Kai žmogui nustatomas 30 proc. darbingumo lygis, dažnai iškyla daug klausimų: ar vis dar galima dirbti, kaip tai derinti su neįgalumo išmokomis, kokius darbus leidžiama atlikti ir ar yra tam tikrų apribojimų? Tai svarbūs klausimai tiek patiems asmenims su negalia, tiek jų artimiesiems ar potencialiems darbdaviams.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia 30 proc. darbingumas, kokias galimybes jis suteikia darbo rinkoje, kokią paramą siūlo valstybė ir kokias garantijas turi neįgalūs darbuotojai pagal Lietuvos įstatymus.
Ką reiškia 30 proc. darbingumas?
Darbingumo lygis nuo 0 iki 100 procentų nustatomas remiantis tuo, kiek žmogus yra pajėgus dirbti palyginus su visiškai sveiku tos pačios lyties ir amžiaus žmogumi. 30 proc. darbingumas yra laikomas vienu iš žemiausių įvertinimų - tai reiškia, kad asmuo dėl sveikatos sutrikimų neteko net 70 proc. savo darbingumo.
Tačiau svarbu suprasti, kad tai dar nereiškia visiško nedarbingumo. Šiuo atveju žmogus gali būti laikomas iš dalies darbingu - jei jo būklė leidžia atlikti tam tikrus, ribotus darbus, ypač jei jie nėra fiziškai sunkūs, emociškai įtempti ar reikalaujantys ilgalaikės koncentracijos.
Galimybė dirbti labai priklauso nuo ligos ar sutrikimo pobūdžio: pavyzdžiui, judėjimo negalia netrukdo dirbti protinį ar administracinį darbą, o lengva psichikos negalia netrukdo dirbti kūrybinėje srityje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Ar galima dirbti, turint 30 proc. darbingumo?
Trumpas atsakymas - taip, dirbti galima. Darbingumo procentas nėra draudimas įsidarbinti, jis nėra darbo leidimo ar draudimo dokumentas. Tai daugiau medicininis ir socialinis vertinimas, kuris padeda valstybei suprasti, kokių išmokų ar pagalbos žmogui reikia, o pačiam asmeniui - geriau įvertinti savo galimybes darbo rinkoje.
Žmonės, turintys 30 proc. darbingumo, dažnai dirba dalinę darbo dieną, nuotoliniu būdu, individualia veikla arba pas pasirinktus darbdavius, kurie yra pasirengę sudaryti palankias sąlygas. Svarbu tik tai, kad darbo pobūdis neprieštarautų gydytojų nurodymams ar nepakenktų sveikatai. Jeigu žmogaus būklė leidžia, jis gali dirbti net ir visą darbo dieną, jei tik susitvarkoma su krūviu.
Dirbant galima išlikti draustam privalomuoju sveikatos draudimu, sukaupti darbo stažą, gauti papildomas pajamas ir neprarasti savarankiškumo jausmo. Be to, darbas gali būti svarbus psichologine prasme - padeda išlaikyti savivertę, palaikyti ryšį su žmonėmis ir išvengti socialinės izoliacijos.
Kokius darbus galima dirbti?
Tinkamiausi darbai labai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir apribojimų. Jeigu žmogus turi judėjimo negalią, bet puikiai mąsto ir gali dirbti prie kompiuterio, jis gali atlikti įvairias administracines ar kūrybines užduotis. Jei yra psichikos ar neurologinių sutrikimų, svarbu, kad darbas būtų mažai stresinis, aiškus, struktūruotas, o darbdavys būtų supratingas. Regėjimo ar klausos sutrikimų turintys asmenys taip pat gali dirbti, jeigu darbo aplinka yra pritaikyta.
Tarp dažniausiai pasitaikančių darbų, kuriuos dirba žmonės su 30 proc. darbingumu, yra duomenų suvedimas, tekstų rašymas, klientų aptarnavimas telefonu, rankdarbiai, siuvimas, socialinė veikla bendruomenėse, turinio kūrimas internete, įvairios užduotys nuotoliniu būdu. Kai kurie žmonės renkasi individualią veiklą - pavyzdžiui, amatus, paslaugas, mažmeninės prekybos veiklas ar konsultavimą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Labai svarbu, kad darbas atitiktų žmogaus likusius gebėjimus, o ne spaustų jį „tilpti“ į netinkančią formą. Tinkamai parinktas darbas leidžia ne tik išlaikyti pajamas, bet ir padeda neįgaliajam išvengti pablogėjimo ar perdegimo.
Ar galima gauti išmokas ir dirbti tuo pačiu metu?
Dažnas klausimas - ar galima gauti neįgalumo išmoką ir dirbti? Atsakymas - taip, galima. Darbo santykiai nepanaikina teisės į socialines garantijas, jei žmogus vis dar atitinka neįgalumo kriterijus. Tai reiškia, kad asmuo gali:
- Dirbti ir toliau gauti netekto darbingumo pensiją, jei jo darbingumo lygis yra mažesnis nei 45 proc.
- Gauti papildomas slaugos ar priežiūros išmokas, jeigu nustatytas specialusis poreikis.
- Pasinaudoti transporto lengvatomis, vaistų kompensacija, mokesčių atleidimu, net jei gauna darbo užmokestį.
Vis dėlto svarbu visada informuoti „Sodrą“, jeigu pasikeičia darbo pobūdis ar pajamos, kad būtų išvengta klaidų arba neteisingų skaičiavimų. Taip pat verta stebėti, ar darbas nepakeičia žmogaus sveikatos būklės - jei ji pagerėja arba pablogėja, gali reikėti naujo darbingumo lygio įvertinimo NDNT.
Ar reikia pranešti apie darbo pradžią?
Taip, pradedant dirbti, reikia apie tai informuoti atitinkamas institucijas - pirmiausia „Sodrą“, jei asmuo gauna neįgalumo išmokas. Tai padės išvengti nesusipratimų dėl galimų permokų ar skolų. Darbdavys taip pat turėtų žinoti apie darbuotojo darbingumo lygį - ne tam, kad diskriminuotų, o kad galėtų geriau organizuoti darbo laiką, darbo krūvį ir užtikrinti saugią aplinką.
Jeigu žmogus dirba pagal individualią veiklą ar yra savarankiškai dirbantis - jis turi pats pasirūpinti visais mokesčiais, tačiau taip pat gali toliau naudotis daugeliu jam priklausančių socialinių garantijų.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
Ar valstybė padeda įsidarbinti?
Taip, žmonėms su daliniu darbingumu galima pasinaudoti Užimtumo tarnybos (buvusio darbo biržos) paslaugomis. Jie siūlo specialias programas, subsidijuojamas darbo vietas neįgaliesiems, konsultacijas, profesinius mokymus, persikvalifikavimą. Kai kurie darbdaviai taip pat gauna finansines paskatas įdarbinti asmenis su negalia.
Be to, veikia įvairios neįgaliųjų organizacijos, kurios padeda žmonėms su negalia rasti darbinę veiklą, savanorystę ar užimtumo projektus. Vis daugiau įmonių Lietuvoje siekia būti atviros ir įtraukti įvairių gebėjimų darbuotojus į kolektyvus.
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Pavyzdžiui, kompensuojama:
- 75 proc. darbo užmokesčio
- 60 proc. darbo užmokesčio
- 50 proc. darbo užmokesčio
nėščias moteris, vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją ir asmenis, faktiškai auginančius vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. nėščiomis moterimis, vaiko motina (įmote) arba tėvu (įtėviu), vaiko globėju, rūpintoju ir asmenimis, faktiškai auginančiais vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d.
Darbo kodekso garantijos neįgaliesiems
Taigi darbdavys, įgyvendindamas tinkamą darbo sutarties sudarymą ar vykdymą su neįgaliu darbuotoju, turi atsižvelgti į teisės normose nustatytas tokių darbuotojų lengvatas ir garantijas. Kokios garantijos įtvirtintos neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse?
- Darbo sąlygos: Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str. 1 d.). Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
- Nepilnas darbo laikas: Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str. 4 d.).
- Nuotolinis darbas: Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str. 2 d.).
- Darbo sutarties nutraukimas: Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo (DK 56 str.). Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.).
- Įspėjimo terminas: Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites (DK 57 str.).
- Sutarties nutraukimas nesant šalių valios: Darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.).
- Darbo laiko režimas: Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str. 1 d.).
- Kasmetinės atostogos: Neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str. 3 d.).
- Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.).
- Nemokamos atostogos: Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d. 2 ir 4 p.).
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui (DSSĮ 38 str.).
tags: #darbas #su #daliniu #darbingumu