Senyvo amžiaus žmonių rykšte vadinama Alzheimerio liga negrįžtamai pakeičia ne tik susirgusiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Skaičiuojama, kad atminties sutrikimai vargina apie 40 proc. vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių, o 10-15 proc. jų kasmet susiformuoja demencija (silpnaprotystė). Bene labiausiai paplitusi jos forma - Alzheimerio liga, pažeidžianti smegenis ir pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu.
Kas yra demencija ir Alzheimerio liga?
Demencija - tai bendrasis terminas, kuris apibūdina įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Pasaulio sveikatos organizacija demenciją apibrėžia kaip įgytą nuolatinę atminties ir kitų pažintinių savybių pablogėjimo būseną, kuri trunka mažiausiai šešis mėnesius ir turi įtakos darbui, socialinei veiklai ir galiausiai gebėjimui gyventi savarankišką gyvenimą.
Nors demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga, tačiau demenciją turinčių asmenų priežiūra dažnai priklauso nuo simptomų kontrolės, kaip ir bet kurios kitos lėtinės ligos atveju. Neuronai (arba nervinės ląstelės) - pagrindinės nervų sistemos ląstelės, kurios nuolatos komunikuoja viena su kita. Sveikos suaugusio žmogaus smegenys turi milijardus neuronų, kurių kiekvienas turi kūną ir ilgas išsišakojusias ataugas.
Šios ataugos leidžia atskiriems neuronams užmegzti ryšius su kitais neuronais. Vienas neuronas vienu metu jungiasi su daug kitų neuronų, dėl to jis gali sudaryti iki 100 000 jungčių vienu metu. Tokiose jungtyse, vadinamose sinapsėmis, informacija teka mažais cheminių medžiagų pliūpsniais, kuriuos išskiria vienas neuronas, o pasisavina kitas ir tai leidžia signalams greitai keliauti per smegenis.
Sergant Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, dažnu atveju pirmiausia pažeidžiami neuronai smegenų dalyse, atsakingose už atmintį, kalbą ir mąstymą. Dėl to pirmieji simptomai dažniausiai būna atminties, kalbos ir mąstymo sutrikimai. Nors šie simptomai sergančiam asmeniui yra nauji nusiskundimai, manoma, kad juos sukeliantys smegenų pokyčiai prasideda likus 20 ar daugiau metų iki simptomų atsiradimo.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Asmenys, turintys lengvą pažinimo sutrikimą ir kontroliuojamus demencijos simptomus, dažnai gali toliau dirbti, vairuoti ir dalyvauti mėgstamoje veikloje, retkarčiais padedant šeimos nariams ir draugams. Tačiau visos demencijos formos yra progresuojančios, o tai reiškia, kad laikui bėgant simptomai blogėja. Kaip greitai demencija progresuoja ir kokie gebėjimai paveikiami, kiekvienam žmogui skiriasi.
Laikui bėgant pažeidžiama daugiau neuronų, esančių skirtingose smegenų dalyse. Todėl, kad būtų galima atlikti kasdienes veiklas, tokias kaip: apsirengimas ir kasdienė higiena; maisto įsigijimas, gaminimas ir valgymas; pasikeitusių šlapinimosi ir tuštinimosi įpročių ar asmens saugumo užtikrinimas, reikia didesnės šeimos narių, draugų ir profesionalių slaugytojų ir socialinių darbuotojų pagalbos.
Asmenims, turintiems demenciją, gali pasikeisti nuotaika, asmenybė ar elgesys. Galiausiai, neuronų pažeidimas apima tas smegenų dalis, kurios leidžia atlikti pagrindines organizmo funkcijas, tokias kaip vaikščiojimas ir rijimas.
Ligos priežastys ir eiga
Esama daug teorijų, kodėl susergama šia liga. Žinoma, kad pagrindinis susirgimą lemiantis mechanizmas yra progresuojantis neuronų nykimas. Procesas daugiausia apima tas smegenų sritis, kurios yra atsakingos už pažintines funkcijas.
Pirmuosius simptomus neretai praleidžia Pirmieji dažnai nepastebimi Alzheimerio ligos požymiai: pasikeitusi žmogaus domėjimosi sfera ir apimtis, sumažėjęs reiklumas sau ir aplinkai, suprastėję higieniniai įgūdžiai, pablogėjusi atmintis, sutrikusi uoslė, orientacija erdvėje.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Alzheimerio liga – ankstyvieji požymiai (vaizdo įrašas)
Pasak jo, vieniems Alzheimerio liga gali pasireikšti sulaukus vos 50-58 metų, kitiems vėliau. „Daug įtakos tam turi genetinis polinkis. Kiek pavyks atitolinti ligą, labai priklauso ir nuo paties žmogaus įdėtų pastangų išsaugoti intelekto lygmenį“, - sakė A. Vaitkus.
Pašnekovas pridūrė, kad nereikia pamiršti, kad ligos požymius pastiprina tokios būklės kaip diabetas, arterinė hipertenzija, antsvoris, rūkymas, buvusios traumos. „Kuo anksčiau liga „pagaunama“, tuo galima pabandyti kuo ilgiau - net keliolika mėnesių - pratempti kokybiško gyvenimo periodą“, - pastebėjo neurologas.
Slaugos iššūkiai ir priežiūros ypatumai
Pagrindinis demenciją turinčių asmenų slaugos ir priežiūros tikslas yra stabdyti pažintinių funkcijų blogėjimą ir palaikyti išlikusius savirūpos įgūdžius. Tam svarbios tampa šeimos globėjų žinios, kaip organizuoti demenciją turinčio artimojo kasdienį gyvenimą.
Svarbu neatsisakyti dalyvavimo veikloje, kuri yra reikšminga demencija sergančiam asmeniui ir suteikia jo gyvenimui tikslą bei padeda užmegzti ryšį su kitais, sergančiais demencija, pavyzdžiui tarpusavio paramos grupėmis. Demencijos prigimtis iš esmės yra nenuspėjama, o ramiai aplinkai bet kuriuo metu gali kilti grėsmė. Globėjams tai reiškia nuolatinį stresą, kad krizė gali būti arti.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo išmoką dalimis?
Šeima ir artimieji yra demencija sergančių žmonių orumo ir asmenybės saugotojai. Rūpinimasis demencija sergančiu asmeniu gali trukti daugelį metų, o tai be abejonės turi neigiamą poveikį artimųjų fizinei ir psichinei sveikatai, ypač kai jiems trūksta reikiamos informacijos, žinių apie slaugos priemones(pvz.: odos priežiūros ir apsaugos priemonės, paklotai, šlapimą sugeriantys gaminiai ir pan.) ir paramos.
Prižiūrėti asmenį, sergantį demencija, yra įsipareigojimas, kuris gali trukti daugelį metų. Darbo ir šeimos gyvenimo sankirta, taip pat žinių apie priežiūrą ir pagalbą poreikis, įtakoja artimųjų asmeninį gyvenimą. Svarbu prisiminti, kad vienam asmeniui susirgus demencija, visos šeimos, artimųjų ir draugų gyvenimas neišvengiamai ir negrįžtamai pasikeičia.
Ligai progresuojant vis daugiau laiko reikia skirti paciento priežiūrai. Žmogus ilgainiui ne tik tampa nedarbingas, bet ir visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia demencija, slaugytojo pagalbos reikia visą dieną: padėti atlikti elementarią kasdienę veiklą, spręsti šlapimo nelaikymo problemas, maudyti, maitinti ir padėti judėti, naudotis vežimėliu ar vaikštyne.
„Kiaurą parą reikalinga užtikrinti slauga tampa didžiule našta šeimai. Sergančiojo slaugymas - ypač sunkus fizinis darbas, reikalaujantis ne tik fizinių jėgų, bet ir psichologinio bei medicininio pasirengimo“, - pastebėjo VUL Santaros klinikų Slaugos studijų centro vadovė Aldona Mikaliūkštienė.
Be to, ne vienu tyrimu įrodyta, kad pablogėja pačių slaugančių savo sergančius šeimos narius artimųjų gyvenimo kokybė, padidėja įvairių ligų, konfliktų su kitais namiškiais rizika. „Kitą kartą slaugant demencinėmis ligomis sergantį žmogų susiduri su tokiomis situacijomis, kai jam padedi, viską padarai, o jis tavęs net neatpažįsta, net ima kaltinti, kad dingsta daiktai ir pan. Iš šalies žiūrint, tai gali pasirodyti net komiška, tačiau tai - juokas pro ašaras“, - kalbėjo A. Mikaliūkštienė.
Bet kuriuo atveju slaugant tokius ligonius specialistai pataria išmokti būti kantriems, elgtis su sergančiuoju pagarbiai ir oriai: padėti jam apsirengti, pamaitinti, nueiti į tualetą, išvesti pasivaikščioti. Kalbėti su asmeniu lėtai ir aiškiai, naudoti paprastus žodžius, palaukti, kol žmogus sureaguos. Būtina įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus sergančiajam ir jo aplinkiniams.
Kaip sumažinti ligos progresavimo tempą?
Žmogus turėtų turėti kuo daugiau į priekį (bent savaitę) suplanuotų dienų. Svarbi ne darbų gausa, tačiau tai, kad žmogus nuolat turėtų užimtumą, neužsidarytų savyje. Tuomet, ypač gyvenant daugiabučiuose, mažėja žmogaus interesų ratas ir aktyvumas, o tai lemia daug greitesnį ligos progresavimą.
Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus. Kalbant apie asmens higieną, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimosi, iki galės pasinaudoti tualetu. Ligai progresuojant, sergantysis gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtose vietose, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti laiku nusimauti apatinių.
Apatija ir depresija taip pat gali paveikti higienos įpročius. Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu padėti slaugomam asmeniui kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą. Naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą - įjungtą, kad būtų lengva rasti.
Socialinė pagalba sergantiesiems ir jų artimiesiems
Kovoje su demencija valstybė, savivaldybės turėtų finansuoti ir įtraukti asmenis, ypač jau nedirbančius, į socialinio užimtumo, pažintinių funkcijų silpnėjimą mažinančias programas.
Deja, taip jau yra, kad mūsų valstybėje viskas gerai yra ant popieriaus, o realybėje susikalbėjimo labai trūksta. Su didelėmis problemomis susiduriama tiek kalbant apie sergančiųjų Alzheimerio liga slaugą, tiek pagalbą į namus, tiek neįgalumo nustatymą. Kai žmogui neveikia smegenys, jam labai sunku suvokti, ką jis daro, pamatyti, kad sumaišo tualetą su spinta, druską su cukrumi, padeda ant plytos tuščią puodą, dėl kurio kyla ir gaisras.
Tokioms šeimoms nuolat tenka gyventi įtampoje. Juo labiau ne ką geresnė išeitis yra sergantįjį paguldyti į slaugos ligoninę ar slaugos skyrių. Tokie ligoniai negali būti būti laikomi su kitomis demencijomis sergančiaisiais ar fiziškai neįgaliaisiais. Savo ruožtu specializuotų namų sergantiesiems Alzheimerio liga beveik nėra. O jei ir yra, tai jie didžiajai daliai tokių šeimų finansiškai neįkandami.
Liūdina dėl įvairių slaugos priemonių kompensavimo ne itin pasistūmėję reikalai. Jei esant sunkiai ligos stadijai žmogus jau guli patale ir yra nesavarankiškas, pagal higienos normas jam būtinos bent trejos sauskelnės per dieną. Tačiau valstybė kompensuoja tik vieną vienetą dienai. Tai yra per mažai. Taip pat slaugant tokį pacientą būtinai reikia investuoti į neperšlampamą paklodę. Kitu atveju čiužinys, lova permirks, jausis nemalonus kvapas.
Žmogui nuolat gulint neišvengiamai atsiranda ir daug kitų problemų - virškinimo, odos, pragulų, atrofuojasi raumenys.Labai svarbu susidūrus su tokia artimojo diagnoze pirmiausia perkaityti vaistų anotacijas, įsigilinti, ar vieni vaistai neprieštarauja kitiems.
Socialinės paslaugos demenciją turintiems asmenims ir jų globėjams
Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.
Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
Socialinių paslaugų rūšys
Demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima gali gauti įvairias socialines paslaugas:
- Bendrosios socialinės paslaugos: konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, psichosocialinė pagalba, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimas.
- Specialiosios socialinės paslaugos:
- Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt.
- Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose.
- Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje.
- Dienos socialinė globa: integrali pagalba asmens namuose, dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre.
- Trumpalaikė socialinė globa: asmens namuose arba institucijoje.
- Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose.
Norint gauti socialines paslaugas, reikia kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas.
Privalomasis sveikatos draudimas
Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Slaugos namai ir specializuotos įstaigos
Visuomenei senėjant vis daugiau rūpesčio suvaldant Alzheimerio ligą kyla ne tik gydytojams, bet ir įvairiems socialinės rūpybos padaliniams, slaugos namams. Deja, namų, galinčių teikti kokybišką pagalbą tiek sergantiesiems, tiek juos prižiūrintiems artimiesiems Lietuvoje nepakanka.
Savo ruožtu specializuotų namų sergantiesiems Alzheimerio liga beveik nėra. O jei ir yra, tai jie didžiajai daliai tokių šeimų finansiškai neįkandami.
ADDERE CARETRAKUOSE PRIVATŪS SLAUGOS NAMAI
Gedimino g. mob.: 8 638 57239 Soc. mob.: 8 639 77448
Ilgalaikė (trumpalaikė) slauga ir Alzheimerio liga sergantiems ligoniams
GIRAITĖS NAMAI
Alksnių g. mob.: 8 666 76669
Ilgalaikė (trumpalaikė) slauga ir Alzheimerio liga sergantiems ligoniams
GLOBOS IR PRIEŽIŪROS CENTRAS Žvangučių g. 33, (buvusi Akacijų g.
MARIJOS GLOBOS NAMAI Kriaučiūno g.
Patarimai ir rekomendacijos
- Labai svarbu susidūrus su tokia artimojo diagnoze pirmiausia perkaityti vaistų anotacijas, įsigilinti, ar vieni vaistai neprieštarauja kitiems.
- Prižiūrint Alzheimeriu sergantį žmogų, kuriam reikia apsaugos nuo šlapimo pratekėjimo, rekomenduojama rinktis sauskelnes-kelnaites, kurios mūvimos kaip įprasti apatiniai. Šios sauskelnės nekeičia nusistovėjusių dėvėjimo įpročių, todėl pacientams tampa lengviau susiorientuoti tualete.
- Kai kurie jų netgi iš naujo išmoksta naudotis tualetu, patys gali pasikeisti sauskelnes. Ir priešingai, naudodami įprastas, šonuose užsegamas sauskelnes, sergantieji gali pasimesti, pamiršti, kaip jas užsidėti.
- Neramūs Alzheimerio kamuojami pacientai dažnai nepripažįsta svetimkūnių, todėl įprastas sauskelnes gali bandyti nusiplėšti.
tags: #ismoka #slaugant #alzhaimeriu #ligoni