Kolorektalinis vėžys - piktybinis navikas, susiformuojantis storojoje ar tiesiojoje žarnoje. Tai trečia pagal dažnį onkologinė liga pasaulyje. Storosios žarnos vėžys - tai navikas, auglys, atsirandantis tiesiojoje arba gaubtinėje žarnoje. Jį skirstome į keturias stadijas: nuo I iki IV. Yra ir 0 stadija, kuri laikoma ikivėžine. Dažniausiai tai yra polipai, jau turintys pakitusių ląstelių.
Šiame straipsnyje aptarsime I stadijos storosios žarnos vėžį - jo diagnostiką, gydymą, prognozę, ankstyvosios atrankos reikšmę ir Lietuvos neįgalumo nustatymo tvarką, kai liga riboja paciento savarankiškumą arba darbingumą.
Epidemiologija ir rizikos veiksniai
Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 1,4 mln. kolorektalinio vėžio atvejų. Kolorektalinis vėžys pasaulyje yra ketvirtoji iš dažniausių vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių ir trečioji - moterų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 500-1 700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Tai sudaro apie 10 proc. visų naujų vėžio susirgimų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra paciento amžius, šeiminė anamnezė, uždegiminės žarnyno ligos ir anksčiau taikyta spindulinė terapija. Rizikos susirgti storosios žarnos vėžiu veiksniams taip pat priskiriamas vyresnis nei 50 metų amžius, šeiminė daugybinės polipozės anamnezė, opinis kolitas, kolorektalinio vėžio diagnozė jaunesniems nei 45 metų giminaičiams, rūkymas. Tikslios storosios žarnos vėžio išsivystymo priežastys dar nėra aiškios, tačiau jo išsivystymas siejamas su vadinamuoju vakarietiškuoju gyvenimo būdu - mažu fiziniu aktyvumu, gausiu riebalų, perdirbtų mėsos gaminių vartojimu, ląstelienos stoka maiste, nutukimu.
Lietuvoje I ir II stadijos storosios žarnos vėžys diagnozuojamas tik 37 proc., dažniausiai nustatoma jau progresavusi vėlesnių stadijų liga. Tai iš tiesų yra didelė problema, nes pacientų išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo diagnozuotos ligos stadijos. Esant pirmai stadijai beveik visi pacientai išgyvena bent 5 metus, o IV - tik iki 14-16 proc., - pasakoja doc. dr. A. Dulskas.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Simptomai ir ankstyvoji diagnostika
Simptomai nėra specifiški - pilvo skausmas, kraujas su išmatomis, skausmingas tuštinimasis ar pasikeitusi išmatų konsistencija bei tuštinimosi dažnis. Galimas pykinimas ar vėmimas, apetito stoka. Simptomai išryškėja tik vėlesnėse stadijose. Ankstyvosiose šios ligos stadijose simptomų nepastebima.
Pagrindinis diagnostikos aukso standartas yra endoskopinis tyrimas - kolonoskopija. Jos metu su bendra nejautra apžiūrimas žarnynas iš vidaus. Tyrimo metu galima paimti biopsijas ar pašalinti ikivėžinius darinius (polipus). Naviko biopsinės medžiagos histologinis tyrimas leidžia patvirtinti piktybinio naviko diagnozę, suteikia informacijos apie naviką sudarančių ląstelių piktybiškumą.
Slapto kraujavimo testas - labai paprastas, jo veikimo ir atlikimo principas labai panašus į COVID-19 greitąjį testą. Jį galima pasidaryti pačiam namuose; esant teigiamam testui, reikėtų pasiruošti kolonoskopijai. Tik 10 proc. teigiamų šių testų nustatoma vienokia ar kitokia žarnyno patologija. Paprastai tai būna ankstyvos stadijos, kurias galima visiškai išgydyti.
Stadijavimas ir reikšmė gydymui
Pacientui pradedami tyrimai pas onkologus, nustatoma naviko vieta (C - kodas pagal organą), naviko dydis (T- tumor), regioninis (N-nodus) ir sisteminis (M- metastases) išplitimas. Vėžio stadijų nustatymas (TNM) yra būtinas, kad būtų parinktas optimalus gydymo būdas. T apibrėžia originalų (pirminį) auglį, N nusako limfmazgių pažeidimą, M reiškia tolimojo išplitimo buvimą arba nebuvimą. Galiausiai, įvertinus T, N ir M kategorijas jų kombinacijai yra priskiriama vėžio stadija.
T1 ir T2 reiškia, kad navikas nedidelis, nepažeidęs aplinkinių organų. T3 reiškia, kad navikas jau peraugo organo sienelę. T4 - navikas išplitęs į gretimus organus. N kategorija nusako aplinkinių limfinių mazgų pažeidimą; M0 - metastazių nėra. Vien piktybinio darinio dydžio stadijai nepakaks; pavyzdžiui, pT3N1M0 yra konkreti diagnostinė įrašų forma.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Gydymas I stadijos storosios žarnos vėžiui
Storosios žarnos vėžio gydymas yra chirurginis. Tik labai ankstyvos storosios žarnos vėžio stadijos gydomos išskirtinai operacija. Pirmai stadijai išgydyti kartais pakanka tik išpjauti supiktybėjusį polipą. Taikant laparoskopinę ar atviro tipo operaciją, pašalinama žarnos dalis su naviku ir sritiniais limfmazgiais.
Esant II ir III stadijoms jau reikia šalinti dalį žarnos su limfmazgiais, siūti žarną su žarna (atkuriant vientisumą), o kartais net formuojamos stomos (maišeliai). Po operacijos dažnai reikalingas ir sisteminis gydymas: chemoterapija, biologinė terapija. Po operacijos gali būti skiriama adjuvantinė terapija. Paprastai taikomas chemoterapijos kursas. Jo tikslas - sunaikinti mikrometastazinius židinius, kurių nepašalino rezekcija.
Adjuvantinė chemoterapija yra efektyviausia pacientams, sergantiems III stadijos, į limfmazgius išplitusiu vėžiu. Tokiu atveju rekomenduojamas chemoterapijos kursas, į kurį įeina oksaliplatinos preparatas. Paprastai chemoterapijos kurso trukmė yra šeši mėnesiai. Chemoterapinis gydymas sukelia daug nepageidaujamų šalutinių reiškinių, tokių kaip mukozitas, febrili neutropenija, kardiotoksinis poveikis, vėmimas ir viduriavimas, rankų-pėdų sindromas.
Tiesiosios žarnos gydymas taip pat chirurginis. Neoadjuvantinė terapija yra vertingas lokalaus išplitusio rektalinio naviko gydymo metodas. Šiuo metu nėra bendro sutarimo, ar neoadjuvantinis gydymas yra efektyvus, esant radikaliai rezekuotam storosios žarnos vėžiui. Spindulinės terapijos nauda esant storosios žarnos vėžiui nėra kliniškai pagrįsta. Tuo tarpu rektalinio vėžio atveju spindulinė terapija laikoma efektyvi ir dažnai taikoma.
Progresavusio vėžio gydymo galimybės ir sisteminė terapija
Susidūrus su labiau progresavusia liga, dirba daugiaprofilinė komanda, kuri užtikrina įvairių galimų diagnostikos ir gydymo metodų pritaikymą. Derinama operacija, chemoterapija, biologinė terapija, tam tikrais atvejais - radioterapija, kiti regioniniai gydymo metodai. Visų šių metodų pritaikymas laiku leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų, net ir esant išplitusiai ligai.
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Šiuo metu vaistų, skirtų gydyti storosios žarnos vėžį, pasirinkimas yra pakankamai platus. Pagrindiniai chemopreparatai yra oksaliplatina, irinotekanas, fluoropirimidinai, trifluridinas / tipiracilas. Atsirado nauja vaistų grupė - biologinė terapija: angiogenezės inhibitoriai (bevacizumabas, afliberceptas), endotelio augimo veiksnio receptorių blokatoriai (cetuksimabas, panitumumabas) ir multikinazių inhibitoriai (regorafenibas). Pastaraisiais metais pateikiama imunoterapijos efektyvumo duomenų.
Progresuojant ligai, pirmosios eilės gydymo metu arba po jo pacientui skiriama antrosios eilės terapija. Lietuvoje antrosios eilės gydymui yra galimybė paskirti chemoterapiją, derinamą su angiogenezės inhibitoriais (bevacizumabu arba afliberceptu). Aflibercepto pridėjimas prie chemoterapijos FOLFIRI schema pagerino pacientų išgyvenamumą be ligos progresavimo bei bendrąjį išgyvenamumą palyginus su placebo.
Siekiant paskirti kuo labiau individualizuotą gydymą, atliekami molekuliniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti KRAS, NRAS, BRAF ir kitų genų mutacijas. Pavyzdžiui, įrodyta, kad nustačius RAS genų mutaciją, gydymas endotelio augimo veiksnio receptorių blokatoriais yra neefektyvus. Todėl planuojant sisteminį gydymą sergantiems išplitusiu storosios žarnos vėžiu pacientams, visų pirma būtina atlikti molekulinį tyrimą dėl RAS mutacijų.
Prognozė
Stadijos yra veiksnys, lemiantis išgyvenamumą. Lietuvoje 5 metų pacientų išgyvenamumo rodiklis, jei liga diagnozuota I stadijos, yra 81,85 proc., II stadijos - 67,38 proc., IV stadijos - 6,03 proc. Ilgalaikių pacientų išgyvenamumo pokyčių analizė parodė, kad sergančiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje gerėja - nustatytas 12 proc. išgyvenamumo pagerėjimas tarp susirgusiųjų 2005-2009 metais, palyginti su 1995-1999 metais (nuo 34,0 proc. iki 45,9 proc.).
Profilaktika ir gyvenimo būdas
Viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti išvengti storosios žarnos vėžio išsivystymo, yra sveika gyvensena: adekvatus fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Tyrimai įrodė, kad kasdienė fizinė veikla yra naudinga žarnyno peristaltikai ir sumažina storosios žarnos vėžio tikimybę. Didžiąją dalį maisto raciono turėtų sudaryti ląsteliena, vanduo, maisto produktai, kuriuose yra mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos.
Žarnynui naudingais produktais laikomos įvairios daržovės (salierai, brokoliai, briuseliniai kopūstai, raugintos daržovės, pupelės, špinatai, avokadai), vaisiai (granatai, kokosai, obuoliai), uogos, ciberžolės, linų sėmenys, rauginto pieno produktai (jogurtas, kefyras), arbata (žalioji, mėtų). Vengti raudonos, termiškai apdorotos, rūkytos mėsos.
Kalbant apie profilaktiką nuo vėžio - pirmiausia reikėtų gerai žinoti savo giminės onkologinę istoriją. Jeigu šeimoje buvo vėžių atvejų, ypač jaunesniame amžiuje, reikėtų pradėti tikrintis 10 metų anksčiau nei buvo nustatyta ši liga artimam giminaičiui. Rekomenduojama pasidaryti slapto kraujo išmatose testą (iFOBT) sulaukus 40 metų ir kartoti kas dvejus metus.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa Lietuvoje
Nuo 2009 metų Lietuvoje pradėta įgyvendinti storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa. Buvo kviečiami dalyvauti 50-74 metų asmenys. Nuo 2014 metų programa vykdoma visoje Lietuvoje. Tyrimas remiasi slaptojo kraujavimo testu išmatose (iFOBT). Esant neigiamam rezultatui, testas kartojamas kas 2 metus. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinį tyrimą - kolonoskopiją.
Svarbu pabrėžti tai, kad ankstyvosios atrankos programa skirta tik asmenims, kurie nejaučia jokių vėžio simptomų. Jei pacientas jau kreipiasi dėl kraujavimo iš žarnyno, endoskopinis tyrimas turėtų būti paskiriamas iš karto, aplenkiant ankstyvosios patikros programą.
Neįgalumo nustatymo tvarka Lietuvoje ir jos aktualumas pacientams su I stadijos vėžiu
2024-2026 metais neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas. Nuo 2024 metų pradžios įsigalioja nauja tvarka: paslaugos žmonėms su negalia teikiamos vieno langelio principu, keičiasi negalios vertinimo, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio ir pagalbos koordinavimo procesai.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje bus sukurta nauja pagalbos vadybininko pareigybė. Be to, mažiau bus pabrėžiami tik gryni medicininiai kriterijai - bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius. Tai padės užtikrinti paprastesnį, greitesnį ir efektyvesnį žmonių su negalia aptarnavimą.
Neįgalumo nustatymo procese svarbu medicininis vertinimas ir kartais papildomi specialistų įvertinimai. Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos, jeigu tai reikalinga. Vertinami ir funkciniai sutrikimai: nuo lengvų iki sunkių įvairių sistemų pažeidimų (autonominės sistemos sutrikimai, smegenų pažeidimai, koordinacijos sutrikimai, nugaros smegenų pažeidimai ir kt.), ir pagal tai priskiriamas neįgalumo lygis.
Svarbu pažymėti, kad I stadijos storosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams dažniausiai neprimetama sunki neįgalumo būsena, nes ši stadija dažnai gydoma chirurgiškai ir leidžia atkurti paciento funkcijas. Tačiau specifinės situacijos (sunkios operacijos pasekmės, stomos buvimas, sudėtinės komplikacijos, reikšmingas mitybos nepakankamumas ar komplikacijos po gydymo) gali būti vertinamos ir priskiriamos tam tikram neįgalumo lygiui pagal galiojančius kriterijus (pvz., išmatų nelaikymas, trumpos žarnos sindromas, mitybos trūkumas ir kt.).
Praktiniai patarimai pacientams dėl neįgalumo nustatymo
- Surinkite visus medicininius dokumentus: operacijos ir histologijos išrašus, gydymo kortelę, chemoterapijos ir kitų procedūrų pažymas.
- Jei po operacijos ar gydymo yra funkcinių sutrikimų (pvz., išmatų nelaikymas, nuolatinė stomos priežiūra, ryškus mitybos nepakankamumas), akcentuokite juos prašyme dėl neįgalumo nustatymo.
- Pasinaudokite nauju vieno langelio principu - kreipkitės į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANKTA / ANTA) arba konkrėtų pagalbos vadybininką.
- Jei reikia, pasirūpinkite neuropsichologiniu ištyrimu, psichologo ar psichiatro konsultacijomis - jie gali būti būtini vertinant tam tikrus funkcinius sutrikimus.
Priežiūra po gydymo ir gyvenimo kokybė
Po chirurginio gydymo dažnai reikalingas ilgalaikis stebėjimas ir kartais adjuvantinė terapija. Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą ir reguliarias kontrolines apžiūras. Judėti kasdien - bent 30 min. Svarbu ir psichologinė pagalba pacientams, ypač jei buvo formuota stoma ar atsirado reikšmingi mitybos sutrikimai.
STOMOS MAIŠELIO PRIEŽIŪRA (Stoma Bag Lithuanian)
Santrauka pacientui
Storosios žarnos vėžys - tai liga, kurios riziką galima sumažinti; anksti nustačius - dažnai išgydyti. Sveikesnė mityba, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas ir profilaktiniai tyrimai yra realūs įrankiai apsisaugoti arba „pagauti“ ligą anksti. Jei diagnozė nustatyta I stadijoje, gydymas dažniausiai yra sėkmingas chirurginis - kartais užtenka tik polipo pašalinimo. Neįgalumo nustatymo poreikis priklauso nuo gydymo pasekmių ir funkcinio sutrikimo lygio; naujoji Lietuvos tvarka siekia palengvinti paslaugų gavimą ir atsižvelgti į individualius poreikius.
| Temos punktas | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| Diagnozė | Kolonoskopija + biopsija; radiologiniai tyrimai (KT, MRT, PET-KT) |
| I stadijos gydymas | Chirurginis - polipo pašalinimas arba segmento rezekcija |
| Adjuvantinė terapija | Dažniau skiriama II-III stadijose; oksaliplatinos pagrindu |
| Neįgalumo nustatymas | Vertinimas pagal funkcinius sutrikimus, medicininius kriterijus ir individualius poreikius; nuo 2024 m. - vieno langelio principas |