Seimui paskirtasis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pristatė paskirtuosius ministrus ir dvidešimt pirmosios Vyriausybės programą, kurioje išskirti pagrindiniai būsimosios Vyriausybės veiklos prioritetai. Naujosios Vyriausybės programoje nurodyta, kad bus didinama senatvės pensijų dydžio sąsaja su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu. Taip pat pridedama, kad mažinant pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydis bus artinamas prie Minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
Taigi, kokių pokyčių tikėtis? Pagrindinis pažadas - didinti bazinę pensiją ir artinti mažiausias pensijas prie MVPD, taip mažinant pensininkų skurdą. Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei. „Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą. Numatome papildomą senatvės pensijų indeksavimą, pensijų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, - dalijosi būsimasis premjeras.
Kas yra MVPD ir kokia jo reikšmė pensijoms?
Kas yra MVPD? MVPD yra rodiklis, kuris nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Tiesa, šis rodiklis yra taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti. Šiemet MVPD Lietuvoje siekia 466 eurus. Paprastai tariant, tiek pinigų lietuviui reikia per mėnesį, kad išgyventų. Tuo metu kitais metais šis dydis bus didinamas. Numatyta, kad 2027 m. MVPD sieks 488 eurus.
Ar kiekvienam pensija kiltų po 160 eurų?
Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD. Taigi, jei bazinė pensija kitąmet būtų sulyginta su MVPD, ji padidėtų 160 eurų (488 - 327,91). Tačiau „Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. T. y. tai nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas yra skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Senatvės pensijos sudėtis: bendroji ir individualioji dalys
Svarbu pabrėžti, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Būtent šią dalį žada didinti Vyriausybė. Tuo metu individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiuo metu ji siekia 8,11 euro. Tiesa, kai pensijos būna indeksuojamos, kiekviena dalis padidėja atskirai.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Kaip apskaičiuojama bendroji pensijos dalis?
„Sodra“ pabrėžia, kad bendrosios pensijos dalies dydis priklauso ne tik nuo bazinės pensijos tais metais, kai žmogus išeina į pensiją, bet ir nuo sukaupto stažo. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą dalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris yra sukaupęs 42 metų stažą, išeina į pensiją 2026 metais, kai būtinasis stažas siekia 34,5 metų, bendroji pensijos dalis bus skaičiuojama taip: 42/34,5 x 327,91 = 399,2 euro.
Jeigu žmogus turi įgijęs minimalų (15 metų), bet neturi būtinojo stažo (34,5 metų) senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, tada bendroji pensijos dalis bus didesnė. Tuo metu jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. „Sodros“ Patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodo, kad šiuo metu būtinąjį stažą turi 540 tūkst. pensininkų, o neturi - 96 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.
Kaip apskaičiuojama individualioji pensijos dalis?
Tiesa, vėliau prie bendrosios pensijos dalies pridedama individualioji. Ji priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Paprastai tariant, apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės. Pavyzdžiui, taško vertė 2026 metais siekia 8,11 euro. Taigi, jei žmogus yra sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 8,11 = 162,2 euro.
Tai reiškia, sudėjus šias dalis bendra pensija būtų 561,4 euro (399,2 + 162,2).
Pensijų indeksavimas ir prognozės ateičiai
„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų. Dar kovą Finansų ministerija pasidalijo naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi (ERS). Remiantis šiomis prognozėmis, galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek kitąmet didės pensijos. Visgi prognozės gali kisti su kiekvienu nauju raidos scenarijumi, o naujausias pasirodys jau rugsėjį.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Pastarųjų prognozę šių metų kovą paskelbė Finansų ministerija. Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
„Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėtų skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų. Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurus - nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc. Vidutinė standartinio pensijų anuiteto išmoka šiuo metu yra 78,37 euro, o paveldimo standartinio pensijų anuiteto - 67,16 euro.
Pensijų anuitetų fondo pokyčiai ir tikslai
„Sodra“, įvertinusi geresnius nei planuota fondo investavimo rezultatus, šiemet taip pat padidino savo ilgalaikį tikslą - siekti ne mažesnio kaip 3 proc. metinio pensijų anuitetų išmokų indeksavimo. Tai reiškia, kad ir ateityje pensijų anuitetų augimas turėtų būti spartesnis. „Dar svarstant pensijų reformą prognozavome, kad dėl didesnio neapibrėžtumo gali tekti keisti Pensijų anuitetų fondo investavimo strategiją. Vis dėlto fondo investavimo modelis ir palanki situacija finansų rinkose sudarė sąlygas išlaikyti pensijų anuitetų indeksacijai palankią strategiją ir ateityje“, - pranešime cituojama Pensijų anuitetų skyriaus vedėja ir investicijų valdytoja Daiva Gerulytė.
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos
Iki šiol Pensijų anuitetų fondo tikslas buvo kasmet didinti pensijų anuitetų išmokas ne mažiau kaip 2 proc., taip kompensuojant vidutinę ilgalaikę euro zonos infliaciją. Nuo 2026 m. šis tikslas padidintas iki ne mažesnio kaip 3 proc. metinio išmokų augimo. Šiemet pensijų anuitetų išmokos bus vidutiniškai didinamos 4,7 proc. Fondo tarybai pritarus, pensijų anuitetų gavėjams, kurie anuitetą įsigijo iki 2025 metų pabaigos, bus paskirstyta 2,7 mln. eurų uždirbto pelno. Anot „Sodros“, tai reiškia, kad pensijų anuitetų gavėjai visą likusį gyvenimą gaus didesnes išmokas, o jų dydis ateityje negalės mažėti.
Skaičiuojama, kad per šešerius Pensijų anuiteto fondo veiklos metus iš investavimo pelno 1,03 mln. eurų buvo panaudota garantuotoms palūkanoms kompensuoti, o dar 1,5 mln. eurų sukaupta ilgaamžiškumo rizikos rezerve. Šis rezervas skirtas užtikrinti, kad anuitetų išmokos būtų mokamos visą gyvenimą net ir tuo atveju, jei žmonės gyventų ilgiau, nei prognozuota. 2026 m. gegužės pabaigoje Pensijų anuitetų fondo turtas siekė 94 mln. eurų. Pensijų anuiteto išmokas kas mėnesį gauna beveik 5 tūkst. gyventojų.
Kuo skiriasi pensijų planas ir anuitetas? | Gaukite pagalbą išėjus į pensiją
Sodra biudžeto ir indeksavimo parametrai 2025 metams
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų). „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius: 1) pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; 2) bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; 3) našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; 4) papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; 5) pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama. Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių). Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
| Rodiklis | Reikšmė / 2025 proj. |
|---|---|
| Pensijų indeksavimo koef. | 1,1063 |
| Bazinė pensija (projektas) | 298,45 € |
| Našlių pensijos bazė | 42,29 € |
| Taško vertė (pensijų apskaitos vnt.) | 7,16 € |
| Numatytos Sodros pajamos | 8,646 mlrd. € |
| Numatytos Sodros išlaidos | 7,906 mlrd. € |
Skurdo situacija ir socialinė politika
Skurdo lygis auga, pažeidžiamiausi - pensininkai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nurodo, kad per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Duomenys rodo, kad blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių - pensininkų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija, itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) įsitikinimu, skurdo problemoms spręsti skiriama nepakankamai dėmesio, trūksta sisteminio požiūrio ir kompleksinių priemonių. „Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklauso nuo išmokų, įskaitant ir pensijas - jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba. Skurdo rizika toliau augo, o aukščiausi jos rodikliai išliko senjorų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus grupėje. Tačiau labiausiai - nuo 20,7 iki 25,3 proc. - per metus išaugo 50-64 metų amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis“, - sako A. Adomavičienė.
M. Sinkevičius taip pat pažadėjo peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, kad būtų užtikrinta socialiai teisinga pusiausvyra tarp lėšų kaupimo ir pensijų didinimo. Taip pat jis žadėjo stiprinti visą socialinės paramos sistemą - didinti šalpos pensijas, plėsti socialinių paslaugų prieinamumą, mažinti biurokratiją jas gaunant ir kurti aiškesnę bei paprastesnę socialinės apsaugos sistemą. Be to, anot M. Sinkevičiaus, daugiau dėmesio bus skiriama ilgalaikei priežiūrai. Taip pat numatoma sujungti globos ir slaugos paslaugų sujungimui į vientisą sistemą, plėsti pagalbą namuose slaugantiems artimuosius, stiprinti socialinio pavežėjimo paslaugas ir sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau savarankiškai gyventi savo namuose bei bendruomenėse.