Darbuotojui susirgus arba tapus laikinai nedarbingu yra svarbu aiškiai suprasti, kiek dienų ir už kiek valandų mokama ligos išmoka. Šiame tekste aptarsime, kaip ligos išmoka skaičiuojama dirbant slenkančiu grafiku ar suminės darbo laiko apskaitos sąlygomis, kokios yra darbdavio ir „Sodros“ pareigos, taip pat pateiksime pavyzdžių ir rekomendacijų, kaip sumažinti klaidų ir ginčų riziką.
Nedarbingumo ir ligos išmokos teisiniai pagrindai trumpai
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka įmonė, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. O nuo trečios dienos už nedarbingumą apmoka „Sodra“.
Kas moka ir kokio dydžio yra ligos išmoka?
- Darbdavys moka už pirmąsias dvi ligos dienas, o išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
- „Sodra“ pradeda mokėti nuo trečiosios kalendorinės laikinojo nedarbingumo dienos ir moka už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 darbo dienų savaitę; standartinis dydis yra 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (karantino ar ekstremalių situacijų atveju - 77,58 %).
- Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios kalendorinės laikinojo nedarbingumo dienos.
Darbo grafiko ir suminės apskaitos ypatumai
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad darbuotojai, kuriems nustatyta suminė darbo laiko apskaita, privalo dirbti pagal darbo grafikuose numatytą laiką. Tokie grafikai darbuotojams turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo, o jų pakeitimai - įspėjus darbuotoją prieš 2 jo darbo dienas.
Jeigu darbuotojas laikinai nedirba dėl pateisinamų priežasčių - ligos, kasmetinių atostogų, papildomo poilsio dienos (mamadienio ar tėvadienio) - darbdavys privalo perskaičiuoti jo darbo laiko normą. Perskaičiavimas atliekamas atimant iš bendros apskaitinio laikotarpio darbo valandų normos tas valandas, kurios pagal grafiką buvo numatytos, tačiau dėl pateisinamų priežasčių nebuvo dirbtos.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
„Darbdavys neturi teisės versti darbuotojų už neatvykimus dėl pateisinamų priežasčių atidirbti poilsio dienomis už viengubą atlygį,“ - primena VDI.
Nedarbingumo skaičiavimo būdai ir pasekmės
Nors ligos išmokų apskaičiavimas gali būti painus, didžiausias iššūkis kyla, kuomet įmonė taiko suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus. Įmonės dažnai nedarbingumą skaičiuoja pagal darbo dienas, o ne pagal sudarytą darbo grafiką. Tačiau tokiu atveju galutiniuose skaičiavimuose ir darbo apskaitos žiniaraštyje dažniau pasitaiko viršvalandžių ar neišdirbtų valandų dėl skirtingų skaičiavimo būdų.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas
Daugelis įmonių darbo laiko normą apskaičiuoja pagal įprastas darbo dienas, dirbant 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną. Tokį skaičiavimo būdą pasirenka, nes yra aiškiau ir paprasčiau atlikti skaičiavimus.
Jei renkatės šį būdą, tuomet nedarbingumo diena sutampanti su darbo diena yra verta 8 valandų (ar mažiau, priklausomai nuo darbuotojo krūvio), šventinė diena ir savaitgaliai verti 0 valandų, o prieššventinė diena, kuri yra ir darbo diena, verta 7 valandų. Nedarbingumo metu suplanuotų pamainų laikai yra ignoruojami.
Toks skaičiavimas taip pat dažnai tampa neaiškių viršvalandžių rezultatu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vieną savaitę dirbo intensyviau, o tada susirgo savo poilsio dienomis, nedarbingumas skaičiuojant pagal darbo dienas yra vertas 24 valandų. Tuo tarpu skaičiuojant pagal grafiką nedarbingumas būtų vertas 0 val. Tai reiškia, kad mėnesio gale susidarys viršvalandžiai, už kuriuos, jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, reikės apmokėti bent 0,5 karto daugiau nei už įprastas darbo valandas.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką
Atliekant nedarbingumų skaičiavimus pagal darbo grafiką, vertinamas ne darbo dienų kiekis, o kiek darbuotojui nedarbingumo metu buvo suplanuota dirbti valandų. Taip skaičiuojant, nustatyta mėnesio darbo valandų norma dėl nedarbingumo mažinama pagal darbuotojo grafiką.
Tarkime, darbuotojas per apskaitinį laikotarpį turėjo dirbti 168 valandas. Per šį laikotarpį jis sirgo tris dienas, per kurias jam buvo suplanuota dirbti po 8 valandas per pamainą. Iš viso susidaro 24 nedarbingumo valandos. Todėl iš bendro 168 valandų skaičiaus atimamos 24 valandos ir darbuotojo perskaičiuota darbo norma šiame apskaitiniame laikotarpyje tampa 144 valandos. Nesusidaro joks valandų skirtumas tarp nustatytos mėnesio normos ir suplanuotų darbo valandų.
Tinkamai apskaičiavus nedarbingumą pagal grafiką, darbuotojai neturi dirbti papildomai, kad kompensuotų ligos laikotarpį, o darbdavys tiksliai apskaičiuoja dirbtinas valandas, išvengdamas nepagrįstų viršvalandžių ar trūkumų.
Pavyzdžiai iš praktikos: kodėl darbuotojai jaučiasi nuskriausti
Įtv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Gabrielė, kuri nurodė, kad neseniai buvo išsiėmusi nedarbingumą, tačiau gavo mažesnę ligos išmoką, nei tikėjosi. „Trečiadienį gavau biuletenį. Pagal viską turėjau dirbti trečiadienį, ketvirtadienį ir visą savaitgalį. Biuletenis baigėsi pirmadienį. Išmoką už trečiadienį ir ketvirtadienį išmoka darbdavys, o vėliau, kiek žinau, „Sodra“. Bet už savaitgalį, kurį turėjau dirbti, išmokos negavau. Ar gerai suprantu, kad nedarbingumo ir išmokų savaitgaliais negalima gauti?“ - teiravosi mergina.
„Sodros“ atstovė aiškina, kad ligos išmoką „Sodra“ moka už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę. „Taigi, nesvarbu, ar asmuo dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar pagal individualiai nustatytą darbo grafiką, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, jam ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra skiriama ir mokama. Tarkime, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio imtinai, ligos išmoka bus skirta už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar šio asmens darbo dienos yra pirmadienis-penktadienis, ar, pavyzdžiui, šeštadienis-trečiadienis,“ - dėstė pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Vis tik M. Kozič taip pat akcentuoja, jog informacija apie darbuotojo darbo grafiką Apdraustųjų registrui nėra teikiama, kadangi teisės aktai to nereikalauja. Be to, duomenų apie darbuotojų darbo grafiką teikimas kiekvieną mėnesį būtų pernelyg didelė administracinė našta darbdaviams ir „Sodrai“.
Specialistė pateikia pavyzdį: jeigu asmuo dirba pagal grafiką tik kalendorinio mėnesio šeštadieniais ir sekmadieniais, o gydytojas asmenį pripažino nedarbingu ir jam nedarbingumo pažymėjimą išdavė 7 kalendorinėms dienoms, t. y. laikotarpiui nuo vienos savaitės šeštadienio iki kitos savaitės penktadienio, ligos išmoką už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutapusias su asmens darbo grafiku (už šeštadienį ir sekmadienį), sumokėtų jo darbdavys, o nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio) turėtų mokėti „Sodra“. Kadangi laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pagal asmens darbo grafiką nebūtų nei vienos asmens darbo dienos, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų jam nebūtų mokama.
Kada perskaičiuojama darbo laiko norma?
Jeigu darbuotojas laikinai nedirba dėl pateisinamų priežasčių - ligos, kasmetinių atostogų, papildomo poilsio dienos (mamadienio ar tėvadienio) - darbdavys privalo perskaičiuoti jo darbo laiko normą. Perskaičiavimas atliekamas atimant iš bendros apskaitinio laikotarpio darbo valandų normos tas valandas, kurios pagal grafiką buvo numatytos, tačiau dėl pateisinamų priežasčių nebuvo dirbtos.
Darbdavys, apskaičiuodamas maksimalias dirbtinas valandas, turi atimti ligos metu praleistas suplanuoto darbo valandas, kad dėl skaičiavimo skirtumų nesusidarytų viršvalandžiai ar neišdirbtos valandos.
Kuris skaičiavimo būdas naudingesnis?
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką užtikrins daug tikslesnius rezultatus ir mažiau klaidų apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pagal tai ir Jūsų darbuotojams bus aiškiau, kiek darbo valandų jie buvo nedarbingume. Be to, mėnesio ar apskaitinio laikotarpio pabaigoje neatsiras neaiškių viršvalandžių ar trūkstamų valandų.
Tokio skaičiavimo vienintelis minusas tai, kad tiksliam nedarbingumo laikui apskaičiuoti reikia darbo grafiko valandų. Daugelis įmonių vis dar darbo valandas žymi ir seka rankiniu būdu, todėl apskaitą vykdantiems darbuotojams tektų atlikti daugiau darbo ir jame gali įsivelti klaidų.
Praktiniai sprendimai: kaip palengvinti suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus
OPTAS automatizuotas darbo grafikų sudarymo įrankis pasirūpina suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimais be klaidų. Įrankis ne tik automatiškai sudaro darbuotojų darbo grafikus pagal suminę darbo laiko apskaitą, bet ir palengvina visus su šiuo apskaitos būdu susijusius skaičiavimus.
Naudodami OPTAS, galite: žymėti nedarbingumą pagal grafikus, nes OPTAS automatiškai apskaičiuos nedarbingumo dienas bei valandas ir jas mėnesio ar apskaitinio laikotarpio gale perkels į jūsų naudojamą darbo užmokesčio sistemą; taikyti skirtingus žymėjimus, priklausomai nuo nedarbingumo tipo; gauti informaciją apie darbuotojų nedarbingumus tiesiai iš „Sodros“; perkelti informaciją į kitas sistemas. Jei jūsų darbo užmokesčio sistema nesiūlo tokių skaičiavimų, OPTAS leidžia atsisiųsti duomenis jums patogiu formatu ir juos perkelti į naudojamą darbo užmokesčio sistemą be rankinio duomenų perrašinėjimo.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir buhalteriams
- Aiškiai informuokite darbuotojus apie darbo grafikus ir pakeitimus - pagal VDI grafikai turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas, o pakeitimai - prieš 2 darbo dienas.
- Perskaičiuokite darbo laiko normas, kai darbuotojas laikinai nedirba dėl pateisinamų priežasčių: atimkite suplanuotas, bet nedirbtas valandas iš mėnesio normos.
- Apsvarstykite nedarbingumo skaičiavimą pagal darbo grafiką, kad išvengtumėte nenumatytų viršvalandžių ar neišdirbtų valandų.
- Automatizuokite procesus: naudokite darbo grafikus ir apskaitos įrankius (pvz., OPTAS), kad sumažintumėte klaidų riziką ir administracinę naštą.
- Informuokite darbuotojus apie tai, kaip yra skaičiuojamos ligos išmokos, kad nesusidarytų nesusipratimų, ypač dirbantiems savaitgaliais ar slenkančiu grafiku.
Kur kreiptis, jeigu manote, kad jūsų teisės pažeistos?
Darbuotojai, manantys, kad jų teisės yra pažeidžiamos, gali kreiptis į VDI su rašytiniu skundu. Skundas gali būti pateiktas ir anonimiškai - užpildžius skundo formą, kurią galima rasti interneto svetainėje www.vdi.lt skiltyje „Formos” (2 forma).
Taip pat dėl ligos išmokų skyrimo ir apskaičiavimo galite kreiptis į „Sodrą“ arba pasikonsultuoti su buhalterinės apskaitos specialistu ar teisininku, ypač jeigu dirbate slenkančiu grafiku ir kyla klausimų dėl konkrečių nedarbingumo atvejų.
Naudingos pastabos apie maksimalų nedarbingumo laikotarpį
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų. Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo ar nedarbingumo pratęsimo.
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą - gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
| Aspektas | Skaičiavimo būdas | Pasekmės |
|---|---|---|
| Nedarbingumo valandų apskaičiavimas | Pagal darbo dienas (5 d./sav.) | Aiškiau, bet gali susidaryti viršvalandžių arba neišdirbtų valandų |
| Nedarbingumo valandų apskaičiavimas | Pagal darbo grafiką (suminė apskaita) | Tikslesnis perskaičiavimas, išvengiama nepagrįstų viršvalandžių |
| Kas moka už pirmas 2 dienas | Darbdavys | 62,06-100 % VDU |
| Kas moka nuo 3 dienos | Sodra | 62,06 % (ar 77,58 % ekstremaliose situacijose) |
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo geriau suprasti nedarbingumo lapelio apmokėjimo ypatumus dirbant slenkančiu grafiku ir suminės darbo laiko apskaitos kontekste. Tinkamai taikant darbo grafiko principus ir automatizuojant apskaitą, galima išvengti daug ginčų ir klaidų bei užtikrinti tiek darbuotojų, tiek darbdavių interesų pusiausvyrą.
tags: #nedarbingumas #esant #slenkancim #grafikui