Susirgus savaitgalį ar ne darbo metu, kai gydymo įstaiga nedirba, daugeliui žmonių kyla klausimų: kur kreiptis dėl skubiosios pagalbos, kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“) ir kokios yra galimybės bei tvarkos. Šioje straipsnyje išsamiai aptarsime skubiosios pagalbos teikimą, kaip veikia nedarbingumo išdavimas, kokios naujovės laukia pacientų ir darbdavių, taip pat pateiksime naudingos informacijos apie ligos išmokas ir naujausias sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas permainas.
Skubioji pagalba ne darbo metu: kur kreiptis ir kokios paslaugos teikiamos
Jei susirgote vėlai vakare, naktį, savaitgalį ar per šventes ir jūsų gydymo įstaiga nedirba, galite gauti Ligonių kasų apmokamą skubiąją pagalbą. Tai apima skubią ambulatorinę paslaugą, kuri yra šeimos gydytojo kompetencijoje, arba skubiosios medicinos pagalbos paslaugą, teikiamą ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose.
Skubiosios pagalbos atvejai:
- stiprus skausmas;
- karščiavimas virš 38°C, trunkantis ilgiau nei 72 valandas;
- traumos, ūmios alerginės reakcijos, pykinimas su vėmimu;
- vaikams - karščiavimas virš 37,8°C, trunkantis ilgiau nei 24 valandas, bėrimas, skausmas ar paviršinės žaizdos;
- atsižvelgiant į situaciją - ūmiai reikalinga pagalba iš ligoninių skyrių (tokiais atvejais, kai gresia gyvybės pavojus, pavyzdžiui, sunki trauma, apsinuodijimas).
Kur kreiptis? Pagal naują tvarką, jei gydymo įstaiga dirba trumpiau nei 12 valandų per parą, pacientai turi būti informuoti, kur gauti paramą ne darbo metu. Skubiosios pagalbos kabinetai šeimos medicinos įstaigose dirba ne darbo metu, o jei tokių kabinetų nėra, ūmiais atvejais pacientams siūloma kreiptis į ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Pavyzdžiui, Vilniuje skubiosios pagalbos kabinetas yra Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, o Šiauliuose - Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre.
Miestuose ir rajonuose, kur nėra skubiosios pagalbos kabinetų, skubią pagalbą savaitgaliais ir poilsio dienomis teikia ligoninių skubiosios pagalbos skyriai.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Numeriai, skirti pagalbai:
- 112 - jei kyla pavojus gyvybei, reikia skubios medikų intervencijos, pavyzdžiui, po autoįvykio, insulto, infarkto, sąmonės praradimo;
- 113 - medicininė konsultacija dėl ne skubios pagalbos, kaip padėti sau ar artimiesiems.
Nedarbingumo pažymėjimas savaitgalį ir po darbo valandų: kaip gauti?
Sergant ūmiai susirgus, galite kreiptis į budintį šeimos gydytoją net ne darbo metu. Šios paslaugos teikiamos pašalinant būtinybę vykti į ligonines, jei būklė nėra gyvybės grėsminga. Gydymo įstaigos privalo pranešti pacientams apie budinčio gydytojo vietą ir darbo laiką ne darbo metu - šią informaciją galite rasti įstaigos skelbimų lentose, interneto svetainėje arba gauti SMS/elektroniniu paštu.
Budintis gydytojas suteiks nedarbingumo pažymėjimą, jei susirgimas ar trauma tam pagrįsta. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ligoninės skubiosios pagalbos skyrius skirtos teikti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o nedarbingumo išdavimas ten dažnai nėra prioriteto klausimas, nebent situacija rimta.
Tais atvejais, kai nėra skubios pagalbos kabinetų, nedarbingumo pažymėjimą galite gauti tiesiogiai ligoninės priėmimo skyriuje.
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas nuotoliu
Padidėjus sergamumui gripu, COVID-19 ligomis ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gydytojai elektroninius nedarbingumo pažymėjimus gali išduoti nuotoliniu būdu - nuotolinės konsultacijos metu. Tačiau tai taikoma tik ligos pradžioje, iki 4 dienų. Vėliau, keičiantis sveikatos būklei, būtina tiesioginė konsultacija.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Gydytojas pats sprendžia, ar nedarbingumas gali būti pradedamas nuotoliniu būdu, atsižvelgdamas į paciento būklę ir santykį su juo. Jei gydytojas prašo atvykti apžiūrai, pacientas privalo tai padaryti, kitaip nedarbingumo pažymėjimas nebus išduotas.
Slaugytojų teisės išduoti nedarbingumo pažymėjimus
Nuo praėjusių metų bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali išduoti nedarbingumo pažymėjimus COVID-19 ar gripo atvejais, jei infekcija patvirtinta greituoju testu. Taip pat jie gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą slaugant tokiais atvejais sergančius šeimos narius. Šios pažymėjimų išdavimo galimybės ribojamos iki 7 kalendorinių dienų, o ligai tęsiantis ilgiau, paciento sveikatą turi vertinti gydytojas.
Slaugytojai taip pat gali paskirti antivirusinius vaistus sergant gripu per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios.
Laikinojo nedarbingumo trukmė ir ligos išmokos
Gydytojas, diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodoma laikino nedarbingumo trukmė. Dažniausiai pirmas nedarbingumo laikotarpis gali trukti iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių nedarbingumo laikotarpiai buvo su pertraukomis, bendra trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų.
Pasibaigus maksimaliai laikinojo nedarbingumo trukmei, pacientas siunčiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri vertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo ar nedarbingumo pratęsimo.
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Ligos išmokų mokėjimas ir sąlygos
Ligos išmoka skiriama tiems, kurie turi darbo santykius ir yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Darbdavys moka ligos išmoką už pirmąsias 2 ligos dienas (62,06-100 % nuo vidutinio užmokesčio), o „Sodra“ nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamo darbo užmokesčio (karantino ar ekstremalios situacijos metu - 77,58 %).
Norint gauti ligos išmoką, svarbu pateikti visus reikalingus dokumentus „Sodrai“, įskaitant gydytojo išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ir darbdavio pranešimą apie nedarbingumą.
| Laikotarpis | Nedarbingumo dienų limitas |
|---|---|
| Vieno laikotarpio trukmė | 122 kalendorinės dienos |
| Per 12 mėnesių su pertraukomis | 153 kalendorinės dienos |
| Slaugai vaikui ar sunkiems ligoniams | Iki 364 kalendorinių dienų |
Pažeidimai nedarbingumo laikotarpiu
Pažeidus nedarbingumo laikotarpio taisykles, pavyzdžiui, dirbant ar neužtikrinant reikiamos reabilitacijos, gali būti išduotas naujas pažymėjimas su nustatytu pažeidimo laikotarpiu. Tokių pažeidimų gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ar „Sodros“ specialistai, remdamiesi dokumentais.
Naujos iniciatyvos ir pokyčiai nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo pakeisti nedarbingumo tvarką, kad atsirastų galimybė per pirmąsias dvi ligos dienas sergant pasitikėjimo principu informuoti darbdavį be būtinybės vykti pas gydytoją gauti pažymėjimo. Tai svarbu daugeliui dirbančių, ypač per gripų sezoną, kai tokių pažymėjimų daugėja.
Šis pasiūlymas skirtas apimti apie 92 % dirbančiųjų, turinčių vieną darbdavį. Darbdaviai galėtų informuoti „Sodrą“ apie darbuotojo ligos dienas, kai pažymėjimo nereikalauta, o tolimesnis ligos išmokų mokėjimas tęstųsi sklandžiai.
Gydytojų bendruomenė pritaria, kad dabartinė tvarka sukelia didžiulę biurokratinę naštą, o gydytojai daug laiko skiria nedarbingumo išdavimo klausimams, o ne gydymui. Be to, dėl neaiškumų dažnai išduodami nedarbingumai, kurių gal būtų galima išvengti pratęsus pasitikėjimą darbuotoju ir darbdaviu.
Gydytojų nuomonė ir patirtis
Gydytoja Toma Kundrotė pažymi, kad daug pacientų kreipiasi vien dėl „biuletenio“, o ne dėl gydymo, o peršalimo ligoms dažnai užtenka kelių dienų namų poilsio. Ji siūlo skandinavišką praktiką - pirmą ligos dieną nedarbingumo pažymėjimas nereikalingas, o susirgus su darbdaviu sutariama dėl laiko išbuvimo namie.
Tuo tarpu gydytojai skundžiasi, kad dažnai tampa situacijos įkaitais, nes pacientai gali simuliuoti ligos požymius, o objektyviai įvertinti sveikatos būklę ne visada įmanoma. Tai didina pasitikėjimo trūkumą ir darbdavių reikalavimus.
Visuomenės sveikatos aspektai
Neringa Čiakienė iš Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos pažymi, kad supaprastinta tvarka pirmomis ligos dienomis prisidėtų prie ligų plitimo mažinimo, nes žmonės, jaučiantys simptomus, dažniau liktų namuose, o ne eitų į darbą užkrečiant kitus. Tai ypač svarbu imunosupresuotiems asmenims, pavyzdžiui, onkologiniams pacientams.
Praktiniai patarimai susirgus savaitgalį ar ne darbo metu
- Vertinkite savo būklę: jei kyla pavojus gyvybei - nedelskite, skambinkite numeriu 112.
- Jei reikia skubios pagalbos, tačiau nėra grėsmės gyvybei, kreipkitės į skubiosios pagalbos kabinetą ar ligoninės priėmimo skyrių.
- Jei jums reikia nedarbingumo pažymėjimo, pasidomėkite savo gydymo įstaigos budinčių gydytojų kontaktais ir darbų laiku.
- Jei susirgote virusinėmis ligomis kaip gripas ar COVID-19, galite gauti nedarbingumą nuotoliniu būdu iki 4 dienų, jei gydytojas tai lems.
- Informuokite darbdavį apie susirgimą kuo greičiau, ypač jei siūloma naujoji tvarka bus įgyvendinta.
- Pasinaudokite „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis dokumentų pateikimui dėl ligos išmokos.
Nedidelis pasiruošimas ir žinojimas, kur kreiptis susirgus savaitgalį ar ne darbo metu, padės išvengti bereikalingo streso bei užtikrinti, kad būsite tinkamai gydomi ir apsaugoti finansiškai, jei negalite dirbti dėl ligos.
tags: #biuletenis #susirgus #savaitgali