Artėjant mokinių šv. Velykų atostogoms, populiaru jas leisti užsienyje. Atskirai gyvenantiems tėvams, planuojantiems keliones su vaikais, kyla klausimų, ar būtinas leidimas keliauti į užsienį iš skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos pusės, ypač jei reikalinga vaikų priežiūra ar slauga.
Dokumentai keliaujant į užsienį su vaiku
Keliauti į užsienį su vaiku galima tik su galiojančiu Lietuvos Respublikos pasu arba asmens tapatybės kortele (jei keliaujama į Šengeno zonos valstybę). Gimimo liudijimas reikalingas tik tuomet, kai su vaiku keliaujančio tėvo (motinos) ir vaiko pavardės skiriasi bei keliaujama į ne Šengeno valstybę.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į asmens dokumento galiojimo laiką - kai kuriose ne Šengeno zonos valstybėse reikalaujama, kad asmens tapatybės kortelė ar pasas galioję bent 6 mėnesius po išvykimo iš šalies.
Daugiau informacijos apie dokumentų reikalavimus galite rasti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, Asmens dokumentų išrašymo centro ir Migracijos departamento svetainėse.
Tėvų leidimo reikalavimai keliaujant su vaiku
Dažniausiai kito tėvo (motinos) leidimo keliauti į užsienį su nepilnamečiu vaiku nereikia, nepriklausomai nuo tėvų santykių - ar jie susituokę, išsiskyrę, gyvena kartu ar ne. Jei tėvai gyvena skyrium, leidimo nereikia, jei bendravimo su vaikais tvarkoje numatytos atostogos su skyriumi gyvenančiu tėvu arba motina, ir nesvarbu, ar atostogos vyksta Lietuvoje, ar užsienyje.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiems Alzheimeriu
Tačiau būtina laikytis bendravimo su vaiku tvarkos, kuri nustatyta teismo sprendimu, kad vaiko atostogos netrukdytų bendrauti su abiem tėvais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos ugdyti ryšį su vaiku yra lygios, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu arba ginčijamą klausimą sprendžia teismas.
Tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gali spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo teisių. Tuo tarpu skyrium gyvenantis tėvas ar motina, norintis su vaiku išvykti į užsienį kitu nei nustatyta bendravimo tvarkoje metu, privalo gauti tėvo ar motinos, su kuriuo gyvenamoji vieta nustatyta, sutikimą.
Leidimas yra privalomas ir tuomet, jei su vaiku norima išvykti gyventi į užsienį.
Tarptautinis Šengeno susitarimas ir nepilnamečiai keliautojai
Pagal Šengeno susitarimą, nepilnamečiai gali keliauti net nelydimi tėvų. Tačiau vykstant į ne Šengeno šalis vienam arba su lydinčiu asmeniu, reikalingas rašytinis notariškai patvirtintas bent vieno iš tėvų sutikimas.
Slaugant vaiką: ligos išmokos ir darbdavio informavimas
Mokyklos ar darželio lankantis vaikui susirgus, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris diagnozavęs ligą ir nustatęs slaugos poreikį išduos nedarbingumo pažymėjimą. Šis dokumentas pateisina tėvų/neprižiūrinčių asmenų nedalyvavimą darbe sergant ar slaugant vaiką.
Taip pat skaitykite: Kas gali gauti slaugos pašalpą?
Darbdaviui būtina informacija apie slaugymą nedarbingumo pažymėjime nurodytu laikotarpiu.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam socialiniu draudimu, turėti darbo stažą - ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius. Prašymą ligos išmokai gauti galima pateikti bet kada elektroninių paslaugų portale.
Ligos išmoka slaugant vaiką
Sodra moka 65,94% ligos išmoką nuo darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, su draudžiamosiomis pajamomis 1500 eurų, per lapkričio mėnesį ligos išmoka už sergančio vaiko slaugą gali sudaryti apie 523 eurus į rankas.
Išmokos metu žmogus kaupia darbo stažą, tačiau išmokai taikomi mokesčių atskaitymai: 15% gyventojų pajamų mokestis ir 6% socialinio draudimo įmokos.
Jei slaugos laikotarpis ilgesnis, gydytojas gali išduoti papildomas medicinines pažymas, kurios pateisina neatvykimą į darbą.
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugant sergantį vaiką
Daugiau apie ligos išmokų gavimą
- Tėvai, globėjai, seneliai, budintys globotojai gali gauti šias išmokas.
- Savarankiškai dirbantys gali gauti išmoka, jei yra apdrausti socialiniu draudimu.
- Skirtingi išmokos gavėjai gali ją gauti pakaitomis.
- Specialiais atvejais (pavyzdžiui, jei mama pati serga ir negali slaugyti), tėtis gali gauti ligos išmoką - būtina pateikti medicininius įrodymus.
- Jauniems žmonėms iki 26 metų, kurie mokėsi ar tarnavo, ir neturėjo reikiamo stažo, išmoka gali būti skiriama iki 6 mėnesių nuo mokslų ar tarnybos pabaigos.
Teisiniai aspektai dėl vaiko išvykimo į užsienį slaugant
Pagal Lietuvos ir tarptautinius teisės aktus, vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, gali laikinai išvežti vaiką į kitą valstybę, pavyzdžiui, į vienos dienos ekskursiją, jeigu tai neprieštarauja kito tėvo teisei bendrauti su vaiku ir kitos teisinės normos leidžia.
Jei abi pusės įgyvendina bendrą vaiko globą, svarbūs sprendimai, tarp jų ir dėl važiuojant į užsienį, turi būti priimami abipusiu sutarimu.
Kalbant apie nuolatinį ar laikinojo gyvenamosios vietos keitimą išvykstant su vaiku į užsienį, reikalingas abiejų tėvų rašytinis sutikimas, jei nėra vienošalės globos patvirtinimo.
Jei tėvai negali susitarti, teismas ne ginčo tvarka priima sprendimą, suderindamas vaiko interesus.
Socialinės paslaugos ir parama slaugant vaiką ar artimuosius
Namų sąlygomis slaugant šeimos narį su negalia ar vaiką, galima kreiptis į savivaldybę ar paskirtas įstaigas dėl įvairių socialinių paslaugų pagalbos.
Šios paslaugos apima asmens higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą, transportavimą, psichosocialinę pagalbą, krizių įveikimą, taip pat periodinę pagalbą (laikino atokvėpio paslaugas), kurios leidžia prižiūrėtojams pailsėti.
| Paslauga | Aprašymas | Teikimo vieta | Laikinas atokvėpis |
|---|---|---|---|
| Pagalba į namus | Pagalba buityje, higienoje, maitinime iki 10 val./sav. | Namai | Neprivalomas |
| Dienos socialinė globa | Kompleksinė pagalba dienos metu, asmens priežiūra | Namai arba dienos centras | Galimas |
| Integrali pagalba | Slaugos ir socialinės globos derinys su konsultacijomis | Namai | Taikoma |
| Laikino atokvėpio paslauga | Laikinas prižiūrimojo pakeitimas, pailsėjimui prižiūrėtojui | Namai ir įstaigos | Iki 720 val./metus, išimtiniais atvejais iki 90 parų |
Mokėjimai už socialines paslaugas
Daugeliu atvejų socialines paslaugas skiria savivaldybė - paslaugos gavėjas moka dalį, o likusią dalį apmoka savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į privačią įstaigą be savivaldybės sprendimo, gali tekti apmokėti visą paslaugos kainą.
Mokėjimo dydis priklauso nuo pajamų, šeimyninės padėties, paslaugų trukmės ir rūšies.
Psichologinė pagalba ir emocinis palaikymas slaugantiems
Slaugantiems ar prižiūrintiems artimuosius teikiama emocinė ir psichologinė pagalba. Tokias paslaugas koordinuoja socialiniai darbuotojai, psichologai ir sielovados darbuotojai, padedantys įveikti stresą bei šeimos sunkumus.
Santrauka
Slaugant vaiką, keliauti į užsienį galima, tačiau svarbu žinoti teisinius niuansus, dokumentus bei leidimų poreikį. Taip pat svarbu tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata, gauti reikiamas išmokas ir naudotis socialinėmis paslaugomis šeimos ir vaiko gerovei palaikyti.