Tiek įtrauktiems į II pakopos pensijų kaupimą, tiek svarstantiems kaupti III pensijų pakopoje savarankiškai kyla nemažai klausimų. Panagrinėkime šį klausimą išsamiau.
Kaip veikia pensijų sistemos pakopos ir kas paveldima
I pakopos (šioje sistemoje dalyvauja kiekvienas dirbantysis) pensija, nėra paveldima. Jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. III pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti savarankiškai. III pensijų pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos.
Įmoką į II pakopos pensijų fondus sudaro pensijų kaupimo dalyvių dalis nuo atlyginimo, o valstybė, skatindama kaupimą, prisideda lėšomis iš valstybės biudžeto. Taip siekiama, kad išėjus į pensiją I ir II pakopos pensija užtikrintų maždaug 50 proc. Dėl šios priežasties visi dirbantieji iki 40 metų įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimo sistemą.
Ką reiškia sukauptų lėšų išmokėjimo būdai II pakopoje
Sulaukus pensijos, sukauptas turtas ar jo dalis išmokama priklausomai nuo sukauptos sumos ir išmokų būdo. Jei antroje pakopoje sukaupta lėšų suma neviršija 5 tūkst. eurų, sulaukus pensinio amžiaus visi sukaupti pinigai yra išmokami vienu metu. Sukaupus 5-10 tūkst. eurų, lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis iki sukaks 85 metai. II pakopoje kaupiančiam asmeniui sukaupus daugiau nei 10 tūkst. eurų ir sulaukus pensinio amžiaus, yra įsigyjamas anuitetas. Standartinį pensijų anuitetą pasirinkusiems gyventojams stabilios išmokos bus mokamos iki gyvenimo pabaigos. Anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirenkamas tuo atveju, kai norima užtikrinti dalinį pensijos paveldimumą. Išmokama mėnesinė išmoka bus kiek mažesnė nei standartinio anuiteto. Atidėtasis anuitetas įsigyjamas už dalį sukauptos sumos. Asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus, pensijų fondai mokės periodines pensijos išmokas, o pensijų anuiteto išmokos bus mokamos tik jam sulaukus 85 metų amžiaus. Pasirinkus šį anuiteto tipą, paveldima likusi neišmokėta periodinių išmokų lėšų dalis iki 85-ojo gimtadienio.
Be to, svarbu žinoti, kad sulaukęs pensinio amžiaus, asmuo turi teisę atidėti išmokų pradžią. T.y. jis gali neskubėti išsimokėti sukauptos sumos, jei turi pakankamai lėšų pragyvenimui.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Ar pensijų fondai gali bankrutuoti ir kas nutinka tokiu atveju?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis 15min sakė, kad teoriškai pensijų fondą valdanti įmonė bankrutuoti gali, tačiau tokia tikimybė yra „labai maža“. „Tokio tipo įmonėms Lietuvoje keliami griežti finansinio atsparumo reikalavimai, be to, kapitalo pakankamumo rodikliai ir pelningumas yra nuolat prižiūrimi Lietuvos banko“, - 15min sakė T.Gudaitis. Lietuvos bankas skelbia, kad pensijų fondų valdytojai, investuodami lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių, kuriomis numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika.
T.Gudaitis akcentavo, kad šalies teisės aktuose yra numatyta pensijų fondų klientų apsauga, jei pensijų kaupimo bendrovė taptų nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų. Pats pensijų fondas bankrutuoti negali. „Gali svyruoti pensijų fondų turto vertė dėl finansų rinkų pokyčių, bet tokio dalyko kaip bankrotas pensijų fonde įvykti negali“, - nurodė LIPFA vadovas.
O kas būtų su sukauptomis lėšomis, jei pensijų fondą valdanti įmonė bankrutuotų? T.Gudaitis sakė, kad kaupiančiųjų turtas nuolat saugomas specialiame banke - depozitoriume, o tai reiškia, kad pensijų fondo turtas ir fondų valdymo įmonių turtas yra griežtai atskirtas. „Įmonės šių lėšų savo reikmėms naudoti ar vidinių gaisrų gesinti negali. Tad net ir bankroto atveju pensijų fondų dalyvių turtas „nesudegtų“, teisės aktuose yra numatyti mechanizmai, kad jis būtų perduotas valdyti kitai rinkoje veikiančiai pensijų fondų įmonei“, - nurodė T.Gudaitis.
Taigi, nors pensijų fondų valdytojai gali bankrutuoti, pačių pensijų fondų turtas yra apsaugotas ir perkeliamas į kitas bendroves. Tai užtikrina, kad kaupiančiųjų lėšos išlieka saugios ir prieinamos ateityje.
Konkrečios garantijos ir saugumo mechanizmai
Apibendrinant, štai pagrindinės pensijų fondų saugumo garantijos Lietuvoje: Turto atskyrimas: Pensijų fondų turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Depozitoriumas: Kaupiančiųjų turtas saugomas specialiame banke - depozitoriume. Rizikos išskaidymas: Investuojamoms lėšoms taikomi rizikos išskaidymo reikalavimai. Lietuvos banko priežiūra: Pensijų fondų valdytojai yra griežtai prižiūrimi Lietuvos banko. Perkėlimas bankroto atveju: Bankroto atveju, turtas perkeliamas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Praktiniai patarimai pensijų kaupimo dalyviams
Pirmiausia, kiekvienas turėtų labai atidžiai perskaityti su fondu pasirašytą sutartį. Kas joje numatyta? Kokia bus pensija? Kada ir kaip bus mokama? Ar tikrai sukauptos lėšos bus išmokamos paveldėtojams? Jei išmokamos, tai kokiomis sąlygomis? Antra, galima ir privaloma pasitikslinti, kiek gi jūs turite santaupų fonde. Pasidomėti, kiek „Sodra“ pervedė į fondą ir kiek padidėjo pervesta suma, o gal sumažėjo? Trečia, kiekvienas, įvertinęs sukauptą fonde sumą ir padalinęs iš kauptų metų, gausite, kiek sutaupote per metus. Tada, žinodami, kad vidutinis Lietuvos vyrų amžius yra apie 68-eri metai, o moterų - 78-eri, apytiksliai galėsite paskaičiuoti, kiek dar galima iki pensijos sukaupti. Ketvirta, galima pasiskaičiuoti, teorinį kasmetį priedą prie būsimos „Sodros“ pensijos. Reikia įvertinti ir tai, kad mokant į privatų pensijų fondą, „Sodros“ mokama pensija bus mažesnė. Visi skaičiavimai bus su paklaidomis, bet bendrą vaizdą susidaryti - galima. Jei fondas jums nieko neuždirbo per 10 metų, gal reikia keisti fondą? Tada iš esamo reikia išeiti.
Penkta, būtina įvertinti, kad „Sodros“ garantas yra Valstybė, o fondas garanto neturi ir gali, blogai investavęs, bankrutuoti. „Sodra“ bankrutuoti gali tik kartu su Valstybe. Šešta, jaunimas, kiek teko kalbėtis, mažai galvoja apie pensiją, tačiau tie, kuriems iki jos liko 10-15metų, o jų uždarbis siekia apie 2000 litų, turėtų rimtai apsvarstyti pasitraukimo iš fondų galimybę, kuri suteikta iki šių metų rugsėjo. Svarstyti apie pasitraukimą turėtų ir tie, kurie ateityje nenorėtų vieną, du ar daugiau procentų nuo gaunamos algos, papildomai mokėti į fondą, tikėdamas, kad iš surinktų mokesčių dar prisidės ir Valstybė. Jei nesi tam pasirengęs, grįžk į „Sodrą“, kur veikia solidarumo principas. Solidarumo principas, kuris iki šiol naudojamas, reiškia, kad ir tuo atveju, jei uždirbi nedaug, o tavo įmokos mažos, išmokos mažai kuo skiriasi nuo dideles įmokas mokančių darbuotojų.
Mokesčiai, mitai ir naujos galimybės
II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. Turto valdymo mokestis, apimantis visas išlaidas, kurias valdydama fondą gali patirti pensijų kaupimo bendrovė, gyvenimo ciklo fonduose negali viršyti viršyti 0,5 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondo vertės per metus, o Turto išsaugojimo fonde - 0,2 proc. per metus. „Swedbank“ valdomuose fonduose šiuo metu taikomas 0,4 proc. mokestis. Tai reiškia, kad jeigu žmogus fonde turi sukaupęs, pavyzdžiui, 10 000 eurų, jo metinis mokestis sudaro vos 40 Eur per mėnesį. Tuo tarpu Lietuvos banko duomenimis, gyvenimo ciklo pensijų fondai (kai fondas parenkamas pagal dalyvio amžių) Lietuvoje nuo savo veiklos pradžios uždirbo apie 9,4 proc. metinę grąžą, jau išskaičiavus vienintelį taikomą turo valdymo mokestį.
II pensijų pakopa yra ilgalaikė pinigų kaupimo priemonė senatvei, tačiau nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo ir galimybių atsiimti dalį ar visas lėšas, nesulaukus pensijos. Visą sumą iki pensijos bus galima atsiimti, jei: iki pensijos liko 5 m. ar mažiau, o sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto ribos (8388,50 Eur); neteksite 70 proc. ar daugiau darbingumo; bus nustatyta sunki liga iš Sveikos apsaugos ministerijos sudaromo sąrašo arba paliatyviosios pagalbos poreikis. Pirmuoju atveju bus taikomas 3 proc. mokestis, atiteksiantis „Sodrai“, likusiais - išmokos apmokestinamos nebus.
Taip pat nuo 2026 m. pradžios kiekvienas kaupiantysis galės 1 kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, jei ji neviršys per visą laikotarpį įmokėtų lėšų. Be to, atsiranda galimybė nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti įmokėtą suma ir investicinį prieaugį, o „Sodros“ ir valstybės įmokos būtų išskaičiuotos bei grąžinamos „Sodrai“ ir pavirstų pensijų taškais.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Perkeliamumas tarp šalių ir praktiniai iššūkiai
Į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės (JK) parvykusi gyventi Lina teigia susidūrusi su keista situacija. Moters pensijai sukauptus pinigus JK pensijų fondas leidžia persikelti į Lietuvą, tačiau pinigų nepriima nė viena Lietuvoje esanti kaupimo bendrovė. Į LRT.lt kreipėsi iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gyventi grįžusi Lina. „Pamaniau, kad investuodama didesnę sumą ateityje galėčiau tikėtis didesnio portfelio prieaugio. Kreipiausi į JK esantį pensijų fondą AVIVA, jame ir kaupiau pinigus. Jie teigė, kad pinigus perkelti gali, tačiau reikia rasti pensijų fondą Lietuvoje, kuris sutiktų juos priimti. „Man buvo šokas. Kodėl taikomi dvejopi standartai? Vienai asmenų grupei šis įstatymas galioja, kitai - ne.
E. Banienės teigimu, daugelyje senųjų Europos Sąjungos valstybių narių (taip pat ir JK), vyrauja profesiniai pensijų fondai. „Jei toks fondas veiktų ir jei jį valdantys socialiniai partneriai būtų numatę galimybę priimti lėšas iš kitų fondų, tuomet būtų įmanoma perkelti lėšas. Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai nėra profesiniai pensijų fondai - tai paties asmens lėšų kaupimas su valstybės paskata. Galimybės atsivežti lėšų iš kitur įstatymas nenumato. Tačiau įstatymas nustato galimybę mokėti įmokas į šį fondą pačiam asmeniui“, - aiškina E.
Tiesa, draudimas perkelti užsienio pensijų fonde sukauptus pinigus į Lietuvoje veikiančią antrąją pakopą galioja ne visiems. Išimtis taikoma ES institucijų darbuotojams. Pagal ją ES valstybėje narėje įgytas pensines teises (visose pakopose) galima persikelti į specialią ES institucijų pensijų sistemą, o baigus darbą ES institucijose - į ES valstybės pensijų sistemą.
„Iš Vokietijos į Prancūziją persikėlęs gyventi žmogus gali persikelti ir savo fondą, tačiau Lietuvoje nėra kur tų lėšų pervesti. Ir čia kalta ne Europos Sąjunga, kad nereguliuoja tokių dalykų, o Lietuva, nes nesudarė sąlygų atsirasti profesiniams pensijų fondams. Vietoj to Lietuvoje sukurta antroji pakopa, kuri nėra pripažįstama Vakarų Europos šalyse“, - aiškina R. Jo teigimu, būtų galima svarstyti apie antrosios pensijų pakopos reformavimą, kad žmonėms, kaip ir kaupiantiems pensiją Vakarų šalyse, būtų suteikta galimybė keisti kaupimo bendrovę keičiant gyvenamąją vietą.
„Profesinio pensijų fondo nariai turi savo atstovus, yra išmokų įsipareigojimai, kurie skiriasi nuo Lietuvos. Todėl jų sujungti negalima, nes žmogus bus apgautas. Vakarų šalyse 90 proc. privačiojo kaupimo sudaro profesiniai fondai, o ne tokie išgalvoti kaip Rytų Europoje ir Lietuvoje. Todėl daug kur jų atsisakyta ir Lietuva, aš galvoju, neišvengiamai eis tuo keliu. O profesiniai fondai yra išbandyti ir juos reikia kurti“, - siūlo profesorius R.
Situacijai keičiantis, T. „Dabar matome kitokią tendenciją - vis daugiau žmonių nori grįžti į Lietuvą. Todėl šį kausimą reikėtų adresuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, „Sodrai“ ir paraginti paieškoti galimybių. (...) Tokius klientus mes mielai priimtume“, - sako T. Vis dėlto, net ir leidus į Lietuvos pensijų fondus persikelti užsienyje sukauptus pinigus, anot T. „Lietuvoje norima, kad antroji pakopa būtų kaip papildoma pensijos dalis, o sukaupti pinigai būtų mokami reguliariai. (...) Todėl žmogus gali sakyti, kad galbūt jam tai nėra patrauklu. Todėl reikia ieškoti sprendimų. Pavyzdžiui, randame būdų, kaip skatinti žmones grįžti Lietuvą, teikiame jiems būsto paskolų lengvatas. Todėl sutvarkius sistemą ir leidus žmogui persikelti tai, ką jis sukaupęs pensijai, būtų dar viena paskata grįžti į Lietuvą“, - mano T.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas taip pat sutinka, kad būtina kalbėti apie galimybę užsienyje sukauptus pinigus pervesti į Lietuvoje veikiančių kaupimo bendrovių sąskaitas. „Esame gavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą, kad antrosios pakopos pensijų fondų veikla yra griežtai reglamentuota, kad ji yra nacionalinis produktas ir sudėtinė pensijų sistemos dalis, todėl uždara perėjimams tarp skirtingo tipo fondų“, - teigia „Swedbank“ atstovas S. „Per savo veiklos istoriją į kitas ES šalis jau teko perkelti kelių klientų lėšas. ES institucijų darbuotojų lėšų pervedimo procesą administruoja „Sodra“.
„Išvažiuojant į užsienį sukaupti pinigai paliekami Lietuvoje esančiame pensijų fonde, tiesiog neatliekamos papildomos įmokos. „SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius taip pat teigia sulaukiantis tik pavienių prašymų dėl lėšų perkėlimo. Ar tai buvo ES institucijų darbuotojai, T. „Žmogus su savo kaupiamomis lėšomis galėtų turėti galimybę keisti jų kaupimo kaip ir darbo vietos lokaciją. Tokios paslaugos kaina galėtų priklausyti nuo tarptautinio pavedimo kaštų“, - sako R.
„Profesinės sąjungos nori, kad tokie fondai atsirastų, nes dabar įstatymas yra, o su juo niekas nevyksta. Prieš dvejus metus vyko aktyvi diskusija, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mums pasakė, kad tai mūsų asmeninis reikalas - jei norime, turime eiti ir patys kurti tokius fondus, o jie lyg ir niekuo dėti“, - prisimena I. „Manau, šiais laikais, kada atsidarėme sienas ir leidome žmogui tokiomis pačiomis sąlygomis dirbti bet kurioje ES šalyje, turėtų būti išspręsti ir šie klausimai. Kitu atveju nevaržoma darbo migracija tarp ES šalių netenka prasmės“, - įsitikinusi I.
Teisiniai mechanizmai pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę
2025 06 26 įstatymu Nr. ... Dalyvis, norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi pateikti prašymą kitai pensijų kaupimo bendrovei. Pensijų kaupimo bendrovė, kuriai dalyvis pateikė prašymą pereiti į jos valdomą pensijų fondą, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikia VSDF valdybai asmeniui identifikuoti ir dalyvio prašymui įregistruoti reikiamus duomenis. VSDF valdyba, gavusi visus reikiamus duomenis, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.
Asmuo tampa tos pensijų kaupimo bendrovės, į kurios valdomą pensijų fondą pereina, valdomo pensijų fondo dalyviu nuo prašymo pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Padariusi atitinkamus įrašus Dalyvių ir sutarčių registre, VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, elektroniniu būdu apie tai per 3 darbo dienas informuoja abi pensijų kaupimo bendroves, nurodydama, į kokį (iš kokio) pensijų fondą (fondo) pereina dalyvis, o jeigu dalyvis gauna periodines pensijų išmokas, - ir informaciją apie tai, kad dalyvis yra periodinių pensijų išmokų gavėjas. Jeigu asmeniui identifikuoti ir dalyvio prašymui įregistruoti pateikti duomenys yra netikslūs ar jų nepakanka, VSDF valdyba turi teisę atsisakyti registruoti dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.
Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi vykti laikantis sąlygų, nustatytų priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse. Dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą susijusias išlaidas, nurodytas šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, jeigu pensijų kaupimo bendrovė yra priėmusi sprendimą taikyti tokio pobūdžio atskaitymus, atsižvelgdama į priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse nustatytus leidžiamus išlaidų dydžius.
Jeigu pensijų kaupimo bendrovė ketina perduoti pensijų fondo valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei, pensijų fondas panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo arba pensijų fondai jungiami, perduodamo arba panaikinamo pensijų fondo arba jungime dalyvaujančių pensijų fondų dalyviai per pensijų kaupimo bendrovės nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 mėnesiai nuo informacijos apie atitinkamą sprendimą išsiuntimo dalyviams dienos, turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų. Jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį dalyviai nepereina į kitą pensijų kaupimo bendrovę, priežiūros institucijos nustatyta tvarka tokie dalyviai ir jiems priklausantis pensijų turtas perkeliami į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą jų amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų.
VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, informuoja kiekvieną pensijų kaupimo bendrovę apie visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų piniginių lėšų sąskaitų bankuose rekvizitus. Pensijų kaupimo bendrovė, iš kurios pereina jos valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF valdybos pranešimą apie dalyvio perėjimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, konvertuoja pensijų fondo vienetus į pinigines lėšas dienos, kurią VSDF valdyba pensijų kaupimo bendrovei pateikia informaciją apie dalyvio perėjimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, pensijų fondo vienetų verte ir per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų sąskaitą.
Mitai apie pensijų fondus
1 mitas: pensijų fondai gali bankrutuoti ar kitaip prarasti mano pinigus. Jeigu pensijų fondo valdytojas susidurtų su sunkumais, ar gali nukentėti ir jų fonduose sukaupti pinigai? Atsakymas į šį klausimą - neigiamas. Pensijų fonde sukauptas turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis saugomas depozitoriume. Net jei fondų valdytojas bankrutuotų ar nutrauktų veiklą, sukauptas turtas išliktų nepaliestas ir vėliau būtų pervestas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
2 mitas: II pensijos pakopos mokesčiai yra dideli ir suvalgo mano grąžą. II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. 3 mitas: negalėsiu atsiimti pinigų, kai jų man reikės. Prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, reikėtų įvertinti jau sukauptą sumą, kiek liko iki pensinio amžiaus, ateities planus ir priimti sprendimą neskubant. Apie naujas galimybes plačiau galima susipažinti www.pensijosreforma.lt
Istorinis kontekstas ir dalyvių skaičius
Senatvės pensijos pirmą kartą įvestos Prancūzijoje XIX amžiaus pradžioje. Pirmasis įstatymas, užtikrinantis senatvės pensijas valstybės tarnautojams, priimtas Vokietijoje 1895 m. Tuo pat metu, Vokietijoje įvestos pensijos ir valstybinių įmonių darbininkams bei protinio darbo darbuotojams. 1926 m. pensijos įsteigtos Lietuvoje, 1898 m. - Naujoje Zelandijoje, 1908m. - Didžiojoje Britanijoje, 1913 m. - Olandijoje ir Švedijoje, 1930 m. - Prancūzijoje, 1935m. - JAV, 1941m. - Japonijoje, 1946m. - Šveicarijoje. Dauguma pasaulio šalių garantuoja savo piliečiams minimalią pensiją.
Šiandien privačiuose pensijų kaupimo fonduose (PPKF) dalyvauja apie milijoną įvairaus amžiaus Lietuvos žmonių.
Praktinė lentelė - ką reiškia sukauptos sumos dydžiai II pakopoje
| Sukaupta suma | Išmokėjimo būdas sulaukus pensijos |
|---|---|
| iki 5 000 Eur | visos lėšos išmokamos vienu metu |
| 5 000-10 000 Eur | periodinės išmokos iki 85 metų |
| daugiau nei 10 000 Eur | anuiteto įsigyjimas (standartinis arba su garantuotu laikotarpiu) |
Jei iki pensijos jums dar liko keli dešimtmečiai ar keliolika metų, galbūt susimąstote, kas nutiktų tuo atveju, jei jūsų pasirinktas pensijų fondų valdytojas taptų nemokus. Ar tokios baimės turi pagrindo ir kas nutiktų sukauptoms lėšoms tokiu atveju? Tadas Gudaitis 15min sakė, kad teoriškai pensijų fondą valdanti įmonė bankrutuoti gali, tačiau tokia tikimybė yra „labai maža“. Pensijų fondų valdytojai lėšas gali investuoti tik į pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą. Investuojamoms lėšoms taikomi rizikos išskaidymo reikalavimai - įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių, ar kito turto. „Pavyzdžiui, pensijų fondų valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5 proc. valdomo turto į vieną kurį nors objektą, tarkime, į vienos įmonės akcijas.
Apibendrinant, nors pensijų fondų valdytojai gali bankrutuoti, pačių pensijų fondų turtas yra apsaugotas ir perkeliamas į kitas bendroves. Tai užtikrina, kad kaupiančiųjų lėšos išlieka saugios ir prieinamos ateityje.