Ar sergantis demencija asmuo yra neveiksnus?

Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencija - tai bendrasis terminas, kuris apibūdina įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Pasaulio sveikatos organizacija demenciją apibrėžia kaip įgytą nuolatinę atminties ir kitų pažintinių savybių pablogėjimo būseną, kuri trunka mažiausiai šešis mėnesius ir turi įtakos darbui, socialinei veiklai ir galiausiai gebėjimui gyventi savarankišką gyvenimą.

Sergamumas demencija Lietuvoje panašus kaip ir Vakarų šalyse - nuo 60-ies metų tikimybė būti jos užkluptam palaipsniui didėja. Tarp vyresnių nei 60-ies metų gyventojų demencija Lietuvoje serga vienas iš 20-ies, o populiacijoje nuo 90-ies su šia liga gyvena kas antras. Demencijos diagnozė skaudi tiek pačiam pacientui, tiek ir jo artimiesiems, nes liga iš pagrindų keičia gyvenimo būdą, palaipsniui atima savarankiškumą.

Kaip demencija veikia žmogaus gebėjimus ir elgesį

Anot slaugos ekspertų, kokie demencijos simptomai pasireikš konkrečiam žmogui, priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta, ir nuo paties žmogaus asmeninių savybių. Bėgant laikui demencija progresuoja. Kinta nuotaika, atsiranda nedidelių elgesio pokyčių, užmaršumas. 90 proc. žmonių, sergančių demencija, patiria elgesio ir psichologinių simptomų - tai nerimas, apatija, paranoja, haliucinacijos ir stiprus reagavimas. Ligai progresuojant, tampa vis sunkiau įvardyti savo poreikius ir apskritai suprasti pasaulį. Dėl to žmogus gali priešintis bet kokiai pagalbai, ypač sudėtinga būna susitarti su juo dėl asmeninės higienos: prausimosi, ėjimo į tualetą.

Yra nemažai dalykų, kurie gali išprovokuoti elgesio ir psichologinių simptomų pasireiškimą: pvz., skausmas, niežulys, vidurių užkietėjimas, miego trūkumas ar įtampa artimoje aplinkoje, privatumo stoka. Kai kuriems sergantiesiems demencija kiti išoriniai dirgikliai (pvz., sumažėjusi dienos šviesa) gali sukelti iliuzijas ar vėliau pereiti į haliucinacijas; tokiu atveju reikalinga specialisto psichiatro konsultacija.

Ar demencija automatiškai reiškia neveiksnumą?

Nėra automatinio ryšio tarp demencijos ir to, kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Civilinio kodekso pataisos numato, kad neveiksnumas bus nustatomas tik konkrečiai sričiai, t. y. nebus galima automatiškai iš žmogaus atimti visų teisių. Teismas turi labai konkrečiai kiekvienu atveju spręsti, ką asmuo gali, o ko ne. Neveiksniais gali būti pripažįstami tiktai psichikos ir proto sutrikimų turintys asmenys, o psichikos sutrikimų yra pačių įvairiausių.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos: Dauno sindromas

Demencijai progresuojant, tam tikru metu tenka priimti sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, turinčio demenciją, tiek aplinkinių saugumą ir gerovę. Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais. Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas. Ribotai veiksnus žmogus, naudodamasis kito asmens pagalba, geba priimti sprendimus ir tam tikrais atvejais pasirūpinti savimi.

Sritys, kuriose galima pripažinti ribotą veiksnumą arba neveiksnumą

• Turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, lizingo ir paskolų sudarymas, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto disponavimas, paveldėjimo santykiai, banko sąskaitų valdymas ir kt.
• Asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgūdžiai (buitis, higiena), maitinimosi sritis, sveikatos priežiūra (vaistų vartojimas, kreipimasis į gydytojus), socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl paslaugų, galimybė jomis naudotis), bendravimo ir šeimos santykių sritys, darbo teisinių santykių sritys ir kt.

Teisinės priemonės: įgaliojimas, išankstinis nurodymas, pagalbos sutartis, veiksnumo apribojimas

Įgaliojimas, išankstinis nurodymas, veiksnumo tam tikroje srityje apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises, kai jo galimybės priimti su sveikata, turtu ir santykiais susijusius sprendimus pasikeičia dėl progresuojančio demencijos sindromo.

Įgaliojimas

Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, fizinio asmens (įgaliotojo) duodamas kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui), atstovauti jam, vykdant jo konkrečius su sveikata, finansais, turtu susijusius pavedimus. Pavyzdžiui: įgalioti asmenį vesti paveldėjimo bylas, priimti palikimą, valdyti, naudotis, perduoti, dovanoti turtą, disponuoti piniginėmis lėšomis, organizuoti gauti įvairias paslaugas, receptus vaistams ir medicinos priemonėms.

Asmuo gali duoti įgaliojimą kitam asmeniui tik tuomet, kai sąmoningai suvokia savo sprendimą. Įgaliojimą patvirtina notaras. Įgaliojimo galiojimas nustatomas trukme metais ar įvykiu; įgaliojimo neapibrėžus tam tikra data ar įvykiu, jis galios tik vienerius metus nuo jo sudarymo datos. Įgaliotojas gali bet kada panaikinti įgaliojimą. Jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kurioje duotas įgaliojimas, įgaliojimas pasibaigia.

Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, kuris turi demenciją, svarbu užtikrinti, kad priimamas sprendimas įgyvendintų šio asmens laisvą valią. Santykis tarp įgaliojimo davėjo ir įgaliojimo gavėjo turi būti grįstas abipusiu pasitikėjimu. Notaras turi atidžiai vertinti, ar sprendimas duoti įgaliojimą atstovauti yra skiriamas laisva valia, suvokiant savo sprendimo pasekmes.

Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems vaikus

Įgaliojimo davimo eiga: aptarkite sprendimą su suprantančiais asmenimis, užsiregistruokite pas notarą, gavus psichiatro arba šeimos gydytojo pasirašytą medicinos pažymą apie asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus. Notaro užduotis - užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių.

Išankstinis nurodymas

Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos ateityje bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Išankstiniame nurodyme asmuo gali nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja (arba nepageidauja), kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos, įvardyti, koks asmuo galėtų spręsti dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių.

Išankstinį nurodymą tvirtina notaras. Išankstinis nurodymas įsigalioja teismui priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą. Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, išskyrus atvejus, kai vadovavimasis aiškiai nebeatitinka asmens interesų.

Pagalbos priimti sprendimus sutartis

Nauja alternatyva neveiksnumui - galimybė pasirašyti pagalbos priimti sprendimus sutartį. Žmogus, kuriam sunku savarankiškai priimti sprendimus, gali susitarti su pasitikėjimą turinčiu asmeniu, kad šis padės priimti sprendimus. Pagalbos sutartis, patvirtinta notaro ir registruota neveiksnių asmenų registre, galios visose įstaigose - jos turės priimti abu žmones kartu.

Kaip nustatomas veiksnumo apribojimas arba neveiksnumas?

Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas. Pareiškėjas - asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse. Į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu gali kreiptis pirmos eilės giminaitis: sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai. Jei pareiškėjas yra ne pirmos eilės giminaitis, kreipiasi savivaldybė.

Taip pat skaitykite: Ar galiu teikti ataskaitas SODRAI būdamas biuletenyje?

Proceso žingsniai:

1. Pateikite prašymą savivaldybei gauti socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Išvada surašoma per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
2. Surinkite kitus dokumentus teismui: asmens tapatybės kopiją, neįgaliojo pažymėjimo ar SPS pažymas kopijas, gydytojo psichiatro medicininę pažymą apie psichikos sveikatą; pareiškėjo dokumentus, giminių sutikimus, papildomus medicininius tyrimus.
3. Pateikite pareiškimą teismui. Pareiškime turi būti nurodytos tikslios sritys, kuriose prašoma asmenį pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu.

Teismui bus privaloma pateikti daug papildomų įrodymų, kad iš tiesų žmogus nesupranta savo veiksmų pasekmių: be sveikatos priežiūros įstaigos dokumentų, turi būti pridėta ir socialinio darbuotojo išvada, galbūt net įrodymai iš jo aplinkos, ką žmogus gali ar negali, ką suvokia ar ne.

Socialinės paslaugos demenciją turinčiam asmeniui

Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo. Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.

Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos. Kas organizuoja socialinių paslaugų teikimą? Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas.

Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima?

Bendrosios socialinės paslaugos

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas;
• Psichosocialinė pagalba;
• Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose;
• Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne;
• Transporto organizavimas, jei asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Specialiosios socialinės paslaugos

• Socialinės priežiūros paslaugas: pagalba į namus (maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konzultavimas, lydėjimas ir kt., iki 10 val./sav.);
• Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose;
• Laikino atokvėpio paslauga prižiūrintiems artimiesiems (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais iki 90 parų);
• Dienos socialinė globa: integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą), dienos socialinė globa centre (iki 3 val. per dieną);
• Trumpalaikė socialinė globa namuose ar institucijoje (iki 6 mėn. per metus);
• Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose. Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.

Jeigu paslaugos reikalingos skubiai, į paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai - tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.

Kur kreiptis dėl socialinių paslaugų ir kas gali kreiptis?

Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių. Seniūnijos darbuotojai pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti. Asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas turi kreiptis į seniūniją; jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas. Tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia.

Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, SPS-1 ar SPP-2 pažymos kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Mokesčiai ir finansavimas

Ar socialinės paslaugos yra mokamos? Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.

Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus. Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą; suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už nustatytą turto vertės normatyvą.

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis, gali teikti prašymą, kad dalį išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą.

Privalomasis sveikatos draudimas ir globėjų teisės

Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir atitinka tam tikrus reikalavimus (gyvenamoji vieta Lietuvoje, demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis slaugos poreikis ar nepasibaigęs visiškos negalios terminas, globėjas nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir kt.).

Praktiniai patarimai, kaip išlaikyti sergantįjį savarankiškumą ir orumą

Slaugos srities specialistai sako, kad slauga turėtų būti orientuota į asmenį. Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus. Svarbu patį sergantįjį įtraukti į įvairią, jam patinkančią veiklą. Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu. Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus.

Kalbant apie asmens higieną, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimosi. Ligai progresuojant, sergantysis gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtose vietose, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti laiku nusimauti apatinių. Apatija ir depresija taip pat gali paveikti higienos įpročius. Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi. Todėl svarbu padėti slaugomam asmeniui kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą.

Praktiniai patarimai: naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą - įjungtą, kad būtų lengva rasti; apsvarstykite specialius priežiūros priemonių sprendimus, pvz., sauskelnes-kelnaites, kurios užtikrina savarankiškumą ir yra lengvai užsimaudančios bei nusiimamos. Kai kurie demencija sergantys žmonės bijo vandens - tokiais atvejais kasdienį prausimąsi palengvina vandeniu nenuplaunami produktai.

Įstatyminės naujovės ir saugikliai nuo piktnaudžiavimo

Kovo pabaigoje Seimas patvirtino Civilinio kodekso pataisas, kuriomis užtikrinamos didesnės psichikos ar proto sutrikimų turinčių asmenų teisės savarankiškai priimti sprendimus. Pasak teisininkų, įsigaliojus naujosioms pataisoms, teismas turės konkretizuoti, kokiose srityse asmuo yra neveiksnus arba ribotai veiksnus, ir bus privaloma pateikti daugiau įrodymų dėl neveiksnumo poreikio. Naujai priimtos pataisos numato ir alternatyvas neveiksnumui: pagalbos priimti sprendimus sutartis bei išankstinį nurodymą.

D. Juodkaitės teigimu, Lietuva gana pažangiai žengė įgyvendindama JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir numatė pagalbos modelius kaip alternatyvą neveiksnumui. Vis dėlto teisme bus didelis iššūkis įvertinti ribą tarp neveiksnumo ir riboto veiksnumo, o sėkmė priklausys nuo to, kaip pokyčiai bus taikomi praktikoje.

Santrauka apie esminius klausimus

• Demencija nėra automatiškai sinonimas neveiksnumui; veiksnumo statusas nustatomas konkrečioms sritims ir remiantis tvirtais įrodymais.
• Yra kelios teisinės priemonės apsaugoti sergantįjį ir jo teises: įgaliojimas, išankstinis nurodymas, pagalbos priimti sprendimus sutartis, teismo nustatytas ribotas veiksnumas ar neveiksnumas.
• Socialinės paslaugos yra prieinamos demenciją turintiems asmenims; jų tikslas - išlaikyti savarankiškumą ir orumą, kiek įmanoma ilgiau gyventi savo namuose.
• Artimieji ir globėjai turi teisę į paramą, įskaitant finansinę, socialinę ir teisinę pagalbą; svarbu užtikrinti, kad sprendimai atitiktų sergančiojo laisvą valią ir interesus.

Tekstą rengė Ieva Petkutė ir Deimantė Petkevičiūtė.

tags: #ar #sergantis #demencija #asmuo #yra #neveiksnus