Globos steigimo tikslas yra užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Tarptautinėje bendrijoje ir kiekvienoje demokratinėje valstybėje gerbiamos žmogaus teisės. Pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas žmogaus teises ir laisves neatsižvelgiant į rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją ir kitas aplinkybes.
Ką reiškia globa ir kada ji nustatoma
Globa yra viena iš priemonių, padedančių neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Neveiksnaus fizinio asmens globa reiškia ir jo turto globą. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu.
Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos, kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse. Tai reiškia, kad žmogus savarankiškai nebegali sudaryti sandorių, spręsti finansinių ir teisinių klausimų - pavyzdžiui, pirkti, parduoti, dovanoti turto, balsuoti rinkimuose, tuoktis - visus svarbiausius sprendimus jo vardu priima paskirtas globėjas.
Globa vs rūpyba: teisinis skirtumas
Tokiais atvejais taikomos dvi skirtingos teisinės priemonės - globa arba rūpyba. Jos dažnai painiojamos, tačiau skiriasi tiek savo apimtimi, tiek pasekmėmis žmogaus teisėms ir artimųjų atsakomybei. Globa - kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai. Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę.
Rūpyba dažniausiai susijusi su psichikos sutrikimais ar priklausomybėmis - piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir gali atlikti kasdienius veiksmus - apsipirkti, tvarkyti buitinius reikalus, tačiau priimant sprendimus srityse, kuriose veiksnumas teismo apribotas, reikalingas rūpintojo sutikimas, priežiūra ar pagalba.
Taip pat skaitykite: Daugiavaikių šeimų finansinė parama
Teisinė procedūra: nuo socialinio darbuotojo išvados iki teismo sprendimo
Sprendimą dėl globos ar rūpybos, dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo - visais atvejais priima tik teismas. Į jį gali kreiptis asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis, tėvai ar pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija ar prokuroras. Veiksnus žmogus dėl rūpybos į teismą kreipiasi pats. Dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą.
Prieš pradedant teismo procesą, socialinio paramos skyriuje pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu.
Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.
Kokius dokumentus dažniausiai reikia pateikti teismui?
- Pareiškimas teismui - jame nurodomi žmogaus, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, duomenys, aprašoma jo sveikatos būklė, elgesys, nurodomos priežastys, kodėl prašoma nustatyti neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, bei siūlomas globėjo kandidatas.
- Medicininės pažymos - gydančio gydytojo (dažniausiai šeimos gydytojo ar psichiatro) išrašas apie asmens sveikatos būklę, diagnozes, vartojamus vaistus ir prognozę.
- Asmens dokumentų kopijos - pareiškėjo ir asmens, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą.
- Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai - gimimo, santuokos liudijimai.
- Informacija apie siūlomą globėją - asmens tapatybės kortelės kopija, sveikatos pažyma, charakteristika iš darbovietės ar seniūnijos.
- Socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.
Rekomenduojama rašant pareiškimą pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Jis padeda tinkamai suformuluoti prašymą, parengti dokumentus ir išvengti proceso vilkinimo.
Ekspertizė ir teismo sprendimas
Vienas esminių etapų - teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai, kurie nustato žmogaus psichinę būseną ir pateikia teismui ekspertizės aktą. Ekspertizės metu analizuojami medicininiai dokumentai, kalbamasi su pačiu žmogumi ir, jei reikia, jo artimaisiais. Būtent ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu sprendimo pagrindu.
Taip pat skaitykite: Žemės ūkio socialinė įtaka
Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali: atmesti pareiškimą; pripažinti žmogų ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą, paskirti rūpintoją; pripažinti žmogų neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą, paskirti globėją, turto administratorių. Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo įsiteisėja per 30 dienų, jei nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Nutartis įsiteisėja per 7 dienas.
Kas gali būti globėju arba rūpintoju?
Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Įstatymai numato, kad globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis, veiksnus, geros reputacijos ir aukštų moralinių savybių žmogus, neturintis interesų konflikto su globotiniu.
Dažniausiai tai - artimiausi šeimos nariai. Prieš priimdamas sprendimą, teismas kreipiasi į savivaldybę, kuri įvertina kandidato gyvenimo sąlygas, asmenines savybes ir galimybes globoti, rūpintis. Atsižvelgus į šią išvadą ir paties asmens (jei jis gali ją išreikšti) nuomonę, paskiriamas globėjas, rūpintojas.
Globėjo ir rūpintojo teisės bei atsakomybės
Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. Globėjo vaidmuo nėra formalus - jis apima kasdienius sprendimus ir atsakomybę už žmogaus gerovę.
- Globėjas rūpinasi globotinio sveikatos priežiūros organizavimu, finansais, sudaro didesnės vertės sandorius, atstovauja jam institucijose.
- Globėjas gali sudaryti sandorius, priimti paveldėjimą, parduoti nekilnojamąjį turtą tik gavęs išankstinį teismo leidimą.
- Jei aplinkybės keičiasi ir žmogus gali vėl savarankiškai veikti, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atstatymo.
- Netinkamai pareigas atliekantis globėjas gali būti nušalintas ir privalo atlyginti padarytą žalą.
Rūpintojo vaidmuo - padėti, o ne spręsti už žmogų. Rūpintojas neperima visų sprendimų, o padeda žmogui juos priimti. Jis konsultuoja, prižiūri finansinius sprendimus, saugo nuo galimų klaidų ir neapgalvotų veiksmų. Be rūpintojo sutikimo sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl jo vaidmuo yra svarbus siekiant apsaugoti žmogaus interesus.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiruošti hospitalizacijai?
Ar asmuo, kuriam nustatyta globa, turi rinkimų teisę?
Šis klausimas priklauso nuo to, kokios apimties yra nustatyta žmogaus neveiksnumas ir kokias sritis apima teismo sprendimas. Teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teises ir pareigas.
Jeigu teismas pripažįsta asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir nustato globą, tai gali reikšti, kad asmuo netenka galimybės priimti tam tikrų teisinių sprendimų savo vardu. Tokiu atveju teismas gali apriboti ir kai kurias politines teises, įskaitant rinkimų teisę, jeigu tai yra numatyta sprendime ar taikoma pagal galiojančius teisės aktus. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti teismo nutartį ir galiojančią teisinę tvarką.
Praktiškai: teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas dažnai reiškia, kad visus svarbiausius sprendimus priima paskirtas globėjas, ir tai gali apimti ir veiksmus, susijusius su dalyvavimu rinkimuose. Kita vertus, kai asmuo pripažįstamas tik ribotai veiksniu ir jam paskiriamas rūpintojas, jis gali išlaikyti dalį savarankiškumo, todėl rinkimų teisės praradimas nėra akivaizdus universalus padarinys - tai priklauso nuo konkrečių teismo išvadų ir apribojimų.
Praktiniai žingsniai sužinoti savo ar artimojo teisinius statusus rinkimų požiūriu
- Peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą - jame turi būti aiškiai išdėstyta, kokios sritys yra apribotos.
- Kreiptis į teismo antstolį ar savivaldybę su prašymu paaiškinti, ar teismo sprendimas apriboja rinkimų teisę.
- Jeigu kyla abejonių, konsultuotis su teisininku, kuris įvertins, ar konkrečiais atvejais rinkimų teisė išlieka.
- Jeigu teismas pripažino asmenį neveiksniu ir riboja politines teises, galima kreiptis į teismą dėl veiksnumo atstatymo, jeigu pasikeitė sveikatos ar kitos aplinkybės.
Kur kreiptis ir kokia pagalba galima?
Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu).
Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu (spauskite čia) arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje (spauskite čia). Kreiptis galima ir telefonu +370 45 440 841 arba pasikonsultavus su teisininku.
Praktinė reikšmė rinkimų teisės aspektu
Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose. Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.
Tačiau rinkimų teisės klausimas dažnai reikalauja papildomo teisinio aiškinimo: ar konkrečiai šioje teismo nutartyje yra numatyti apribojimai, kurie taikomi registracijai rinkimų sąrašuose ar balsavimo teisės įgyvendinimui. Jeigu teismas nenurodo aiškaus apribojimo, asmens fizinės galimybės dalyvauti rinkimuose gali išlikti, tačiau realiai jis gali būti neįgalus savarankiškai atlikti balsavimo procedūrų be globėjo pagalbos.
Rekomendacijos asmenims ir šeimoms
- Visada peržiūrėkite įsiteisėjusį teismo sprendimą ir konsultuokitės su teisininku dėl konkrečių teisinių pasekmių.
- Jeigu siekiama apsaugoti asmens politines teises, apsvarstykite ribotos rūpybos alternatyvą vietoje visiškos globos, jeigu tai įmanoma ir atitinka asmens sveikatos būklę.
- Jeigu manote, kad globėjas piktnaudžiauja savo teisėmis arba netinkamai atlieka pareigas, kreipkitės į teismą dėl nušalinimo ar kitų priemonių.
Trumpa lentelė: kada rinkimų teisė gali būti paveikta
| Situacija | Ar gali paveikti rinkimų teisę? | Pastabos |
|---|---|---|
| Pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje su aiškiais apribojimais | Taip | Teismo sprendime gali būti numatyti apribojimai, įskaitant balsavimo galimybes |
| Pripažinimas ribotai veiksniu, paskirtas rūpintojas | Ne visada | Asmuo gali išlaikyti dalį politinių teisių, reikia vertinti kiekvieną atvejį |
| Socialinė globa (institucinė) be teismo neveiksnumo nustatymo | Paprastai ne | Socialinė globa skirta paslaugoms, ne visada susijusi su teisine veiksnumo praradimu |
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.