Neapmokamos (nemokamos) atostogos - tai galimybė darbuotojui laikinai neatvykti į darbą, kai dėl asmeninių, šeiminių ar kitų svarbių priežasčių reikia laisvo laiko, tačiau už šį laikotarpį darbo užmokestis nėra mokamas. Nors tokios atostogos nėra tokios dažnos kaip kasmetinės, praktikoje jos pasitaiko gana dažnai - darbuotojai jų prašo dėl artimųjų slaugos, šeimos įvykių, studijų, asmeninių reikalų ar kitų nenumatytų aplinkybių.
Kuo nemokamos atostogos skiriasi nuo kasmetinių ir kokios jų pasekmės?
Neapmokamos atostogos - tai laikotarpis, kai darbuotojas laikinai neatlieka savo darbo funkcijų ir už šį laiką negauna darbo užmokesčio. Nors atlyginimas nemokamas, darbo sutartis išlieka galioti - darbuotojas nepraranda savo darbo vietos ir, pasibaigus atostogoms, grįžta į tas pačias arba lygiavertes pareigas.
Svarbu nepainioti neapmokamų atostogų su kasmetinėmis atostogomis. Kasmetinės atostogos yra apmokamos ir suteikiamos darbuotojui pailsėti, o neapmokamos atostogos dažniausiai pasirenkamos tada, kai reikia papildomo laiko asmeniniams reikalams.
Neapmokamos atostogos yra nedraudiminis laikotarpis, tai valstybiniu socialiniu draudimu tas asmuo nėra draudžiamas. Jeigu nemokamos atostogos trunka ilgiau negu visą mėnesį, ir asmuo nemoka privalomo sveikatos draudimo (PSD) kažkokia kitokia forma, pavyzdžiui, dėl individualios veiklos ar panašiai, tai tada jis turi už tą mėnesį mokėti PSD mokestį.
Kada darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas?
Darbo kodeksas reglamentuoja, kad darbuotojo prašymas privalo būti tenkinamas tais atvejais, kai jį pateikia: darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 metų; neįgalus darbuotojas arba darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 m. ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas; tėtis, jo vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu; darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę; darbuotojas santuokai sudaryti; darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse; kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Teisininkė primena, kad maksimali nemokamų atostogų trukmė tais atvejais, kai jas suteikti darbdavys privalo: auginantiems vaikus iki 14 m. suteikiamos atostogos iki 14 d., neįgaliesiems ar auginantiems neįgalų vaiką ar slaugantiems neįgalų asmenį - iki 30 kalendorinių dienų, tėvo vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metų - iki 3 mėnesių, slaugantiems šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį - atostogos suteikiamos tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga, santuokai sudaryti - iki 3 kalendorinių dienų, dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse - iki 5 kalendorinių dienų.
Ar reikia rašyti prašymą dėl nemokamų atostogų?
Taip. Neapmokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojui pateikus prašymą. Prašyme rekomenduojama nurodyti: darbuotojo vardą ir pavardę; pageidaujamą atostogų laikotarpį; neapmokamų atostogų priežastį (jeigu ji svarbi pagal teisės aktus); prašymo datą. Įprastai Darbo kodeksas nereglamentuoja, kaip ir kokia tvarka tai turi būti pateikta, tačiau prašymas turėtų būti išreikštas tokia forma, kokia yra įprasta darbovietėje.
Ar nedarbingumo pažymėjimas (biuletenis) galioja, jei darbuotojas yra nemokamose atostogose?
Pats neapmokamų atostogų faktas automatiškai nedraudžia dirbti kitur, tačiau nemokamos atostogos yra nedraudiminis laikotarpis - darbuotojas nemoka už šį laikotarpį socialinio draudimo. Jei darbuotojas nemokamų atostogų metu susirgtų, ligos išmoka nebūtų mokama, o darbdavys neprivalo apmokėti pirmųjų dviejų nedarbingumo dienų.
Jeigu asmuo suserga atostogų metu, jis gali nuspręsti, ar prašyti gydytojo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, ar vis tik „atostogauti“ sergant. Pasak advokatės, laikinojo nedarbingumo atveju gaunama ganėtinai nedidelė ligos išmoka, o jei darbuotojas nenori sumažinti savo pajamų, tuomet tenka išnaudoti sukauptas atostogų dienas.
Darbuotojui išėjus nemokamų atostogų, be atskiro darbuotojo prašymo nemokamos atostogos nebūtų pratęsiamos ligos laikotarpiu. Svarbu paminėti ir tai, kad be atskiro darbuotojo prašymo nemokamos atostogos nebūtų pratęsiamos ligos laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Ką sako „Sodra“ ir teisės aktai apie ligos išmokas nemokamų atostogų metu?
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad nedarbingumo metu asmeniui yra draudžiama dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Biuletenio metu taip pat draudžiama vartoti alkoholį ar kitas toksines, psichotropines medžiagas ir elgtis taip, kad žmogaus veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Taigi nesvarbu, ar tuo metu turėjo būti darbuotojo atostogos - jei jis kreipėsi į gydytoją ir jam buvo suteiktas nedarbingumas, atostogos nusikelia, o žmogus turi likti namuose ir sveikti.
Jeigu darbuotojas nemokamų atostogų metu susirgtų, ligos išmoka nebūtų mokama, o darbdaviui taip pat nepriklauso apmokėti dvi pirmąsias nedarbingumo dienas. Tiesa, pasibaigus nemokamoms atostogoms, o nedarbingumui vis dar tęsiantis - „Sodra“ mokės ligos išmoką nuo nemokamų atostogų pabaigos.
Ar darbdavys moka pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, jei darbuotojas susirgo atostogų metu?
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, darbdavys privalo apmokėti pirmąsias dvi kalendorines darbuotojo nedarbingumo dienas. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad ši nuostata galioja visiems dirbantiems, nepriklausomai nuo sukaupto socialinio draudimo stažo.
Tačiau jei asmuo yra nemokamose atostogose (t. y. nedraudžiamas), darbdavys neprivalo mokėti privalomų pirmųjų dviejų nedarbingumo dienų, o „Sodra“ ligos išmokos mokėjimą perims nuo nemokamų atostogų pabaigos.
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš kasmetines atostogas arba atostogų metu?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, bet pasveiksta atostogų metu, jos yra pradedamos iškart po to, kai baigiasi biuletenis. Pvz., jeigu atostogos buvo numatytos nuo lapkričio 4 d. iki 15 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas suserga ir tęsia nedarbingumą iki lapkričio 7 d., jo atostogų pradžia laikoma lapkričio 8 d.
Jeigu asmuo praserga visą atostogų laikotarpį, nepanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojui turi būti suteikiamos kitu šalių sutartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Arba darbuotojo prašymu neišnaudotų atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Darbo kodeksas numato, jog tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes serga ir yra laikinai nedarbingas (vadinasi - gauna laikinojo nedarbingumo pažymėjimą), suteiktos kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos.
Ką daryti praktiškai: pavyzdys ir patarimai
Vilnietis Arvydas (vardas pakeistas) pasiskundė, kad susirgo antrą savo atostogų dieną ir nežino, ką tokiu atveju daryti. „Ar man verta kreiptis į gydytoją, prašyti biuletenio? Ar tuomet mano atostogos „atsišauks“, o gal vis tiek susinaudos? Ir ar galėčiau pasiėmęs biuletenį vis tiek įgyvendinti savo atostogų planus? Nes, kiek žinau, biuletenio metu atostogauti negalima, bet kaip yra, jei aš jau esu atostogose? Ir ar sergant apskritai kaupiasi atostogos?“ - teiravosi skaitytojas.
Jeigu darbuotojas suserga atostogų metu, jis gali nuspręsti, ar prašyti gydytojo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, ar vis tik „atostogauti“ sergant. Pasak advokatės, laikinojo nedarbingumo atveju gaunama ganėtinai nedidelė ligos išmoka, o jei darbuotojas nenori sumažinti savo pajamų, tuomet tenka išnaudoti sukauptas atostogų dienas.
Jei darbuotojas pasirenka kreiptis į gydytoją ir gauti biuletenį, atostogos „nusikelia“ - nepanaudotas atostogų laikotarpis lieka ir turi būti suteiktas kitu laiku. Darbuotojas gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo pabaigos arba sutarti dėl kito laiko.
Pažymėtina: pasiėmus biuletenį išvykti atostogauti yra draudžiama. „Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, ir nustatytus pažeidimus ligos išmoka tiesiog nėra išmokama. Mes rekomenduojame susirgus atostogų metu kreiptis į gydytoją ir gauti biuletenį, kad atostogų dienos būtų pažymėtos kaip ligos dienos ir nepanaudotos atostogų dienos nebūtų prarastos.
Kaip išvengti apsinuodijimo maistu keliaujant!!!
Kaip skaičiuojama ligos išmoka ir kokios jos tvarkos
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič teigimu, ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Ji nurodė, kad už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam bei pirmajai ligos dienai turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Piktnaudžiavimo nedarbingumu kontrolė ir atsakomybė
„Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Išduotų nedarbingumo pažymėjimų kontrolė vykdoma dar iki ligos išmokos išmokėjimo, todėl dažniausiai, nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama.
Jei darbdavys, gydytojas ar koks kitas asmuo informuoja, kad asmuo, turintis nedarbingumo pažymėjimą, nesilaiko taisyklių, „Sodra“ tikrina atvejį ir, jei abejonės pasitvirtina, sustabdomas išmokų mokėjimas. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, tačiau pasitaiko ir taip, kad asmuo turi grąžinti neteisėtai gautas išmokas „Sodrai“.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Prieš išeidami nemokamų atostogų įvertinkite, ar neteks prarasti socialinių garantijų: nemokamų atostogų metu asmuo nėra apdraustas socialiniu draudimu.
- Jei susirgote prieš atostogas ar jų metu - kreipkitės į gydytoją ir apsvarstykite, ar verta gauti biuletenį, kad atostogų dienos būtų pažymėtos kaip ligos dienos ir nepanaudotos atostogų dienos būtų grąžintos.
- Darbdaviai turi aiškiai nustatyti vidaus tvarką dėl prašymų pateikimo (raštu, el. paštu, vidaus sistemoje) ir supažindinti darbuotojus su šia tvarka.
- Darbdavys privalo tenkinti prašymus suteikti nemokamas atostogas tais atvejais, kuriuos nustato Darbo kodeksas; prievarta išsiųsti darbuotoją nemokamų atostogų negalima.
- Jei kyla abejonės dėl piktnaudžiavimo, darbdavys gali kreiptis į „Sodrą“ ar Valstybinę darbo inspekciją.
| Situacija | Ką daryti | Mokėjimas ligos atveju |
|---|---|---|
| Darbuotojas susirgo prieš nemokamų atostogų pradžią | Biuletenis - atostogos prasideda po nedarbingumo pabaigos | Nedarbingumo dienos apmokamos pagal įprastą tvarką, bet jei buvo nemokamos atostogos - darbdavys neprivalo mokėti pirmųjų dviejų dienų |
| Darbuotojas susirgo nemokamų atostogų metu | Galima kreiptis į gydytoją; be prašymo atostogos nesitęsia automatiškai | Ligos išmoka nemokamų atostogų metu nemokama; „Sodra“ moka nuo nemokamų atostogų pabaigos |
| Darbuotojas suserga kasmetinių atostogų metu | Nepanaudotos atostogos perkeliamos kitu laiku (tais pačiais darbo metais) | Ligą pažyminti biuleteniu sąlygoja, kad atostogos perkeliamos ir ligos dienos apmokamos |
Apibendrinant - jei darbuotojas yra nemokamose atostogose ir susirgo, ligos išmokos mokėjimas yra ribojamas: nemokamų atostogų metu ligos išmoka nemokama, darbdavys neapmoka pirmųjų dviejų nedarbingumo dienų, o „Sodra“ pradeda mokėti ligos išmoką tik nuo nemokamų atostogų pabaigos, jei tuo metu asmuo jau yra apdraustas.
tags: #ar #priklauso #biuletenis #bunant #nemokamu #atostogu