Ar priklausomybė yra liga: apibrėžimas ir esminiai aspektai

Šiame straipsnyje nagrinėjama priklausomybės liga, jos samprata, apibrėžimas ir įvairūs aspektai, apimantys biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Siekiama pateikti išsamų supratimą apie priklausomybę, atsižvelgiant į jos įtaką individams, šeimoms ir visuomenei.

Su priklausomybės problema tiesiogiai arba netiesiogiai susiduria didelė žmonijos dalis. Vis dėlto niekas negali tiksliai pasakyti, kas yra priklausomybė. Kai žmonių klausiama, kaip jie ją supranta, paprastai kiekvienas atsako vis kitaip.

Priklausomybė - tai patologinis prisirišimas arba nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nors atliekami veiksmai kelia pavojų fizinei ir psichinei sveikatai, dažnai sugriauna ir socialinį žmogaus gyvenimą: atsiranda problemų darbe, santykiuose su artimaisiais, neretai išyra šeima.

Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ar daryti tą pačia veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai.

Dažniausiai minimos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir žaidimų, tačiau greitas gyvenimo tempas, technologinis progresas ir kiti laikmečio veiksniai lėmė, kad priklausomybių padaugėjo.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės apibrėžimas

Dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių žmogus, sergantis priklausomybės liga, jaučia stiprų potraukį vartojamai medžiagai ar veiklai, o asmens galimybės valdyti šį sutrikimą yra ribotos, panašiai kaip turintis padidėjusį kraujospūdį asmuo be specialistų pagalbos ir priemonių turi ribotas galimybes jį reguliuoti.

Priklausomybės priežastys ir rizikos faktoriai

Tikimybė tapti priklausomam, kaip ir tikimybė susirgti kitomis ligomis, yra nevienoda. Nėra vieno veiksnio, nuo kurio priklausytų priklausomybė. Priklausomybės rizikai įtakos turi tiek biologinės asmens savybės (lytis, šeimos istorija ir genetika, amžius), tiek socialinė aplinka (sąlygos namuose, mokykloje, kaimynystė ir kt.).

Taigi priklausomybę būtų galima nusakyti kaip bet kokią pasikartojančią elgseną, kuri trumpam padeda išvengti frustracijų ar jas susilpninti, bet per ilgesnį laiką frustracijas kuriančią.

Itin didelę riziką įgyti priklausomybę turi paaugliai, šeimoje turintys priklausomų asmenų. Paaugliai neretai atsiduria su situacijomis, kai jų šeimos nariai ar bendraamžiai ankstyvame amžiuje supažindina juos su įvairiomis priklausomybėmis.

Dėl patiriamo spaudimo iš draugų ir aplinkos, išgyvenamo streso mokykloje ar šeimoje, noro pabėgti nuo kasdienybės ar problemų ar tiesiog kylančio smalsumo paaugliai pradeda eksperimentuoti su rūkymu, alkoholiu, narkotikų vartojimu.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio

Emocinis badas ir priklausomybė

Smegenys ir chemija: Visi jausmai - baimė, pyktis, džiaugsmas, nerimas, laimė, seksualinis pasitenkinimas, emocinė įtampa - turi tam tikrą cheminę išraišką. Žmogaus smegenys gamina ir išskiria tam tikrus hormonus, kaip seratoninas, oksitocinas, kortizolis, adrenalinas ir kt., kurie ir nulemia tam tikras emocijas.

Vakarienė su šeima, vaiko apsikabinimas prieš miegą, palaikantys mylimojo žodžiai, baimė ir jaudulys prieš lemtingus sprendimus, paaukštinimas, naujas butas, naujas automobilis - šitie dalykai teikia emocinę stimuliaciją, jaučiam, kaip kūną užplūsta įtampa, virpulys, mobilizuojantis šaltukas arba, kai kuriais atvejais, atpalaiduojanti šiluma.

Kai žmogus šių dalykų nepatiria, jis jaučia emocinį badą - apatiją, nuovargį, nuobodulį, beprasmybę - jam reikia stimuliacijos, ir jis dažnai griebiasi alkoholio.

Eksperimentai, atlikti su graužikais, parodė, kad prie psichiką stimuliuojančių medžiagų pirmiausia pripranta tos pelės, kurios turėjo maisto, turėjo vandens, bet … kurioms trūko emocinės stimuliacijos. Tam, kad patenkintų emocinį alkį, jos griebdavosi stimuliuojančių medžiagų.

Kitose eksperimento grupėse, pelės turėjo ne tik maisto, bet ir žaidimų bei draugiją, būdavo visą laiką užimtos, arba pavargę, įprastas kasdieninis gyvenimas buvo pakankamai stimuliuojantis, todėl pelės į chemines medžiagas paprasčiausiai nekreipė dėmesio. Visa, ko joms reikėjo, jos gaudavo iš kasdieninių užsiėmimų - žaidimų, maisto, artumo, fizinio kontakto, fizinio krūvio ir kt.

Taip pat skaitykite: Meilės trūkumas kaip priklausomybės priežastis

Priklausomybės požymiai ir simptomai

Pastebėjai, kad padidėjo tolerancija medžiagai, jos reikia suvartoti vis daugiau, kad gautum tą patį poveikį - tai požymis, kad organizmas prisitaikė prie medžiagos, todėl atsirado vis didesnės dozės poreikis.

Melavimas yra neatsiejama priklausomybės dalis. Pirmiausia, priklausomas žmogus išmoksta meluoti sau. Juk nesmagu pripažinti, kad žlugdome visą savo, o gal ir artimųjų gyvenimą. Kai išmokstame meluoti sau, imame meluoti kitiems. Tai tampa paprasta ir įprasta.

Čia dar „padeda” ir kaktinė smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą, - dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų jos veikla sutrinka, žmogus objektyviai nebesuvokia tikrovės ir negali priimti teisingų sprendimų. Jo vieninteliu troškimu tampa gauti tai, nuo ko jis yra priklausomas.

Taip atsiranda neigimas, o įvairūs melai, neva „mano priklausomybė niekam nekenkia”, „patiriu daug įtampos, nieko tokio kartais padėti sau atsipalaiduoti”, „aš ne toks blogas kaip Jonas, kuris geria kasdien, aš mesčiau vos panorėjęs” arba - „vaikai nieko nemato, todėl nieko baisaus, kad kas vakarą išgeriu”, virsta savotiška indulgencija, neva išteisinančia priklausomą žmogų prieš visą pasaulį. Kartu tai - ryškus ir aiškus požymis, kad žmogaus priklausomybė pasiekė ribą, kai pačiam ją nugalėti yra be galo sunku.

Sunkėjant priklausomybės elgesio padariniams, kartu didėja ir baimės bei nepasitikėjimo jausmas.

Priklausomybės ligoniai, kurie (dar) nesilaiko abstinencijos, retai arba niekada sau ir kitiems neprisipažins, kad nebekontroliuoja savo priklausomybės elgsenos. Jei su jais imama kalbėti apie jų priklausomybę, paprastai jie reaguoja agresyviai, arogantiškai arba viską nuleidžia juokais.

Socialinė izoliacija: Vystantis priklausomybei santykiai su kitais žmonėmis darosi vis sunkesni ir galiausiai visai nutrūksta - išskyrus tuos, kurie kartu vartoja narkotines medžiagas.

Priklausomybės gydymas ir pagalba

Kryptinga psichoterapeuto ir kitų sričių medikų pagalba padeda pasiruošti pokyčiams, suvokti, kodėl jų norima, imtis aktyvių veiksmų, pasiekti remisiją ir išmokti palaikyti rezultatą, kad būtų išvengta atkryčio.

Žengti pirmąjį žingsnį - pripažinti, kad esu priklausomas ir man reikia pagalbos - dažnai trukdo mitai apie priklausomybes.

Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip žalingas vartojimas.

Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.

Ką turėtų žinoti artimieji, norintys padėti priklausomam žmogui?

Priklausomų asmenų šeimose, emocinė dinamika dažnai būna tokia - nutolęs, emociškai abejingas vyras arba žmona teisinasi tuo, kad vyras geria, tačiau partneris pradeda piktnaudžiauti alkoholiu būtent todėl, kad yra emociškai apleistas, atsiduria, lyg mažiau reikalingas daiktas, tarsi antrame plane, ir nepatiria tų emocijų, kurios išgyvenamos kartu šeimoje. Vyras arba žmona, norintys padėti savo priklausomam partneriui, pirmiausia turėtų siekti atkurti normalią emocinę dinamiką šeimoje.

Dažnai sutinkama ir tokia situacija, kada priklausomo asmens partneris sako - jis, arba ji, man rūpi, aš tiek daug dėl jo padariau, tiek stengiausi, aš jam viską daviau. Dažnai čia ir yra problemos šaknis - tai yra dominuojantis, aktyvus, užgožiantis ir slopinantis rūpestis.

Partneris yra redukuojamas į valios neturintį subjektą, juo yra pasirūpinta, jam nieko netrūksta, jis netenka galimybės kovoti, veikti, laimėti, rizikuoti, ir patirti plačią emocijų skalę. Ne paslaptis, kad alkoholio griebiasi ir rutinoje paskendę namų šeimininkės, apie kurias sakoma, „juk jai nieko netrūko“, ir dominuojančių, valdingų moterų vyrai, kurie jaučia, kad šeimose ir taip viskuo pasirūpinta, o jiems nelabai yra ką veikti.

Priklausomo asmens partneriai neturi jaustis kalti, bet turi veikti atsakingai. Priklausomybės gali kilti ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su šeima. Būna, kas vyras ar moteris susituokia su jau priklausomu asmeniu, būna, kad priklausomybes sukelia įvairios profesinės traumos, skausmingi prisiminimai ar įtampa darbe.

Priklausomo asmens partneriai neturi kaltinti savęs ar prisiimti visą atsakomybę ant savo pečių.

Ką turi žinoti asmenys, kovojantys su priklausomybėmis?

Pirmiausia, jei norite atsisakyti emocinę stimuliaciją teikiančio alkoholio - raskite kitų būdų, kaip patirti džiaugsmą, pasididžiavimą, nuotykių teikiamą jaudulį ir kt. Tai yra pirmiausias ir svarbiausias dalykas, palengvinantis abstinenciją. Neleiskite sau nugrimzti į tą būklę, kai jaučiatės emociškai apmiręs ir tam, kad pasijustumėt gyvu, jums reikalinga alkoholio teikiama stimuliacija ir šiluma.

Pagalvokite ir sudarykite sąrašą dalykų, kurie jums teikia emocijas - spa ir masažas, kikbokso treniruotės, važiavimas dviračiu, ilgi pasivaikščiojimai, muzika, filmai, maisto gamyba, sodininkystė. Jei turite galimybę, įsigykite augintinį. Bendraukite su tais žmonėmis, su kuriais galite būti nuoširdūs ir atviri.

Mitai apie priklausomybes

Mitas	Paaiškinimas
Priklausomybė - tai silpnavališkumas	Priklausomybė nėra silpnavališkumo pasekmė. Moksliškai įrodyta, kad priklausomybė yra liga.
Gydymas neveiksmingas	Psichoterapijos metu įgyjami svarbūs įgūdžiai: gebėjimas pastebėti savo mąstyme kognityvines klaidas, valdyti emocijas ir t.t.
Psichotropinės medžiagos nesukelia pripratimo	Visos psichotropinės medžiagos sukelia pripratimą. Jos veikia žmogaus sąmonę, savijautą ir jas vartojant visada formuojasi priklausomybė.
Polinkis į priklausomybę paveldimas	Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką priklausomybėms atsirasti daro psichotrauminės patirtys, ypač - ankstyvoje vaikystėje. Nėra duomenų, kad polinkis į priklausomybę būtų tiesiogiai paveldimas.

tags: #ar #priklausomybe #yra #liga