Su senėjimu pirmiausiai siejame išvaizdos pokyčius. Tačiau kokią įtaką bėgantys metai daro visam mūsų organizmui? Fizinis kūnas ir gyvybės kūnas nuolat keičiasi.
Daugelis sveikatos problemų, su kuriomis žmogus susiduria bėgant metams, gali būti tiesiogiai siejamos su vienu svarbiu veiksniu: suprastėjusia virškinimo sistemos veikla.
Sakoma, kad iki maždaug 40-ies metų mūsų virškinimo sistema veikia gerai, o tuomet joje prasideda tam tikri pokyčiai. Senstant organizmas praranda gebėjimą atkurti pažeistas ląsteles, todėl žmonės ima vis dažniau susidurti su sveikatos problemomis.
5 patarimai, kaip sulėtinti senėjimą (ir netgi jį pakeisti)
Senėjimo įtaka virškinimo sistemai
Virškinimo sistema taip pat nebeveikia taip, kaip anksčiau. Pirmiausiai, senstant kūnas ima gaminti mažiau seilių, todėl pirmasis virškinimo etapas tampa sunkesnis. Atsiranda kramtymo, rijimo sutrikimai.
Antra, skrandis taip pat ima gaminti mažiau rūgšties ir mažiau virškinimo fermentų, kurie mums tokie svarbūs. Esminė jų funkcija - pagreitinti tam tikrų cheminių junginių reakcijas, nuimti krūvį nuo virškinimo liaukų. Kitaip tariant, suskaldyti dideles molekules į mažesnes jų formas tam, kad organizmui būtų lengviau jas pasisavinti ir jis galėtų išgyventi, vystytis.
Taip pat skaitykite: Apie fizinę raidą senatvėje
Bet maždaug nuo 20-tųjų gyvenimo metų natūraliai organizmo išskiriamų virškinimo fermentų kiekis mažėja apie 10 procentų sulig kiekvienu nugyventu dešimtmečiu. Tai sulėtina virškinimo procesus ir gali lemti padidėjusį skrandžio jautrumą.
Trečias dalykas - senėjant ima prastėti žarnyno motorinė funkcija, kuri reikalinga maisto pernešimui. Tai irgi sukelia nemalonių simptomų, tokių kaip lėtinis vidurių užkietėjimas, kurį patiria 30-40 procentų vyresnių žmonių. Be to, sumažėja žarnyno gebėjimas įsisavinti maistines medžiagas. Todėl pagyvenusiems žmonėms svarbu naudoti gerąsias bakterijas - probiotikus ir prebiotikus.
Jiems dažniau nustatoma ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL), ypač atipinės jos formos.
Visos mūsų organizmo sistemos tarpusavyje susijusios - nuo virškinimo sistemos priklauso ir imuninės sistemos stiprumas, psichologinė būsena, bendra savijauta. Bet koks pakitimas vienoje sistemoje lemia pažeidimus ir kitose sistemose. Dėl to žmogui senstant atsiranda daugialypių problemų.
Virškinimas tampa nebe toks sklandus, todėl reikia pakeisti mitybą. Organų ryšys yra vienareikšmiškai labai svarbus, todėl ligonį vertinantis gydytojas turi pamatyti giluminę priežastį, kodėl pas jį atsirado padidėjęs spaudimas, arba kodėl pas jį taip kietėja viduriai, ar kodėl taip byra plaukai ir dantys.
Taip pat skaitykite: Senatvinis raumenų tirpimas: prevencija ir gydymas
Žmonės eina pas gydytojus ir skundžiasi tam tikrais simptomais, bet noriu atkreipti dėmesį, kad problema dažniausiai yra net ne toje vietoje, kurioje jaučiamas nusiskundimas. Pavyzdžiui, žmogus skundžiasi širdimi, o iš tikrųjų priežastis yra inkstų veikla. Žmogus skundžiasi skydliauke, bet ne skydliaukėje yra problema, o antinksčiuose, adrenalino sistemoje.
Skrandžio rūgštingumas senatvėje
Kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau jį kankina su skrandžio rūgštingumu susijusios problemos. Skrandžio rūgštingumas yra labai svarbi prigimtinė duotybė, lyg ir skrandžio gebėjimas „paimti“ išorinį pasaulį ir po truputį jį tirpinti, pasisavinti reikalingas medžiagas.
Tam, kad virškinimas būtų geras, skrandyje turi pakakti rūgšties ir jis turi dirbti kaip laikrodis - uždaryti stemplės sfinkterį, atidaryti prievarčio sfinkterį, nes jeigu neužsidarys stemplės sfinkteris, bus jaučiamas rėmens graužimas, jeigu skrandžio apačioj neatsidarys prievarčio sfinkteris, kankins sunkumo jausmas, žmogus vaikščios visas išpūstas ir t.t.
Ši situacija labai dažna - žmogus nevirškina, kaupiasi dujos, yra atsiraugėjimai, sunkumo jausmas, rėmens jausmas. 2001 m. japonų atliktas tyrimas atskleidė, kad net 70 procentų vyresnių nei 60 metų japonų susiduria su per mažo skrandžio rūgštingumo problema.
Situacija paradoksali, nes nors tiems pagyvenusiems žmonėms nustatytas per mažas skrandžio rūgštingumas, iš tiesų tiek padidėjusio, tiek sumažėjusio skrandžio rūgštingumo simptomai yra beveik identiški - jie jaučia rėmenį, refliuksą. O gydydamas ligonį gydytojas dažniausiai nekreipia į tai dėmesio: duoda preparatus, kurie mažina rūgštingumą, nuima rūgštį, ir tokiu būdu stipriai bloginama situacija.
Taip pat skaitykite: Kūno drebulys vyresniame amžiuje
Kaip kontroliuoti skrandžio rūgštingumo mažėjimą?
Skrandis labai mėgsta drėgmę, jam reikia, kad būtų daug seilių, kad maistas būtų kramtomas lėtai, su dėkingumo jausmu. Šie momentai yra labai svarbūs. Valgyti reikia tyliai, nežiūrint televizoriaus, neskaitant laikraščio, nenaršant internete. Priešingu atveju skrandžio sfinkteriai negalės tinkamai funkcionuoti, nes nervų sistemai bus duodami tam tikri papildomi impulsai iš šalies.
Maisto mums reikia nedaug, nes žmogus iš tiesų yra pripratęs prie bado, o ne prie pertekliaus. Todėl, neleisdamas sau išalkti, žmogus dažniau serga. Labai svarbus yra visų 6 skonių - saldumo, sūrumo, sutraukiančio, kartumo, aštrumo ir rūgštumo - jutimas. Kitaip tariant, skonių jutimas yra gyvenimo ir gyvybės pojūtis.
Rytiečiai sako, kad reikia jausti 5 atskirų grūdų skonius, tai yra viena iš skrandžio misijų. Vaistažolės, padedančios pagerinti virškinimą, vaistinėse parduodamos įvairiausiomis formomis - arbatomis, maisto papildais, vandeniniais tirpalais ir kt.
Augalus ir jų teikiamą naudą nurašyti į „bobučių“ lygmenį ir jų nevartoti būtų didžiulis praradimas, nes augalai ir jų pagrindu pagaminti papildai iš tiesų yra labai reikalingi. Virškinimui padeda aštrus ir kartus skoniai, kurie mažina lėtinius uždegimus.
Labai naudingi tie augalai, kurie savyje turi hormonų ir yra adaptogenai, tokie kaip ženšenis, eleuterokokas, citrinvytis, rapontikas. Jie tonizuoja antinksčius, gerina tonusą, kraujotaką, gerina cholesterolio situaciją.
Jauni augalai pavasarį duoda daug kalio ir magnio, kurie yra labai svarbūs koloidinėms sistemoms, nes žmogus yra koloidinė būtybė. Jis turi būti šiltas ir minkštas, o ne kietas ir sausas. Todėl mums reikia kalio ir magnio, mums reikia dilgėlių, kiaulpienių chlorofilo.
Maži, jauni, gražių spalvų augalai turi labai daug energijos, tik, žinoma, reikia jais neapsinuodyti. Augalus ruošti reikia taip, kad būtų skanu: galima net įdėti papildomų aštrių prieskonių, kurie mums leistų valgyti dilgėles, kiaulpienes, garšvas. Rudenį labai svarbios visos šaknys, sėklos, jas taip pat reikia naudoti savo mityboje.
Kamuojant konkrečiai skrandžio rūgštingumui, patarčiau rinktis tokius maisto papildus, į kuriuos įeina kartusis gencijonas, saldus saldymedis, taip pat naujoji Lietuvoje saldymedžio forma be glicirhizinės rūgšties (sutrumpintai - DGL), aštrusis imbieras, ožragės sėklos.
Rėmuo yra sudėtinė problema, besikeičiančio gyvenimo būdo ir artėjančios senatvės pasekmė. Todėl jai spręsti reikalingi išmanūs sprendimai - streso valdymas, imuninės sistemos stiprinimas, virškinimo veiklos gerinimas.
Vyresnio žmogaus gyvenime viskas keičiasi ir jam reikalinga pagalba, ypatingai iš augalų, kurie gali paskatinti, apsaugoti, padėti ilgiau išlaikyti stovėjimą tiesiai, mąstymą ir kalbėjimą. Augalai padeda, kai trūksta hormonų, mineralų, vitaminų, kai kankina suprastėjęs virškinimas, kai labai jautri nervų sistema. Bet jų naudojimui reikia kantrybės.
Fitoterapijoje aiškiai nurodoma: reikalingas ne vienos, dviejų ar trijų dienų augalų vartojimas. Reikalinga kantrybė. Cikliškai juos vartoti reikia 21 dieną, po to daryti 7 dienų pertrauką.
Mitybos pokyčiai senatvėje
Senatvėje mes turime tapti gurmanais, valgyti nedideliais kiekiais, gerai įsisavinamą, geros kokybės maistą. Gurmaniškai naudoti prieskonius, augalus, kurie pagerina virškinimą, kraujotaką.
Vienas iš pagrindinių seno žmogaus vaistų yra medus. Jis yra šildantis, išskaidantis tai, kas bando susikaupti organizme, pavyzdžiui, gleives. Senatvėje turi tekėti medaus upės, kaip vaikystėj tekėjo pieno upės. Medaus upės ypatingai turi tekėti, kai žmogus jaučia šaltį kojose ir rankose.
Dar vienas dalykas: maisto papildai turi būti ir vaistų papildai, nes jeigu saujomis vartojame cheminius vaistus, tai išsekina mūsų kepenis bei inkstus, ir tokiu būdu dar labiau gilinama senatvė, prastėja medžiagų įsisavinimas, o natūralūs augalai pagerina kepenų ir inkstų darbą.
Todėl geriant stiprius cheminius vaistus ir norint apsisaugoti nuo pašalinių poveikių, reikia prijungti ir augalų, kurie pagerina virškinimą, vartojimą.
Ar senstant didėja ausys ir nosis?
Natūralu, kad, vaikui augant, jo kūnas didėja. Bet ar atkreipėte dėmesį, kad ir senstant žmogaus kūno dydis keičiasi? Pvz., didėja nosis ir ausys.
2007 m. Vokietijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad kūdikio ausys yra gana didelės palyginti su jo galva ir kūneliu. Ausies padidėjimas yra pastebimai lėtas, tačiau nuolatinis. Tokią išvadą padarė mokslininkų grupė, stebėjusi 206 vyresnius nei 30 metų žmones.
Tyrimo duomenimis per 50 metų žmogaus ausis nuolat paauga 0,22 mm. Gravitacija gali būti pagrindinė didėjančių ausų priežastis. Kitas svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra odos elastingumo praradimas. Kai dėvimi sunkūs auskarai, ausų oda išsitampo.
Žmogaus nosis su amžiumi taip pat didėja. Auga ir nosies ertmė. Ajovos valstijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad vyrai paprastai turi didesnę nosį nei moterys. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl fiziologinių ypatumų.
Ausys ir nosis sudaryti iš lanksčių jungiamųjų kremzlių, kurios, priešingai nei kaulai ir raumenys, auga iki pat mirties. Bėda, kad su amžiumi kremzlės suplonėja, todėl ištįsta ir nukamba oda, ausys ir nosis pailgėja ir tarsi nutįsta.
Kiti kūno pokyčiai senstant
Su amžiumi dantys atrodo ilgesni. Tai ne optinė apgaulė, taip ir yra. Oda praranda stangrumą, dantenos traukiasi, pasmunka, ima matytis dentinas, kuris sudaro dantų šaknis. Dėl dantenų recesijos dantys gali pailgėti iki pusės centimetro.
Vienas iš moterų senatvės požymių, kurių neužmaskuosite jokiomis kosmetikos gudrybėmis, aiškiai matoma pulsuojanti arterija ant kaklo. Neretai matomą pulsą galima klaidingai palaikyti miego arterijos aneurizma. Visgi dažniausiai tai nekenksminga sveikatai, tiesiog - senatvės požymis.
Senstant sumažėja tarpai tarp slankstelių, todėl kiek sumažėja moterų ūgis, o jei moteris dar serga osteoporoze, stuburas susėda iki 5 cm. Sumažėjus vietos, didžiosios arterijos ant kaklo susilenkia į kilpas ir iššoka priekinėje kaklo dalyje. Ima matytis kraujo tekėjimas arterijomis. Tai ypač pasakytina apie liesas moteris, kadangi jų arterijos matosi po oda.
Po 40 m. ant odos atsiranda pigmentuotų darinių, tai vadinama seborėjine kerotozoma.
Su amžiumi padidėja ir pėdos - po 40 metų kas 10 metų tenka pirkti dydžiu didesnius batus. Taip yra todėl, kad mažus pėdos kaulus jungiančios sausgyslės ir raiščiai praranda tamprumą.
Senatvėje sušvelnėja migrenos priepuoliai. Kraujagyslių sienelėse esantys receptoriai, susiję su skausmo pojūčiais, su metais praranda jautrumą, tad pagyvenę žmonės geriau jaučiasi.
Patarimai tėvams, auginantiems vaikus
Tikriausiai sutiksite, kad darbas ir vaikų auklėjimas - itin sunkiai suderinami dalykai. Kaip surasti vadinamąjį „aukso viduriuką, kad „ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika“?
Taisyklės, padedančios suderinti darbą ir šeimą
- Tausokite darbe jėgas, stenkitės nepervargti.
- Nepamirškite darbe pietauti ir užkandžiauti per pertraukas.
- Bendravimas su vaiku visiems tėveliams turėtų būti pirmoje vietoje.
- Neduokite vaikui pagrindo manyti, kad svarbiausia jūsų gyvenime yra darbas.
- Nesistenkite įtvirtinti savo autoriteto vaiko sąskaita.
- Leiskite, kad vaikai jums padėtų, ir būtų lygiateisiai pagalbininkai.
- Būkite įdėmūs klausytojai.
- Darbas turi būti nei daugiau, nei mažiau kaip išteklių šaltinis šeimos gerovei ir komfortui palaikyti.
- Nebijokite tartis su savo vaiku - tai niekaip nesumenkins jūsų autoriteto jo akyse.
- Nereikia priminti, kad vaikas materialiai priklausomas nuo jūsų.
Į psichologus kreipiasi nemažai tėvelių, negalinčių suderinti darbo ir vaikų auklėjimo.
Pagrindinės taisyklės tėvams
- Negrįžkite namo per daug alkani.
- Nepervarkite darbe.
- Neduokite pagrindo vaikui manyti, kad darbas jums svarbesnis už atžalą.
- Tėveliams bendravimas su vaiku turi būti pirmoje vietoje.
- Vaikas turi būti lygiateisiu pagalbininku.
- Nesistenkite įsitvirtinti vaiko sąskaita.
- Darbas - tai išteklių šaltinis šeimos gerovei ir komfortui palaikyti, bet ne daugiau.
- Būkite įdėmūs klausytojai.
- Nebijokite tartis su savo vaiku.
- Nereikia priminti, kad vaikas materialiai priklausomas nuo jūsų.
Spengimas ausyse
Spengimas ausyse - tai klausos pojūtis, panašus į svirplių čirškimą, cypimą ar triukšmą. Tai yra nervų veiklos aktyvumo rezultatas. Paprastai spengimas ausyse atsiranda sporadiškai, tačiau kai kuriems žmonėms šie garsai būna tokie stiprūs ir dažni, kad pradeda trukdyti kasdieniam miegui, poilsiui ar funkcionavimui. Tuomet būtina kreiptis į otolaringologą.
Spengimą ausyse gali sukelti įvairios priežastys - nuo infekcijos iki traumų ir ligų. Didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas.
Siekiant atsikratyti spengimo ausyse, verta pagalvoti apie savo gyvenimo būdą ir stengtis apriboti klausą stipriai veikiančius dirgiklius. Geras pasirinkimas taip pat būtų apriboti ausų valymą vatos tamponėliais.
Norint pašalinti spengimo ausyse problemą, neretai reikia apsilankyti pas otolaringologą, kuris išvalytų ausį ir palengvintų situaciją.
Norint atsikratyti spengimo ausyse, reikia išsiaiškinti, kas jį sukelia. Dažnai tai būna per didelis stresas.
Spengimo ausyse priežastys
- Ausų sieros susilaikymas ausies kanale
- Didelio triukšmo poveikis
- Hipertenzija arba hipotenzija
- Klausos nervo ir net kaklo slankstelių ar labirinto pažeidimai
- Vidurinės ir vidinės ausies infekcijos
- Psichikos ligos, pavyzdžiui, nerimo sutrikimai arba depresinė būklė
- Neurologinės ligos, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė
- Piktnaudžiavimas tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, antibiotikais ar skausmą malšinančiais vaistais
- Meniere’o liga
- Klausos organo senėjimas
Jeigu per dažnai girdite aukštus garsus, spengimas ausyse gali reikšti: vidinės ausies struktūrų sunaikinimą, kuris dažniausiai pasireiškia triukšmo, spengimo ar traškesio girdėjimu prieš miegą, kai organizmas bando nusiraminti nuo dirgiklių, kurie jį puolė dieną.
Be to, spengimas ausyse dar gali reikšti: bakterinį ostitą, dažnai susijusį su ausies skausmu, eksudacinį ostitą, kurio sukeltas cypimas irgi dažnai susijęs su ausies skausmu.
Viena dažniausių ausų spengimo ir ūžesio ausyse priežasčių - susikaupusi ausų siera, kuri dėl netinkamos priežiūros, užuot pasišalinusi iš ausų, ima stumtis į ausies vidų.