir paraišką Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Dėl onkologijos gydymo dienomis nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iš karto gydymo dieną stacionare ar dienos stacionare, todėl reikia naudoti šiuos pažymėjimus remiantis teisiniais reglamentais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacija
Kokių dokumentų reikia kreipiantis dėl dalyvumo lygio įvertinimo
Reikia turėti visus reikiamus dokumentus (Aprašo 8, 9 ir 14 punktuose nurodytus). Jei Agentūros sprendimas skundžiamas, galima kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, o teismas gali būti paskirtas, jeigu prireikia. Šio proceso tikslas - užtikrinti, kad dalyvumo lygio nustatymas būtų pagrįstas ir teisiškai įvertintas.
Informacija apie darbo sutarties nutraukimą dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikotarpio
Darbo sutarties nutraukimo laikotarpiai gali būti ribojami per laikinojo nedarbingumo laikotarpį ar atostogas. DK 65 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti išimtiniai atvejai, kai darbo sutartis gali būti nutraukta nesulaukus laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Tokie atvejai apima šalių susitarimą, darbuotojo inicijuotą sprendimą, suėjus terminuotai darbo sutarčiai ar mirus darbo šaliai. Tačiau įprastai laikinieji nedarbingumai ir slaugos atostogos sustabdo sutarties pasibaigimą iki laikinojo nedarbingumo pabaigos arba atostogų pabaigos.
Prie ko papildomai derėtų atsižvelgti
Svarbu žinoti: pakeitus darbo sąlygas ar pasiūlius laikinojo ne viso etato darbą, reikalingas rašytinis susitarimas su darbuotoju. Taip pat reikia įsitikinti, kad darbuotojas turi teisę į visą išeitinę išmoką, o papildomo draudimo išmoka nėra laikoma alternatyva išeitinei išmokai. Darbdaviui negalima prievarta versti pasirinkti tarp šių dviejų išmokų. Jei darbuotojas turi mažesnį dalyvumo lygį, tai gali būti įmanoma tik esant objektyvioms priežastims ir laikantis įprastų teisinio proceso principų.
Dažnai užduodami klausimai ( FAQ )
- Ar galima išeiti iš darbo dėl sveikatos, jei darbdavys nesutinka? Taip, galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl teisės nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. Jeigu gydytojas pateikia aiškią išvadą apie profesinį netinkamumą, darbdavys turi įforminti nutraukimą raštu ir laiku.
- Ar papildomo draudimo išmoka gali būti susieta su išeitine išmoka? Ne. Išeitinė išmoka yra Darbo kodekso garantija, o papildomas draudimas - atskiras teisinis santykis su draudimo bendrove.
- Kokią įtaką turi nedarbingumas skaičiuojant išeitinę išmoką? Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš paskutinių trijų kalendorinių mėnesių prieš mėnesį, už kurį mokamas vidutinis užmokestis; nedarbingumo laikotarpiui tai gali turėti įtakos, priklausomai nuo trukmės ir teisinio reglamentavimo.
- Ar galima atleisti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu? Tai ribojama DK 131 straipsnio 1 dalimi, o specialiais atvejais gali būti leidžiama tik su papildomu teisiniu pagrindimu; paprastai sutartyje ar teisėje nustatytas laikinas draudimas atleisti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.
Nutraukimas dėl profesinės ligos ir profesinės ligos įrodymai
Jei įtariama profesinė liga, kreipkitės į savo gydantį gydytoją. Gydantis gydytojas nukreips į darbo medicinos gydytoją, kuris nustatys profesinę ligą ar jos nenustatymą ir parengs Profesinės ligos patvirtinimo aktą.
Taip pat skaitykite: Kupiškio Socialinių Paslaugų Centro Senelių Namai