Po eismo įvykio dažnai kyla klausimas, kas kompensuoja patirtą žalą ir ar valstybės valdomos išmokos gali būti susigrąžintos iš žalos kaltininko. Šiame straipsnyje aiškinamės, kaip veikia ligos išmokos, kas jas gauna, kokios yra minimalios ir maksimalios ribos, ir kokios galimos regresinės teisės bei žalos atlyginimo procedūros, kai ligos išmoka buvo išmokėta, o žalą padarė trečiasis asmuo eismo įvykyje.
Kas gauna ligos išmokas?
Darbą dirbantis asmuo ligos išmoką gauna susirgęs darbo laikotarpiu ir gavęs nedarbingumo pažymėjimą, būtina būti apdraustam ligos socialiniu draudimu ir dėl ligos būti praradus pajamas. Pirmajai ligos dienai taikomas minimalus ligos socialinio draudimo stažo reikalavimas: ne trumpesnis kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn., išskyrus nustatytus atvejus.
Susirgus pirmiausia patariama kreiptis į gydytoją, kuris diagnozuos ligą, paskirs gydymą ir išduos nedarbingumo pažymėjimą. Po to darbuotojas turi informuoti darbdavį apie neatvykimą į darbą. Darbdavys iš savo lėšų apskaičiuoja ligos išmoką už dvi pirmąsias ligos dienas, sutampančias su darbo grafiku, ir pateikia prašymą „Sodrai“. Jei nepageidaujate kas kartą teikti prašymo, galite pateikti „Sodrai“ neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką - tuomet išmoka bus skiriama automatiškai kiekvieną kartą susirgus.
Kada mokama ligos išmoka ir kokie yra terminai?
„Sodra“ sprendimą dėl ligos išmokos skyrimo priima per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo, o ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Darbuotojas kreiptis dėl išmokos gali ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Ligos išmokos už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo grafiku, moka darbdavys. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% vidutinio darbo užmokesčio. „Sodra“ pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos: jos dydis siekia 62,06% nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ ir mokama tik už darbo dienas iki darbingumo atgavimo. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka nuo trečios dienos siekia 77,58% uždarbio.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Minimali ir maksimali ligos išmoka: grindys ir lubos
Ligos išmokos, kaip ir nedarbo išmokos, apskaičiuojamos individualiai ir priklauso nuo draudžiamųjų pajamų. Dėl nustatytų ir kasmet perskaičiuojamų minimalių ir maksimalių ribų išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos. Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami.
„Sodros“ 2026 m. I ketv. duomenimis, minimali mėnesio ligos išmoka yra šiek tiek daugiau nei 281 euras, o minimali vienos dienos ligos išmoka yra 13,45 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis nei minimali riba.
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2 998,37 euro, dienos maksimali išmoka yra 143,46 euro. Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį siekia nuo 3 132,15 iki 3 185,83 euro, o dienos - nuo 149,15 euro iki 152,43 euro.
Ar „Sodra“ gali atsiimti išmokas ir prašyti atlyginimo iš kaltininko?
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Jeigu draudėjas (apdraustasis) mokėjo nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalos atlyginimą ar išmokas, turėdamas regresinę ar subrogacijos teisę, jis raštu turi pateikti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą ir dokumentus, kuriais įrodomas atlygintos žalos dydis ir jos atlyginimo faktas. Atsakingas draudikas, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui formą pranešimui apie eismo įvykį užpildyti ir atlieka tyrimą: apklausiami liudytojai, apžiūrima vieta, daromos nuotraukos, surašomi dokumentai, vertinami pateikti įrodymai.
Kokie dokumentai svarbūs siekiant susigrąžinti išmoką iš kaltininko?
- Žalos dydį įrodantys dokumentai: asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašai apie sužalojimo pobūdį, gydymo metodų būtinumą, teismo medicininės ekspertizės išvados ar nepriklausomų ekspertų išvados.
- Dokumentai dėl negautų pajamų: darbdavio pateikti dokumentai apie nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį arba individualios veiklos atveju - deklaracijos ir apskaičiavimai pagal paskutinius 12 mėnesių.
- Eismo įvykio dokumentai: eismo įvykio deklaracija, liudytojų parodymai, techninės apžiūros protokolai, nuotraukos.
- Įrodymas, jog valstybinis socialinis draudimas jau išmokėjo tam tikrą sumą (Sodros išmokos dokumentai).
Atsakingas draudikas pirmiausia tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas dėl padarytos žalos. Neviršijant Įstatymo nustatytų draudimo sumų, žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau mokėtas išmokas pagal tą pačią draudimo sutartį. Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio aplinkybės ir dalyvių atsakomybė.
Ką atlyginama ir kaip apskaičiuojami nuostoliai?
Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir ekspertų išvadas. Negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo ir darbdavio pateiktus dokumentus apie vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą.
Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki veiklos nutraukimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba pagal deklaruotas pajamas už praėjusį mokestinį laikotarpį. Šios pajamos atskaičius mokesčius ir išlaidas dalijamos iš kalendorinių dienų ir dauginamos iš dienų skaičiaus, kurių asmuo negalėjo dirbti.
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po įvykio. Patvariai sugadinto turto remonto išlaidos atlyginamos remonto darbų ir detalių įkainiais bei kitomis būtinosiomis išlaidomis (transportavimas, saugojimas, techninė ekspertizė).
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos
Specialūs atvejai: gydymas kitose valstybėse, plastinės operacijos, būsto pritaikymas
Jeigu nukentėjusysis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, negali gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, galimų išlaidų už gydymą kitose valstybėse sąlygos turi būti suderintos su atsakingu draudiku raštu. Taip pat derinamos sąlygos dėl kapitavimo sutvarkymo išlaidų, plastinių operacijų, reabilitacijos, specialių transporto priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ar kitų panašių atvejų.
Praktiniai patarimai nukentėjusiems ir draudėjams
- Jeigu esate nukentėjęs eismo įvykyje, kaupkite visus sveikatos priežiūros dokumentus, sąskaitas ir įrodymus apie negautas pajamas.
- Pateikite rašytinį pranešimą apie eismo įvykį atsakingam draudikui ar Biurui ir užpildykite reikiamas formas.
- Jei „Sodra“ išmokėjo ligos išmoką, o žalą padarė trečiasis asmuo, informuokite draudiką apie valstybės išmokas - jos bus įskaičiuotos į atlygintinos žalos dydį.
- Draudėjas, atlygindamas žalą nukentėjusiajam, turėtų pateikti atsakingam draudikui dokumentus, siekdamas įgyvendinti regresinę teisę prieš žalos kaltininką.
- Jeigu kyla abejonių dėl teisinės pozicijos ar dokumentų komplektavimo, verta kreiptis į teisininką ar konsultuotis su „Sodra“ tiesiogiai.
Ligos ir nedarbo išmokos kontekstas
Ligos išmokos skiriamos siekiant kompensuoti darbo užmokestį, kai asmuo negali atvykti į darbą. Dėl to norint gauti išmoką, asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje ir turėti reikiamą ligos socialinio draudimo stažą. Taip pat užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka, bet teisė į ją priklauso nuo leidimo gyventi pobūdžio ir turimo stažo.
| Parametras | 2026 m. I ketv. reikšmė |
|---|---|
| Minimali mėnesio ligos išmoka | ≈ 281,19 EUR |
| Minimali dienos ligos išmoka | 13,45 EUR |
| Maksimali mėnesio ligos išmoka (liga/trauma) | 2 998,37 EUR |
| Dienos maksimali išmoka | 143,46 EUR |
| Maksimali mėnesio išmoka slaugant | 3 185,83 EUR |
Dokumentų pateikimas ir terminai
Nukentėjusio trečiojo asmens pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomi vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos vieta, telefonas, el. paštas, prašymą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis. Pageidaujantis gauti išmoką asmuo taip pat turi pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes, dalyvių atsakomybę ir žalą.
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka tyrimą: apklausiami liudytojai, transporto priemonių valdytojai, apžiūrima įvykio vieta, daromos nuotraukos, rengiami protokolai ir siunčiamos užklausos kitoms institucijoms. Apžiūros ataskaitų kopijos pateikiamos nukentėjusiajam ar jo atstovui ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu.
Į ką atkreipti dėmesį
- Valstybinio socialinio draudimo išmokos įskaičiuojamos į atlygintinos žalos dydį - tai reiškia, kad jei „Sodra“ sumoka ligos išmoką, ši suma gali būti atsižvelgta skaičiuojant, kiek dar turi atlyginti kaltininkas ar jo draudikas.
- Atsakingas draudikas privalo atlyginti būtinąsias išlaidas, patirtas siekiant sumažinti žalą ar laikantis draudiko nurodymų.
- Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir atitinkama žala padengta savanoriškuoju draudimu, Biuras moka tik neatlygintos žalos dalį.
Naudingi kontaktai ir nurodymai
Jei pasitaikė eismo įvykis, svarbu kuo greičiau pateikti rašytinį pranešimą atsakingam draudikui ar Biurui, sukaupti medicininius dokumentus, susisiekti su darbdaviu dėl ligos pažymėjimo tvarkymo ir, jei reikia, kreiptis į „Sodrą“ dėl ligos išmokos skyrimo ar į teisininką konsultacijai dėl regresinių teisių įgyvendinimo.
Teisingas dokumentų tvarkymas, laiku pateikti prašymai ir bendradarbiavimas su draudiku padeda užtikrinti, kad tiek ligos išmoka, tiek tolimesnis žalos atlyginimo procesas vyktų sklandžiai ir laiku.