Priklausomybės ligų reabilitacijos plano sudarymas Lietuvoje

Priklausomybė nuo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvoje yra pripažįstama psichikos liga, dar vadinama priklausomybės liga. Šiame straipsnyje aptariami priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartai Lietuvoje, remiantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Straipsnyje siekiama apžvelgti pagrindinius priklausomybės ligų gydymo principus, reabilitacijos galimybes ir teisinį reglamentavimą.

Teisiniai pagrindai ir bendruomenės prevencija

Priklausomybės ligų gydymo, reabilitacijos ir prevencijos bendruomenėje teisiniai pagrindai yra reglamentuojami įvairiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Tai apima:

• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, reglamentuojančius specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, nustatančius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, kai neatskleidžiama asmens tapatybė.
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, reglamentuojančius pakaitinio gydymo skyrimą ir taikymą priklausomybei nuo opioidų gydyti bei pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos tvarką asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
• Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, nustatančius reikalavimus psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigoms, teikiančioms paslaugas asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų.
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, reglamentuojančius profilaktinius sveikatos tikrinimus sveikatos priežiūros įstaigose.
• Vyriausybės nutarimus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymus, nustatančius transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles bei medicininės apžiūros atlikimo tvarką.

Priklausomybės sindromo priežastys ir eiga

Priklausomybė yra sudėtinga liga, kurią lemia įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Psichoaktyviosios medžiagos veikia smegenų atlygio sistemą, sukeldamos malonumo jausmą, kuris skatina pakartotinį vartojimą. Ilgainiui, smegenys prisitaiko prie nuolatinio medžiagos poveikio, todėl norint pasiekti tą patį efektą, reikia didesnių dozių (tolerancija). Nutraukus medžiagos vartojimą, atsiranda abstinencijos simptomai, kurie skatina tolesnį vartojimą, siekiant palengvinti šiuos nemalonius pojūčius.

Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius dr. Emilis Subata.

Pagrindinės psichoaktyviųjų medžiagų grupės:

• Alkoholis
• Opioidai
• Stimuliatoriai (pvz., kokainas, amfetaminas)
• Kanapės
• Raminamieji ir migdomieji vaistai
• Lakios medžiagos

Psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu

Priklausomybė gali sukelti įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus, priklausomai nuo vartojamos medžiagos.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Gydymo principai

• Ankstyvas atpažinimas ir intervencija: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pasiekti gerų rezultatų.
• Individualizuotas gydymo planas: gydymo planas turėtų būti pritaikytas kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į jo vartojamos medžiagos tipą, priklausomybės sunkumą, psichikos ir fizinę sveikatą, socialinę situaciją ir kitus veiksnius.
• Kompleksinis gydymas: efektyviausias gydymas apima įvairias terapijos formas, tokias kaip medikamentinis gydymas, psichoterapija, socialinė parama ir savigalbos grupės.
• Ilgalaikis gydymas: priklausomybė yra lėtinė liga, todėl gydymas turi būti ilgalaikis ir apimti nuolatinę priežiūrą bei paramą, siekiant išvengti atkryčių.
• Motyvacijos stiprinimas: svarbu motyvuoti pacientą gydytis ir padėti jam įgyti įgūdžių, reikalingų išlaikyti blaivybę.
• Žalos mažinimas: jei pacientas negali arba nenori visiškai atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų, svarbu taikyti žalos mažinimo strategijas, siekiant sumažinti neigiamas pasekmes.

Kompleksinis paciento poreikių sprendimas taikant atvejo vadybos metodą

Atvejo vadyba yra svarbi priklausomybių gydymo dalis. Atvejo vadybininkas (socialinis darbuotojas) padeda pacientui koordinuoti įvairias gydymo ir reabilitacijos paslaugas, taip pat sprendžia socialines problemas, tokias kaip būstas, darbas, finansai ir teisiniai klausimai. Atvejo vadyba užtikrina, kad pacientas gautų visapusišką pagalbą, reikalingą sėkmingam atsigavimui.

Komandinio darbo organizavimas

Priklausomybių gydymas reikalauja komandinio darbo. Į gydymo komandą gali įeiti:

• Gydytojas psichiatras
• Medicinos psichologas
• Socialinis darbuotojas
• Psichikos sveikatos slaugytojas
• Ergoterapeutas
• Kineziterapeutas
• Menų terapeutas
• Kiti specialistai

Komandos nariai bendradarbiauja, siekdami sukurti ir įgyvendinti individualizuotą gydymo planą, atitinkantį paciento poreikius.

Savigalbos grupių vaidmuo pagalbos sistemoje

Savigalbos grupės, tokios kaip Anoniminiai Alkoholikai (AA) ir Anoniminiai Narkomanai (NA), yra svarbi pagalbos sistemos dalis.

Pirminė pagalba: teikiama psichiatrijos ar bendro profilio ligoninėse, kai pacientas patenka į gydymo įstaigą dėl ūmios būklės, susijusios su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (pvz., abstinencijos sindromas, perdozavimas).

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Specializuotas gydymas: teikiamas priklausomybės ligų centruose ir psichikos sveikatos centruose. Gydymas gali apimti medikamentinę terapiją, psichoterapiją (individualią, grupinę, šeimos), detoksikaciją ir kitas intervencijas.

Psichosocialinė reabilitacija: teikiama specializuotose reabilitacijos įstaigose arba ambulatoriškai. Reabilitacija padeda pacientams atkurti socialinius įgūdžius, įsidarbinti, susigrąžinti savarankiškumą ir integruotis į visuomenę. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas. Į specialistų komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai (ergoterapeutas, kineziterapeutas, menų terapeutas ir kt.). Psichosocialinė reabilitacija pagal trukmę skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Pradžioje gydytojas psichiatras kartu su asmeniu sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą, kuris, atsižvelgiant į asmens poreikius, pažangos vertinimo rezultatus ir specialistų rekomendacijas, gali būti koreguojamas ar papildomas.

Pakaitinis gydymas opioidais: skiriamas priklausomybei nuo opioidų gydyti. Pakaitiniai opioidiniai vaistiniai preparatai vartojami medicinos personalo akivaizdoje. Socialinio darbuotojo (atvejo vadybininko) ir gydytojo sprendimu vaistai gali būti išduodami pacientams išsinešti tam tikrais atvejais. Jei pacientui reikia išvykti į kitą Šengeno valstybę, preparatai jam išduodami kartu su specialia pažyma, leidžiančia vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtas narkotines ir (arba) psichotropines medžiagas. Pažyma galioja visą kelionės laiką, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

Bendruomeninės paslaugos: teikiamos įvairiose bendruomenės organizacijose ir apima konsultacijas, paramos grupes, užimtumo programas ir kitas paslaugas.

Fizinio aktyvumo svarba gydymo procese

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) pacientams visuose penkiuose šalies filialuose teikiama kompleksinė pagalba - čia dirba gydytojas psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas. Gydymo procese į žmogų žvelgiama holistiškai. Dėmesys sutelkiamas tiek į žmogaus psichologinę būseną, tiek į socialinius įgūdžius bei jo kūną ir visi šie dėmenys tarpusavyje glaudžiai susiję. Gydant priklausomybę, be kitų gydymo ar pagalbos metodų, yra įtraukiami ir fizinio aktyvumo užsiėmimai.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė dirba RPLC Klaipėdos filiale. Fizinio aktyvumo treniruotės yra be galo svarbios ir sveikam, ir sergančiajam. Įrodyta, kad kognityvinėms funkcijoms (protiniam darbingumui) stiprinti fizinis aktyvumas su kvalifikuoto specialisto pagalba ir priežiūra sergančiam žmogui gali turėti netgi didesnį poveikį nei sveikam.

„Pacientai, kurie gydosi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, labai dažnai jaučia depresijai būdingus simptomus. Dėl ilgalaikio psichoaktyvių medžiagų vartojimo jų smegenyse sumažėja dopamino koncentracija, dėl to kyla nerimas, blogėja nuotaika, atsiranda energijos stoka, nuovargis. Sportas tikrai gali pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimą, medikamentų poreikį, auginti protinį darbingumą bei padėti atstatyti širdies ir kraujagyslių funkcijas. Tikrai įrodyta, kad fizinis aktyvumas gali stipriai keisti besigydančiųjų gyvenimo kokybę“, - kasdiene praktika ir žiniomis dalijasi RPLC gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė.

Sportas gerina nuotaiką ir mažina nerimą.

Rekomendacijos, koks turėtų būti fizinis krūvis, yra labai aiškios. „Norint palaikyti gerą protinį darbingumą labiausiai tinka aerobinio fizinio krūvio treniruotės, per kurias judama iki suprakaitavimo arba iki širdies susitraukimų dažnio tarp 100 iki 120 dažnių per minutę - tai yra vidutinio intensyvumo treniruotės. Šios treniruotės turėtų trukti 45 minutes ir vykti tris kartus per savaitę. Žmogus pats gali jausti labiausiai jam tinkantį aerobinį krūvį. Tai gali būti ir bėgimas, ir važiavimas dviračiu, ir grupinės treniruotės, o jos dar gali būti tiek funkcinės, tiek aerobinio tipo“, - aiškina dr.

Naujas metodas - transkranialinė elektrostimuliacija

Kovojant su priklausomybėmis, Nantės klinika naudoja metodą, kurį sudaro transkranialinė elektros stimuliacija. Elektrodai nėra implantuojami į kaukolę, bet dedami ant paviršiaus. Elektrinė stimuliacija siunčiama į prefrontalinę žievę - zoną, kurioje, kaip manoma, yra priklausomybės centrai. Į šią zoną siunčiamas mažas 1-2 amperų impulsas. Ne daug, bet pakankamai, kad būtų pakeista elektrinių trūkumų turinčių neuronų veikla.

Gydytojas spaudžia kempines, kad gerai stimuluotų neuronus. Paprastai gydymas trunka tik 15 minučių, tačiau pirmą kartą paciento gydymo trukmė tik kelios minutės. Nėra jokios operacijos, bendros anestezijos. Po gydymo pacientas grįžta namo kaip ir po visų gydymų ligoninėje. Šis metodas taip pat turėjo teigiamą poveikį kitai priklausomybei - priklausomybei nuo cigarečių.

Ši technika galėtų atverti kitas perspektyvas kitoms priklausomybėms. Tai gali būti klasikinių procedūrų pakaitalas ar papildymas.

Minesotos modelis

Nuo šių metų lapkričio 1 d. Minesotos modelis - tai visame pasaulyje vyraujantis priklausomybių gydymo modelis, psichiatrų taikomas gydyti priklausomybės sindromą tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai. Kaip sako pavadinimas, turėtume nusikelti už Atlanto maždaug į XX a. vidurį, kai keliose tuomet veikusiose institucijose JAV Minesotos valstijoje - Vilmaro regioninio gydymo centre ir Hazeldeno terapinės bendruomenės centre, susiformavo naujoviškas humanistinis požiūris į priklausomybių sutrikimus ir jų gydymą.

Pirmiausia priklausomuosius nuo narkotikų ir alkoholio šie gydymo centrai atskyrė nuo kitų psichikos ligonių, jie nebebūdavo uždaromi už užrakintų durų, nebebūdavo gydomi insulino šokais ir kitais drastiškais metodais. 1949 m. buvo įsteigtas Hazeldeno fondas, įkvėptas revoliucinės idėjos sukurti humanišką terapinę bendruomenę priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų asmenims. Duris atvėrė svečių namai priklausomiems nuo alkoholio vyrams. Ši istorinė naujovė buvo kaip alternatyva kalėjimui, psichiatrijos ligonei ir benamystei.

Motiejus Valančius 1868 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus eksponatas.

Finansavimas ir prieinamumas

Priklausomybės ligų gydymas ir reabilitacija Lietuvoje yra finansuojami iš PSDF biudžeto lėšų. Tačiau, pasak ekspertų, finansavimas yra nepakankamas, todėl daugelis priklausomų asmenų neturi galimybės gauti reikiamą pagalbą. Pavyzdžiui, stacionarinė Minesotos programa yra mokama, ir ne visi pacientai gali sau leisti sumokėti už gydymą. Jei psichosocialinė reabilitacija būtų finansuojama iš PSDF, ji galėtų būti prieinama didesnei daliai pacientų.

Iššūkiai ir perspektyvos

Priklausomybių gydymo ir reabilitacijos srityje Lietuvoje vis dar yra daug iššūkių:

• Stigma: visuomenėje vyrauja neigiamas požiūris į priklausomus asmenis, jie dažnai laikomi bevaliais ar pasileidėliais. Tai trukdo priklausomiems asmenims kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę.
• Specialistų trūkumas: Lietuvoje trūksta psichikos sveikatos specialistų, turinčių specifinių žinių, kaip motyvuoti pacientus gydytis nuo priklausomybės ligų.
• Ankstyvosios intervencijos priemonių trūkumas: siekiant stiprinti psichikos sveikatos sektorių, būtina įdiegti ir ankstyvosios intervencijos priemones, kurias galėtų atlikti šeimos gydytojas.
• Nepakankamas finansavimas: nepakankamas finansavimas riboja gydymo ir reabilitacijos paslaugų prieinamumą.

Siekiant pagerinti priklausomybių gydymo ir reabilitacijos sistemą Lietuvoje, būtina:

• Šviesti visuomenę apie priklausomybės ligas ir mažinti stigmą.
• Rengti daugiau psichikos sveikatos specialistų, turinčių specifinių žinių apie priklausomybių gydymą.
• Diegti ankstyvosios intervencijos priemones.
• Didinti finansavimą priklausomybių gydymo ir reabilitacijos paslaugoms.

Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos kreipiamasi dėl priklausomybės nuo alkoholio - praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 000 apsilankymų. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimas maždaug prieš 10 metų atskleidė, kad kas 10 vyras ir kas 50-ta moteris yra priklausomi nuo alkoholio. 2016 m. „Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“. „Tad aplinkiniai (kaimynai, pažįstami), ko gero, negali padaryti didelės įtakos siekdami padėti žmogui atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nors pasiūlyti pagalbą, žinoma, gali ir turi. Šeimos nariai turėtų bandyti įtraukti priklausomą artimąjį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą. Šeimos nariams, gyvenantiems su priklausomais asmenimis, patariama kreiptis į specialistus, kurie patars, kaip padėti tokiam žmogui. Tokie specialistai dirba psichikos sveikatos, priklausomybių ligų centruose, socialinės psichologinės reabilitacijos įstaigose. „Baigus gydymą ar socialinės psichologinės reabilitacijos programą, ne mažiau svarbus žingsnis - reintegracija, nes visuomenės nuomonė, diskriminacijos ir socialinės atskirties apraiškos Lietuvoje taip pat turi didelės įtakos priklausomų asmenų sėkmingam įsidarbinimui. Įsidarbinimas tokiems žmonėms suteikia galimybę grįžti į visateisį funkcionavimą visuomenėje, autonomiškumą, savarankiškumą, o tai savo ruožtu daro įtaką ir sėkmingesniam sveikimui bei sudaro prielaidas ir motyvaciją negrįžti prie vartojimo“, - pastebėjimais dalijosi I. NTAKD vadovės teigimu, žmogus, turintis problemų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pirmiausia gali pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris, esant reikalui, pasiųs konsultuotis pas psichiatrą. Į psichiatrą galima kreiptis ir tiesiogiai be siuntimo. „Darbas su asmenimis, priklausomais nuo psichoaktyviųjų medžiagų, negalimas be tarpdisciplininės komandos. Priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema dažniausiai yra kompleksinė, reikalaujanti kompleksinio požiūrio ir sprendimų, todėl kiekvieno specialisto indėlis yra ne tik svarbus, bet ir būtinas“, - akcentavo I. Juozapavičienė. Asmens poreikių tenkinimą psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigoje užtikrina specialistai (psichologas, socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas ir kt.), kurie įpareigoti kurti ir vystyti tarpdisciplinines komandas. J. Palaikykite, jei artimasis ieško gydymo. Kartu ieškokite geriausių sprendimo būdų. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl egzistuoja daug gydymo metodų. Dalyvaukite sveikimo procese. Gilinkite savo žinias ir supratimą apie priklausomybės ligą, jos simptomus, eigą ir gydymo galimybes. Rūpinkitės savo savijauta. Psichikos ligos turi įtakos visų šeimos narių savijautai, kartais net gyvenimo būdui. Analizuokite savo jausmus, lankykitės pas psichologą, nepamirškite skirti laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Neveikite už priklausomą asmenį.

tags: #kaip #sudaryti #reabilitacijos #plana #priklausomybe #sergantiems