Darbuotojų baimė kreiptis psichikos sveikatos pagalbos, dvejonės dėl konfidencialumo, savikritika ir netikėjimas psichinės pagalbos paslaugomis vis dar gajus. Darbuotojo psichikos sveikatos gerovė turėtų būti vienas esminių darbdavio prioritetų. Ar gali, darbuotojui apsilankius pas psichologą, būti apribota teisė dirbti? Ir ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Apskritai - kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai?
Teisinis pagrindas: ką darbdavys gali ir ko negali daryti
Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 str. 1 d.). Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str.).
Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (DK 27 str. 1 d.). Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (DK 26 str. 1 d.). Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją.
Kada galima vertinti psichikos sveikatą dėl darbo?
Psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. siejasi su profesinės rizikos veiksniais. Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos. Pavyzdžiui, kontraindikacijos - darbai su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, kai padidėjęs atmosferos slėgis, vyrauja toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais.
Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Taigi dėl asmens tinkamumo dirbti, nepaisant to, kokias sveikatos problemas jis turi (psichikos ar kitas), sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Nedarbingumo pažymėjimas: kada psichiatras gali išduoti biuletenį?
Gydytoja R. Mazaliauskienė atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai liga yra ūmi ar paūmėjusi, psichikos liga sergantis žmogus yra tiek pat negalintis dirbti, kaip ir žmogus, patyręs infarktą ar lūžęs koją. Taigi, psichiatras gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kai psichikos liga yra ūmi arba paūmėjusi ir dėl to žmogus negali tinkamai atlikti savo darbo pareigų. Svarbu pabrėžti, kad sprendimas dėl nedarbingumo priimamas individualiai, įvertinant paciento būklę ir ligos sunkumą.
Ar psichikos sutrikimas automatiškai riboja galimybes dirbti ar gauti leidimus?
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno), ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, naktį, vairuoti). Vis dėlto akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą.
Negydoma sunki psichikos liga, net ir be teisiškai reglamentuotų apribojimų, savaime ženkliai sumenkina profesinės veiklos galimybes - sunkiau įgyti reikiamą išsilavinimą, dirbti, didėja klaidų ir pravaikštų rizika, menksta darbo kokybė ir greitis, kyla konfliktų. Taigi, jei reikalavimų sveikatai nėra, iš darbo žmogus gali būti atleidžiamas ne todėl, kad serga kokia nors liga, bet dėl ligos sukeltų pravaikštų, darbo veiklos pažeidimų ar papeikimų.
Statutinė tarnyba ir ribojimai: kas keičiasi?
Ilgus metus Lietuvoje neišsprendžiama problema - teisės aktais įtvirtinti psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių neleidžiama užsiimti tam tikra profesine veikla. Anot ekspertų, baimė prarasti darbą specialistus neretai sustabdo kreiptis pagalbos. Jie slepia psichikos ligas, priklausomybes, įvairias sunkias ligas - kartais paprasčiau nesigydyti, nei stengtis atitikti reikalavimus.
Tik praėjusių metų pabaigoje buvo priimta, kad depresija, tam tikros fobijos ir depresijos bei nerimo sutrikimai netrukdys gauti vairuotojo pažymėjimo. Peržiūrėti ribojimai dėl teisės įsigyti ir turėti ginklą. Sąvade aiškiau apibrėžtos sąlygos, kai tinkamumas priklauso nuo individualios situacijos: nustatyta, kad esant sunkesnėms ligoms, galima kandidatuoti arba grįžti į statutinę tarnybą, esant nustatyto laikotarpio remisijai, t. y. ligos atoslūgiui, per kurį reikšmingai sumažėja ar išnyksta ligos požymiai. Dažnu atveju leidimas išduodamas ar grąžinamas, esant dviejų, trijų, penkių ar dešimties metų remisijai.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Konkrečiai: suteikta galimybė grįžti ar kandidatuoti į tarnybą asmenims, susirgusiems vidutine ar sunkia depresija, po 2 metų remisijos (išskyrus, kai darbe reikalingas ginklas - tokiu atveju reikalinga 5 metų remisija), o lengvos depresijos epizodas nebebus nuosprendžiu nė vienam dirbančiam ar kandidatuojančiam į statutinę tarnybą, nes dėl šių atvejų bus sprendžiama individualiai.
Psichikos sveikatos duomenys e. sveikatoje: privatumas ir prieigos
Tvarkai, kai žmogus apsilankęs pas privatų psichiatrą gali išlikti anonimiškas, ateina galas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priėmė įsakymą, kad visi gydytojai psichiatrai privalės duomenis apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, priklausomybes kelti į e. sveikatos posistemę. Iš vienos pusės, žmonės nebegalės sumokėję už gydymą nuslėpti savo diagnozės ir apgaulės būdu gauti, pavyzdžiui, leidimą ginklui. Iš kitos pusės, gali nutikti taip, kad žmogus, negaudamas anonimiškumo, iš viso neis gydytis, nes bijos netekti darbo, vairuotojo pažymėjimo, kitokių apribojimų ir taps dar pavojingesnis.
Ministerijos atstovė nurodo, kad informacija apie psichinę žmogaus sveikatą e. sveikatoje bus riboto naudojimo. Reikia aiškinti žmonėms, jog įrašas e. sveikatoje nėra sukurtas tam, kad žmogus būtų persekiojamas ar smerkiamas. Atvirkščiai, gydytojas žinos apie paciento ligą, paskirtus jam vaistus. Pavyzdžiui, žmogus nueina privačiai pas psichiatrą, jam paskiriami vaistai, kurie neįrašomi į e. sveikatą, šeimos gydytojas to nežino ir paskiria kitus vaistus, o jie tarpusavyje nedera.
Konfidencialumas gydymo metu ir psichiatrų vaidmuo
Visi gydytojai privalo gerbti paciento privatumą: visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra konfidenciali. Tačiau nuo birželio 20 dienos įsigaliojus pokyčiams, įrašai apie diagnozę ir paskirtą gydymą turi būti įkelti į e. sveikatą. Specialistai vertina sprendimą nevienareikšmiškai: vieni akcentuoja saugumą ir sistemos vientisumą, kiti - baimę, kad tai atbaidys pacientus nuo gydymo.
Diskriminacija, stigma ir socialinės pasekmės
Žmonės nuolat bijo, kad diagnozavus psichikos ligą, asmeniui bus uždrausta dirbti tam tikrą darbą ar įgyti tam tikras teises, pavyzdžiui, vairuoti, ir tai paveiks asmens karjerą, finansines galimybes ir kitus asmeninio gyvenimo aspektus. Šių baimių vedami žmonės yra linkę nesikreipti profesionalios pagalbos, kai to jiems labai reikia. Baimė prarasti darbą specialistus neretai sustabdo kreiptis pagalbos. Jie slepia psichikos ligas, priklausomybes, įvairias sunkias ligas - kartais paprasčiau nesigydyti, nei stengtis atitikti reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
K. Levickaitė išskiria, kad dėl tokių apribojimų kalta ir egzistuojanti stigma. Tačiau tokia stigma pasireiškia ir kitaip, kai teisės aktai diskriminuoja negalios, psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų pagrindu. Žmonės kartais ir pagrįstai nenori įrašo, nes mano, jog šeimos gydytojas, matydamas diagnozę, gali savotiškai traktuoti kokius nors fizinius jo negalavimus.
Kaip darbdavys gali konstruktyviai padėti darbuotojui?
Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, - atsakingo darbdavio pareiga. Darbdavys gali siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo, jeigu tam yra įtikinama priežastis, tačiau be priežasties toks siuntimas nepriimtinas.
Psichikos sveikatos kultūros klausimais vis dar atsiliekame nuo fizinės sveikatos svarbos suvokimo, tad tokie pakeitimai yra konkretus indėlis į mūsų visų geresnę emocinę būseną. Darbdaviai turėtų kurti aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs kreiptis pagalbos, mažinti stigmatizuojančius veiksmus ir užtikrinti konfidencialumą.
Privalomi sveikatos tikrinimai ir darbo sauga
Vienas svarbiausių sveikatos tikrinimo tikslų yra apsaugoti darbuotojo sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, o taip pat išvengti traumų ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai. Tik atlikus sveikatos patikrinimą darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą, konkrečiomis profesinės rizikos sąlygomis, išvengiant bet kokio galimo pavojaus dirbančiojo sveikatai.
Siuntimas darbuotojui yra privalomas ir įpareigoja darbuotoją tikrintis sveikatą. Atlikus neeilinį sveikatos patikrinimą, gydytojo pateiktos išvados yra privalomos darbdaviui ir darbuotojui. Jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, nebūtinai tai reiškia, jog jis negali atlikti jam pavesto darbo - tai turi patvirtinti atsakingas specialistas, atsižvelgdamas į darbdavio nurodytus profesinės rizikos veiksnius.
Ligos išmokos ir socialinė parama
"Sodra" informuoja, kad norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą, tai galima padaryti tiesiog prisijungus prie asmeninės "Sodros" paskyros gyventojui. Prašymą ligos išmokai gauti galima pateikti per metus nuo ligos pabaigos arba iš anksto - nelaukiant kol susirgsite. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų po to, kai iš gydymo įstaigos ir darbdavio buvo gauti reikalingi duomenys ir dokumentai. Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Išmokų dydis priklauso nuo gaunamų pajamų. Susirgus pačiam apdraustajam, už pirmąsias dvi ligos dienas 80-100 proc. uždarbio dydžio ligos išmoką moka darbdavys. Nuo trečios nedarbingumo dienos "Sodra" moka 80 proc. Išmoką slaugančiam sergantį šeimos narį nuo pirmos dienos moka "Sodra" - ji sudaro 85 proc. Nors pačios ligos išmokos liks tokio pat dydžio, bet keisis jų procentinė išraiška kitąmet.
Vertinimo ir reglamentavimo problemos bei siūlymai
2017 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad reikalavimas teikti atskirą pretendento į teisėjus ar teisėjo psichologinio vertinimo išvadą Nacionalinei teismų administracijai nesuderinamas su konstituciniais reikalavimais, pažeidžia privataus gyvenimo neliečiamumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl šio sprendimo SAM 2019 metais teko koreguoti teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą, tačiau naujoji redakcija nedaug geresnė.
Gydytojas psichiatras negali objektyviai įvertinti, ar asmuo tikrai yra pajėgus dirbti advokatu arba vairuoti. Gydytojas gali tik pasakyti, ar šiuo metu yra matoma psichikos sutrikimo simptomų, kurie gali būti rizikos veiksniu, galinčiu trukdyti kokybiškai atlikti veiklą. Tikslinga būtų steigti valstybinę įstaigą, turinčią įgaliojimus tokius vertinimus atlikti, kurią sudarytų specialiai parengti specialistai; tai darytų ne vien gydytojai psichiatrai.
Visuomenės požiūris ir mokymas
Visuomenės tolerancija psichikos sveikatos problemoms gerėja, ypač tarp jaunų žmonių. Iniciatyvos, tokios kaip psichikos sveikatos ambasadorių „Žvelk giliau“, labai prisideda prie supratingumo ir tolerancijos visuomenėje augimo. Pokyčiams reikia laiko - ir psichikos sveikatos, ir pačioje visuomenėje.
Psichikos sveikata: apie tai, kas nematoma, bet labai svarbu.
Santrauka (lentelė): kada privaloma informuoti darbdavį ar atlikti sveikatos patikrinimą
| Situacija | Ar privaloma deklaruoti / informuoti? | Kas vertina |
|---|---|---|
| Įsidarbinimas ar darbai su profesine rizika | Taip, privalomas sveikatos tikrinimas | Darbo medicina / šeimos gydytojas |
| Įprasti darbai be rizikos | Ne, konfidenciali informacija neprivaloma | Pacientas ir gydytojas |
| Statutinė tarnyba / ginklas / vairavimas | Taip, yra specifiniai reikalavimai | Specialios komisijos, darbo grupės, psichiatrai |
| Apsilankymas pas psichiatrą privačiai | Iki pokyčių galėjo būti anonimiška; dabar įrašoma į e. sveikatą | Psichiatras, e. sveikata |
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimu, kas antras asmuo per gyvenimą bent kartą patiria psichikos sveikatos sutrikimą, o kas devintas asmuo serga psichikos ir elgesio sutrikimais šiuo momentu. Vis dėlto, suteikus tinkamą pagalbą, didžioji dalis šių žmonių visiškai atsistato ir gali gyventi įprastą gyvenimą, prisiimti įvairias atsakomybes ir sėkmingai siekti tikslų profesinėje ir asmeninio gyvenimo srityse.
Apibendrinant: darbdavys neturi teisės reikalauti informacijos apie darbuotojo psichikos sveikatą, jei tai nėra susiję su darbo funkcijomis ar profesine rizika; psichiatras gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, kai liga yra ūmi ar paūmėjusi; kai kurie apribojimai egzistuoja specifinėse srityse (ginklas, statutinė tarnyba, vairavimas), bet pastaraisiais metais teisės aktai keičiami mažinant nereikalingas diskriminacines kliūtis.
tags: #ar #reikia #deklaruoti #psichikos #liga