Darbo sutarties nutraukimas iš darbo laikinojo nedarbingumo (biuletenio) laikotarpiu Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas Darbo kodekso (DK) nuostatų. Dažnai kyla klausimų, ar laikinasis nedarbingumas gali tapti pagrindu nutraukti darbo santykius ir kokios garantijos darbuotojui priklauso, kai jis yra išimties atvejais laikinojo nedarbingumo metu ar slaugant vaiką. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės teisės nuostatos, aktualūs teismai ir praktiniai patarimai, kaip elgtis tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, siekiant teisėtų sprendimų.
Teisiniai pagrindai: kada darbdavys gali nutraukti darbo sutartį laikino nedarbingumo metu
DK 65 straipsnio 6 dalis nustato, kad darbo sutarties pasibaigimo dieną nukelia laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaiga, o kai kurioms grupėms - slaugančių vaiką iki šešiolikos metų ar turinčių sunkiomis ligomis vaiką - dar iki dviejų mėnesių po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Išimtys išeina tik šiems atvejams: šalių susitarimas, darbuotojo iniciatyva, suėjęs terminuotos sutarties terminas arba pasibaigus darbdaviui. Tai riboja darbdavio teisę nutraukti sutartį savo iniciatyva, kai darbuotojas yra nedarbingas.
Be to, DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas kalba apie draudimą darbdaviui įspėti darbuotoją apie būsimą atleidimą ir atleisti iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, bet ši norma taikoma tik tais atvejais, kai nutraukiant darbo sutartį būtina įspėti darbuotoją apie būsimas sąlygas. Terminuotų sutarčių atveju įspėjimas gali nebūti numatytas. Tokiu būdu DK sukuria saugią apsaugą nuo neteisėto atleidimo laikotarpiu.
Tačiau yra išimčių: darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva arba šaliai susitarus, taip pat kai pasibaigia terminuota sutartis ar darbdavys baigia veiklą. Teisininkų teigimu, laikinasis nedarbingumas neturėtų būti pagrindas atleisti darbuotoją kitaip, kaip tik išimtiniais atvejais, kai DK nustato aiškius pagrindus.
Kada darbdavys gali nutraukti darbą ilgesniu laikotarpiu: pagrindai ir apribojimai
Ilgalaikio nedarbingumo atvejais dažnai kyla klausimas: ar darbdavys gali nutraukti sutartį, kai ligos trukmė viršija 120 kalendorinių dienų, ar kai ligos laikotarpis susijęs su slaugos poreikiu? Svarbu žinoti, kad DK numato specifinius terminus: ilgas nedarbingumas nėra automatiškai pagrindas nutraukti sutartį, kol asmuo tebėra nedarbingas. Nutraukti galima tik išimtiniais atvejais, kai gydytojų išvados tai patvirtina ir kai laikomasi įspėjimo terminų bei kitų procesinių reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Profesinių ligų, nėštumo, slaugos poreikio ar papildomos apsaugos atvejais darbuotojo teisės yra dar labiau ginamos. Pavyzdžiui, nėščiosios ir jų laikinojo nedarbingumo atvejais apsauga yra didesnė, o slaugantiems vaiką ar kitus artimuosius - papildomos garantijos. Be to, kai darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką (2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio) ar papildomą ilgalaikio darbo išmoką, darbdaviui negalima riboti šių teisių.
Ką daryti, jei darbdavys pradėjo atleidimo procedūrą laikinojo nedarbingumo metu
- Puoselėkite dokumentaciją: būtinai surinkite gydytojo įrodymus, ar yra objektyvių priežasčių negali dirbti jūsų darbų pobūdžio, net ir esant laikiniems apribojimams.
- Kreipkitės į Darbo ginčų komisiją per vieną mėnesį nuo atleidimo datos, jei manote, kad atleidimas buvo neteisėtas ar nepagrįstas.
- Nedelskite: jei darbdavys pradėjo procedūras prieš laikinojo nedarbingumo pradžią, jos turi būti sustabdytos iki laikinojo nedarbingumo pabaigos, išskyrus išimtinus atvejus, kai DK leidžia nutraukti ir laikinojo nedarbingumo metu.
Ką reiškia „dalvumo lygio nustatymas“ ir kada jis svarbus
Gali būti, kad laikinasis nedarbingumas baigsis, bet darbdaviui reikės įvertinti, ar darbuotojas gali tęsti darbą pagal specialius reikalavimus. Tokiu atveju gali būti taikomas dalyvumo lygio nustatymas, kurį atlieka Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA) kartu su GKK (Gydymo komisija). Sprendimas dėl dalyvumo lygio turi būti priimtas ne vėliau kaip 3 darbo dienos nuo visų dokumentų gavimo. Jei sprendimas skundžiamas, procesas gali būti keliamas iki Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar teismo.
Jei dalyvumo lygis yra nustatytas laikinu nedarbingumui, o sprendimas rodo, kad asmuo turi būti dalyvaujančiu lygmeniu, tačiau gydymas tęsiasi, galima planuoti tolesnes priemones. Jei dalyvumo lygio nustatymas neatliekamas arba nesureikšminamas, darbuotojas gali įvertinti galimybes grįžti į darbą arba pasinaudoti DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto galimybe nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių.
Ką reikia žinoti apie išeitines išmokas ir atlyginimo apskaičiavimą
- Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbuotojo atlyginimą. Jei darbo stažas viršija metus, įprastai taikomas 2 mėnesių vidutinis atlyginimas; trumpesnio tarpo darbo sutartims gali būti taikoma 0,5 mėnesio vidutinio užmokesčio išmoka. Jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš atleidimą - išeitinė išmoka skaičiuojama remiantis paskutiniais 3 kalendoriniais mėnesiais, prieš kuriais mokamas vidutinis atlyginimas.
- Papildomo draudimo išmoka yra atskira paslauga ir neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę išmoką. Darbdavys negali priversti pasirinkti tarp išeitinės išmokos ir papildomo draudimo išmokos.
- Jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl sveikatos priežasčių pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darbuotojui priklauso išeitinė išmoka. Darbdavys turi laikytis įspėjimo terminų ir kitų teisinių procedūrų.
Darbo laiką, darbo sąlygas ir sumažinimą dėl sveikatos
Jei siekiate trumpesnės darbo savaitės ar dienos dėl sveikatos problemų, galite kreiptis su prašymu pagal DK 40 str. 2 d. ir 5 d. dėl darbo laiko sutrumpinimo. Paprastai už trumpesnį laiką mokama proporcingai, pagal DK 40 str. 6 d. Tačiau kai darbas susijęs su žalingais veiksniais, pagal DK 112 str. 4 d. taikoma speciali sutrumpinta norma. Prieš įforminant bet kokius darbo sąlygų pakeitimus, būtina rašytinė sutartis ar priedas susitarimo forma.
Jei darbdavys reikalauja pereiti prie pilno etato ar siūlo pakeisti pareigas dėl sveikatos, reikia įvertinti objektyviąsias priežastis (DK 45 str. 1 d.). Jei darbuotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį tik pagal DK 57 str., laikantis įspėjimo terminų ir išeitinės išmokos principų.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Ką daryti, kai gydytojo išvados nėra teigiamos arba darbdavys atsisako nutraukti sutartį
- Gavus gydytojo išvadą apie profesinį netinkamumą, darbdavys turi įvertinti ją ir priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo arba darbo sąlygų pakeitimo. Jei gydytojas atsisako išduoti profesinį tinkamumo pažymėjimą, darbuotojas gali kreiptis į gydymo įstaigą dėl papildomų tyrimų ar apžiūrų.
- Jei darbuotojas tiki, kad darbdavys neteisėtai atleidžia ar nesilaiko procedūrų, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar teismą ir reikalauti teisėtų kompensacijų bei grąžinti teises.
Santrauka: pagrindiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Laikinojo nedarbingumo metu nutraukti sutarties galima tik išimtiniais atvejais pagal DK 65 straipsnio 6 dalį; dažnai šie atvejai yra riboti.
- Draudžiama atleisti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu be teisėto pagrindo; įspėjimo terminai, išeitinė išmoka ir papildomos apsaugos priemonės taikomos pagal DK nuostatas.
- Dėl dalyvumo lygio nustatymo svarbu žinoti terminus ir galimus teisinius mechanizmus, o sprendimai gali būti ginčijami per Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar teismą.
- Kiekvieną kartą, kai svarstoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas dėl sveikatos, būtina gauti aiškią gydytojo išvadą apie profesinį tinkamumą ir pritaikyti ją praktikoje - įspėjimo terminai, išmokos ir saugumo priemonės turi būti laikomasi.
Taip pat skaitykite: Slaugos lovos Lietuvoje
tags: #ar #turint #nedarbingumo #pazymejima #gali #darbdavys