Mokslininkai teigia, kad rūkymas didina šizofrenijos ir kitų psichikos susirgimų riziką. Statistiniai duomenys atskleidė akivaizdžias sąsajas tarp cigarečių ir diagnozuotų psichozės atvejų. Viename iš autoritetingiausių psichiatrijos žurnalų „The Lancet Psychiatry” paskelbtas grupės mokslininkų tyrimas, kuriame apibendrinti beveik 15 000 rūkalių ir maždaug 273 000 nerūkančiųjų duomenys.
Nustatyta, kad 57 proc. Taip pat pastebėta, kad reguliarūs rūkoriai rizikuoja susirgti psichoze tris kart dažniau nei nerūkantys. Rezultatai supažindino su nemalonia statistika: psichikos sutrikimų turintieji rūko net 2-4 kartus dažniau nei tokių problemų neturintys. Tokie skaičiai lemia ir didesnį plaučių onkologinių ligų paplitimą tarp jų.
Biologiniai mechanizmai ir neuromediatoriai
Profesorius seras Robinas Murėjus mano, kad geriausias biologinis psichozinių susirgimų paaiškinimas, tokių kaip šizofrenija, yra dopamino perteklius. Dėmesys krypsta į smegenų veiklą. Manoma, kad nikotinas ir kitos tabako dūmuose esančios medžiagos sutrikdo smegenyse esančių neurohormonų - dopamino, noradrenalino ir kitų - apykaitą. Dėl to sutrinka nuotaika, gali išsivystyti nerimo sutrikimai.
Su cigaretės dūmais rūkantysis, be abejo, gauna ir nikotino. Nikotinas - tai psichoaktyvių savybių turinti medžiaga, kuri sukelia potraukį cigaretėms, elektroninėms cigaretėms ir kitiems rūkalams. Nuolatinis nikotino vartojimas sukelia priklausomybę, tad dauguma rūkančiųjų negali nustoti rūkyti savo noru bei patiria fizinius ir psichologinius abstinencijos simptomus. Kūnas ir smegenys labai greitai prie jo pripranta, kaip ir prie bet kurios kitos narkotinės medžiagos, ir netrukus žmogus turi rūkyti bent kelis kartus per dieną, kad jaustųsi normaliai.
Rūkymas ir emocijų reguliacija
Priežasčių, kodėl žmonės rūko, yra ne viena. Rūkymo ir psichologinės sveikatos ryšiai tikrai egzistuoja. Rūkoriai teigia, kad daugiau nei įprastai norisi rūkyti pasireiškus nerimui, pykčiui, liūdesiui, ar streso metu. Patiriamas stresas skatina poreikį rūkyti rūkantiems asmenims. Motyvacija rūkyti glaudžiai susijusi su emocijų reguliacija: cigaretė suteikia savotiško ramumo, pakilumo jausmą, efektyviai gerina nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Rūkymas, homoseksualumas ir psichikos sveikata
„Tam yra racionalių paaiškinimų. Kai kurių žmonių atsipalaidavimas ima susijęs su burnos dirginimu. Kai išsivysto priklausomybė ima trūkti nikotino - nustojus rūkyti ar kokią valandą nerūkius nikotino koncentracija kraujuje ima mažėti ir žmogus ima jausti nerimą. Parūkius tai praeina. Todėl žmogui ima atrodyti, kad tokiu būdu jis tarsi atsipalaiduoja“, - pasakojo A. Anot jo, yra dar vienas dalykas, kodėl rūkymas siejamas su nerimo mažinimu, atsipalaidavimu.
Rūkymas, depresija ir kiti psichikos sutrikimai
Iš tiesų, pastebėta, jog rūkymas yra labai sietinas su depresija. Atliktos gyventojų apklausos teigia, jog depresyvūs asmenys yra daug labiau linkę rūkyti, nei tie, kurie nepasižymi depresiškumu. Ir atvirkščiai, rūkoriai yra labiau linkę išgyventi depresijos simptomus, nei tie, kurie visiškai nerūko. Bandymas mesti rūkyti labai dažnai iššaukia depresijos simptomus, netgi tiems asmenims kurie niekada anksčiau nesiskundė depresija.
Pasak atliktų farmakologinių tyrimų, yra du būdai kaip rūkymas gali įtakoti depresijos atsiradimą. Pirma, nikotinas ar kiti cheminiai cigarečių komponentai palengvina depresijos simptomus tiems, kurie kenčia nuo depresijos. Antra, chroniškas rūkymas keičia smegenų veiklą, ko pasekoje, nustojus rūkyti, jaučiamas ryškus psichologinis pablogėjimas. Kad to išvengti, stiprėja noras rūkyti.
Rūkymas psichiatrijos stacionaruose: problemos ir pasekmės
Vis dėlto, gydymo įstaigose sąlygų rūkymui nesudarymas skatina pacientus rūkyti tam nepritaikytose vietose, kas provokuoja konfliktus tiek tarp pacientų, tiek tarp medicinos personalo, rašoma pranešime spaudai. Tyrimai patvirtina, kad psichiatrijos stacionarų pacientai jaučia didesnį poreikį rūkyti dėl nikotino raminančio poveikio, pašalinius reiškinius mažinančio poveikio bei dėl to, kad nutraukus nikotino vartojimą jaučiamas sveikatos pablogėjimas, dėl ko rūkymas tampa dar opesne problema psichikos sveikatos centruose, su kuria susiduriama kasdieniniame darbe kiekvieną dieną.
Tyrimo duomenys parodė, kad psichiatrijos stacionaro pacientai rūko vidutiniškai 5,6 cigaretėmis daugiau - nuo 3 iki 50 per dieną, o nepsichiatrijos stacionaruose rūkaliai surūko vidutiniškai nuo 4 iki 20 cigarečių per dieną. Rūkymo draudimas gydymo įstaigose daugelyje JAV valstijų bei daugelyje Europos šalių turėjo sumažinti dūmų ekspoziciją tarp pacientų, lankytojų, darbuotojų, taip pat paskatinti mesti rūkyti, tačiau šis draudimas aplenkė daugumą psichiatrijos ligoninių, nes buvo pastebėta, kad rūkymas ligoniams padeda valdyti ligos simptomus.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo nikotino
Rūkymo draudimai dažnai skatina ne atsisakyti rūkymo, o pradėti rūkyti tam nepritaikytose vietose. Tyrimo duomenys parodė, kad psichiatrijos pacientai žalingo įpročio griebiasi ir lauke, tualete, net palatose arba koridoriuose bei kitose vietose, tokiu būdu dažnai įtraukdami į pasyvų rūkymą net ir nerūkančius pacientus bei medicinos personalą. „Atliktas tyrimas parodo, kad šiuo metu gydymo įstaigose galiojantis draudimas nėra pakankamai veiksnus, vis dėlto šiuolaikinės techninės galimybės leidžia įrengti gerai ventiliuojamas rūkymui skirtas vietas“, - teigia gydytoja psichiatrė.
Konfliktų priežastys
Pasak gydytojos psichiatrės J. Valančiūtės, psichiatrijos stacionaruose pacientams taikomas intensyvesnis stebėjimas, dažniau tenka praleisti laiką uždarose patalpose, todėl rūkymo sąlygos pakankamai komplikuojasi: bandymai užtraukti dūmą tam nepritaikytose vietose neretai išprovokuoja ne tik fizinį, bet ir emocinį tiek rūkančių, tiek nerūkančių pacientų diskomfortą. „Problemą dar paaštrina tai, kad psichiatrinių stacionarų pacientų gydymosi trukmė yra žymiai reikšmingesnė už nepsichiatrinių pacientų. Todėl tai, kad psichiatriniuose stacionaruose nėra tinkamai rūkymui įrengtų vietų, sukelia didžiulį sveikatos priežiūros konfliktą su visais stacionaruose gydomais pacientais“, - teigia gydytoja psichiatrė.
Pacientų noras mesti rūkyti ir žalos mažinimas
Tyrimas atskleidė, kad kas šeštas psichiatrijos ir kas aštuntas nepsichiatrijos pacientas nori mesti rūkyti. Įdomu tai, kad abiejų grupių pacientams atrodo svarbi alternatyvių tabako gaminių, elektroninių cigarečių pagalba, kuri dažnai vadinama žalos mažinimo keliu rūkantiems ir norintiems šio įpročio atsisakyti iš viso. Vis dėlto, daugumos pacientų teigimu, efektyviausias būdas mesti rūkyti būtų rūkymo metimo konsultacijos bei gydymas nuo rūkymo. Tuo metu nepsichiatrijos stacionaro pacientai vis dar palaiko griežtų draudimų idėją.
Gydymo metodai ir rekomendacijos
Psichikos ligomis sergantiems pacientams padedama atsikratyti rūkymo šiais metodais - medikamentiniu gydymu ir kognityvine elgesio terapija. Efektyviausias medikamentinis gydymas susideda iš sudėtinės pakaitinės nikotino terapijos - ilgai veikiančio nikotininio pleistro ir trumpai veikiančiu preparatų derinio. Panašūs rezultatai stebėti tiek psichikos ligomis sergantiems ligoniams, tiek jų neturintiems asmenims.
Psichikos ligomis sergančių žmonių populiacijoje efektyviausi trumpai veikiančių pakaitinės nikotino terapijos preparatai yra nikotininis nosies purškalas ir nikotininis inhaliatorius. Nenikotininiai preparatai (vareniklinas ir bupropionas) taip gali būti skiriami turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau šiems pacientams būtina atidi sveikatos priežiūros specialistų stebėsena. Sergantiems psichikos sveikatos sutrikimais pacientams gali prireikti ilgesnio gydymo, didesnių pakaitinės nikotino terapijos preparatų dozių ir intensyvesnės kognityvinės elgesio terapijos. Kognityvinė elgesio terapija yra svarbi pagalbos norintiems mesti rūkyti dalis.
Taip pat skaitykite: Socialinės rūkymo problemos Lietuvoje
Naujausi atlikti klinikiniai tyrimai UK teigia, jog gydymas antidepresantais sėkmingai padeda įveikti rūkymo metimo programą, ypač jei antidepresantus pradedama vartoti keletą savaičių prieš metant rūkyti. Kita išeitis - nikotino pleistrai. Nikotino pakaitalas suteikia nikotino poveikį, išvengiant kitų žalingų cigarečių cheminių medžiagų. Tačiau tyrimai teigia, jog tik nedaugeliu atveju pakaitiniai nikotino preparatai yra veiksmingi.
Kognityvinė ir elgesio terapija. Kodėl ji tokia veiksminga ir populiari?
Praktiniai patarimai ir įsidiegimo klausimai gydymo įstaigose
Pasak gydytojos, šiose vietose (gerai ventiliuojamose rūkymui skirtose zonose) galima būtų tikslingai laikyti pacientams skirtą informaciją apie rūkymo žalą, prevenciją ir gydymą. Personalas lengviau galėtų identifikuoti turinčius rūkymo problemų pacientus, įvertintų rūkymo keliamą žalą ir galėtų lengviau išvengti rūkymo problemų hipodiagnostikos klaidų, bei atskleisti poreikį gydomųjų priemonių, planuoti lėšas joms įsigyti.
Labai svarbu konsultuoti pacientą rūkymo metimo klausimais, supažindinti, kokių nutraukimo simptomų mesdamas rūkyti jis gali sulaukti, aptarti alternatyvius būdus, kaip susidoroti su stresinėmis situacijomis ar nerimu bei tabako priklausomybės gydymo būdus. Taigi būdų sau padėti yra: pripažinti, kad rūkymas yra žalingas, kreiptis į specialistus - psichologą, psichiatrą - bei gauti reikiamą medikamentinį gydymą.
Rizikos ir prevencijos kontekstas
Statistiniai duomenys teigia, jog maždaug viena penktoji pasaulio gyventojų skaičiaus vartoja tabako gaminius. Pusė šių rūkorių prognozuojama priešankstinė mirtis dėl su rūkymu susijusių ligų. Mokslininkai paskaičiavo, kad tikimybė susirgti plaučių vėžiu ar nuo jo mirti rūkantiesiems yra 15-30 kartų didesnė nei nerūkantiems. Rūkantys asmenys daug dažniau kenčia nuo vėžio, širdies ligų, plaučių infekcijų, chroniškų plaučių ligų, bei pasižymi sumažėjusiu energingumu.
Nuoseklus cigarečių atsisakymas turi daugybę privalumų. Metus rūkyti ženkliai sumažėjo streso, baimės ir depresijos simptomų, pagerėjo visi gyvenimo kokybės rodikliai ir padaugėjo pozityvaus nusiteikimo atvejų. Panašūs rezultatai stebėti tiek psichikos ligomis sergantiems ligoniams, tiek jų neturintiems asmenims.
Lentelė: rūkymo poveikis ir galimi sprendimai
| Poveikis | Padariniai | Galimi sprendimai |
|---|---|---|
| Dopamino ir kitų neuromediatorių sutrikimai | Nerimas, nuotaikos svyravimai, galimi psichoziniai epizodai | Medicininė priežiūra, stebėsena, farmakoterapija |
| Priklausomybė nuo nikotino | Abstinencijos simptomai, dažnas rūkytojo elgesys | Nikotino pakaitalai, vareniklinas, bupropionas |
| Socialinės pasekmės stacionaruose | Konfliktai, pasyvus rūkymas, nesaugios sąlygos | Ventiliuojamos rūkymo zonos, konsultacijos, informacija |
| Depresija ir nerimas | Didesnė rūkymo tikimybė, pablogėjusi psichikos būsena | Kognityvinė elgesio terapija, antidepresantai, palaikymas |
Jei pasiryžai mesti, jau padarei nemažą darbo dalį. O ir labai norintiems sėkmingai mesti rūkyti, dažnai prireikia net keleto bandymų. Manoma, jog vyresnis amžius, aukštesnis socialinis statusas, ne didelis kiekis cigarečių surūkomas kasdien, didelė motyvacija mesti, nerūkantis partneris - padidina tikimybę sėkmingai mesti rūkyti.
tags: #ar #rukymas #psichikos #sutrikimas