Smurtas artimoje aplinkoje - tai sudėtinga socialinė problema, kurioje didžioji dalis nukentėjusiųjų yra moterys. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis net 8 iš 10 smurto aukų yra moterys. Nors 2019 m. buvo užregistruota mažiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei 2018 m., šie nusikaltimai sudaro net 16,2% visų užregistruotų nusikaltimų Lietuvoje. Dažnai tokiais atvejais smurtautojas būna apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - tokių smurtautojų dalis siekia 58,5%.
Smurto artimoje aplinkoje profilis ir alkoholio įtaka
Lietuvos Statistikos departamento 2019 m. duomenys rodo, kad smurtautojų artimoje aplinkoje portretas dažniausiai yra vyras (89,8%), pusė jų yra 30-49 metų amžiaus, dauguma turi vidurinį ar profesinį išsilavinimą, o apie pusė tuo metu nedirbo ir nesimokė. 58,5% smurto aktų metu smurtautojai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas nėra tiesioginė smurto priežastis. Smurtas dažnai pasireiškia ir nesant šių medžiagų. Be fizinio smurto, dažnai būna psichologinis, ekonominis ar seksualinis smurtas, kuris yra sunkiau pastebimas ir dažnai nutylimas tiek aukų, tiek visuomenės.
Alkoholio vartojimas ir smurtas
Socialinė darbuotoja Danutė Janavičienė teigia, kad alkoholis veikia žmogų, kuris gali elgtis neadekvačiai ir smurtuoti. Dažnai vyrai, net nevartodami alkoholio, turi sunkumų tinkamai išreikšti emocijas ir tvarkytis su pykčiu. Alkoholio poveikis gali paskatinti impulsyvumą ir agresiją, tačiau pats alkoholizmas nėra pagrindinė smurto priežastis.
Tyrėjas M. Karalius pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje yra socialinių lūkesčių ir lytinių normų rezultatas, todėl būtina atkreipti dėmesį į įvairias smurto formas, tokias kaip gąsdinimai, bauginimai, šantažas ar seksualinė prievarta, kurios neretai lieka nepastebėtos.
Taip pat skaitykite: Kelias į sveiką gyvenimą be alkoholio
Smurto aukų patirtys ir visuomenės požiūris
D. Janavičienė pastebi, kad moterys dažnai taikstosi su smurtu, pateisina smurtautojo elgesį ir vengia ieškoti pagalbos dėl kaltės jausmų ir baimės būti nepriimtoms ar apkaltintoms. Dažnai aukos vartoja alkoholį kaip būdą išgyventi patiriamą prievartą ir kančią, tačiau tai dar labiau komplikuoja situaciją.
Visuomenėje yra paplitusi stigma, kuri kaltina auką, jei ji pati vartojo alkoholį ar narkotikus, taip pateisinant smurtą. 2016 m. Eurobarometro apklausa parodė, kad net 14% Lietuvos gyventojų seksualinę prievartą pateisintų, jei auka būtų vartojusi alkoholio ar narkotikų. Tokie stereotipai trukdo aukoms pripažinti problemas ir ieškoti pagalbos.
Priklausomybės ir kopriklausomybės poveikis šeimai
Priklausomybės nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų yra sudėtingas reiškinys, turintis tiek socialinių, tiek psichologinių aspektų. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali būti smurto artimoje aplinkoje tiek priežastis, tiek pasekmė, susikuriant užburtą ratą.
Kopriklausomybė - tai reiškinys, kai alkoholiu piktnaudžiaujančių žmonių artimieji patiria emocinius sunkumus, praranda individualumą, susiduria su nuolatiniu stresu ir įtampa. Šeimos nariai dažnai bando suprasti ir prisitaikyti prie priklausomo asmens, slepia problemas, o tai skatina alkoholiko destruktyvų elgesį.
Šeimos nariai, ypač moterys, patiria didelį psichologinį krūvį, kurį gali lydėti depresija, nerimas, ir dažniau negu kiti žmonės jos vertina save neigiamai kaip asmenybes ir šeimos narius.
Taip pat skaitykite: Bėgimas nuo gyvenimo
Smurto artimoje aplinkoje teisėsauga ir pagalbos mechanizmai
Policija turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas ir užtikrinti nukentėjusiųjų saugumą. Smurto atvejais pareigūnai gali pradėti ikiteisminius tyrimus, sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų arba skirti apsaugos nuo smurto orderį, galiojantį 15 dienų.
Pranešti apie smurtą gali ne tik auka, bet ir bet kuris įvykiu liudytojas, pavyzdžiui, kaimynas ar vaikas. Aukos turi teisę prašyti pagalbos skambindamos bendruoju pagalbos telefonu 112. Tačiau neretai smurtautojas trukdo tai padaryti, pavyzdžiui, atimdamas telefoną.
Alkoholizmo įtaka šeimai ir socialinė pagalba
Alkoholizmas šeimoje yra lėtinė liga, kurios pasekmės stipriai veikia visus šeimos narius. Be fizinių ir psichinių padarinių, alkoholizmas sukelia finansinius sunkumus, šeimos emocinių ryšių silpnėjimą, dažnai pasireiškia smurtas ir ilgalaikis stresas.
Atvejo vadybos procesas socialiniame darbe yra svarbi priemonė, padedanti šeimoms spręsti alkoholizmo sukeltas problemas. Atvejo vadybininkai įvertina šeimos situaciją, santykius, vaikų būklę ir koordinuoja reikalingas pagalbos paslaugas.
Vienas iš didžiausių iššūkių yra priklausomybės neigimas ir šeimos pasipriešinimas pagalbai, nes šeimos nariai stengiasi paslėpti problemas, išsaugoti alkoholiko reputaciją ir išvengti neigiamų pasekmių socialiniame rate.
Taip pat skaitykite: Alkoholis ir energetiniai gėrimai: rizika sveikatai
Kopriklausomybės pripažinimas ir savipagalba
Kopriklausomi asmenys turi suprasti, kad jie nėra atsakingi už alkoholiko išgijimą ir turi teisę kurti savo gyvenimą nepriklausomai nuo priklausomo šeimos nario vartojimo.
Gera praktika yra dalyvauti individualiose ir grupinėse konsultacijose, kur galima dalytis patirtimi, gauti emocinę paramą ir išmokti ribų, kurios leidžia sustiprinti savarankiškumą. Viena iš tokio pobūdžio grupių yra Al-Anon, kurios nariai dalijasi savo sunkumais ir atranda vidinius išteklius sau padėti.
Kaip elgtis su alkoholiku šeimoje?
- Nedaryti už alkoholiką to, ką jis pats turi atlikti, suteikti jam daugiau atsakomybės.
- Vengti tuščių grasinimų, pvz., apie skyrybas, jei jų neketinate įgyvendinti.
- Siekti savo emocinės pusiausvyros ir asmeninės saviraiškos nepriklausomai nuo alkoholiko būklės.
- Ieškoti pagalbos ir paramos sau, kalbėtis su neįsitraukusiais į problemą asmenimis.
- Pripažinti, kad alkoholizmas keičia asmenybę ir reikia realistiškai vertinti situaciją.
- Pasirengti emociniams iššūkiams, leisti alkoholikui patirti pasekmes, kurios skatintų jo pokytį.
Emocinių veiksnių svarba
Dažnai artimieji, gyvendami su alkoholiku, patiria gėdą, kaltę ir pyktį. Jiems svarbu atsiriboti nuo šių jausmų ir suprasti, kad jų užduotis nėra „išgydyti“ alkoholiko, o pasirūpinti savo emocine gerove bei saugumu.
Psichologinė pagalba, terapijos, dailės terapija ir palaikymo grupės gali ženkliai pagerinti emocinę būklę bei padėti išmokti naujų elgesio strategijų.
Visuomenės vaidmuo ir stigma
Stigma, susijusi su alkoholizmo ir smurto tema, trukdo nukentėjusiems ieškoti pagalbos. Dažnai naudojama diskriminuojanti kalba ir stereotipai apie alkoholikus ar jų artimuosius sukuria neigiamą aplinką, kurioje auka jaučiasi kaltinama ir atskirta.
Visuomenės sąmoningumo didinimas, atviras kalbėjimas apie priklausomybes ir smurtą, empatijos skatinimas bei žalingų stereotipų keitimas yra būtini veiksmai siekiant efektyvios prevencijos ir pagalbos.
tags: #alkoholizmas #smurtas #seimoje