Valstybė remia šeimas įvairiais būdais, įskaitant išmokas vaikams, paramą mokinio reikmenims ir būstui. Taip pat yra numatytos pensijos daugiavaikėms motinoms ir tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kas ją gali gauti ir kokios yra jos skyrimo sąlygos.
Kas gali gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją?
Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją gali gauti motinos (įmotės), o nuo 2018 m. sausio 1 d. ir tėvai (įtėviai), išauginę (vaikų mirties atveju - ne mažiau kaip iki 8 metų) penkis ir daugiau vaikų. Motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis) turi būti sulaukę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus arba jai (jam) turi būti pripažintas 60 proc. ir daugiau netektas darbingumo lygis (ar iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais). Antrojo laipsnio valstybinė pensija - tai finansinė parama, skirta asmenims, kurie atitinka tam tikrus kriterijus, dažniausiai už nuopelnus valstybei ar ypatingas aplinkybes.
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis: Motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių); garbės donoras; asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas; olimpinių žaidynių prizininkai; paralimpinių žaidynių prizininkai; kurčiųjų žaidynių prizininkai; olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Pensijos dydis ir bazė
Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio per mėnesį (šiuo metu 116 Eur). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro.
Svarbu atsiminti, kad skirtingai nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie pensijas
Sąlygos daugiavaikėms motinoms ir tėvams
Antrojo laipsnio valstybinė pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžių sulaukusiai ar negalią turinčiai motinai ar tėvui, išauginusiems penkis ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), jei jie yra netekę 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (invalidumo pažymėjimą, išduotą iki 2005 m. liepos 1 d. Kreipimosi metu pateikiami reikiamų dokumentų originalai arba šių dokumentų nuorašai, patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip kreiptis dėl pensijos ir kur ją skiria
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“. Pensiją skiria ir moka „Sodra“, ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija. Nuo liepos 1 d. gyventojai, turintys teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnių valstybines pensijas, dėl jų skyrimo turi kreiptis į „Sodros“ teritorinius skyrius. Dabar šios pensijos skiriamos ir mokamos nuo teisės į jas atsiradimo dienos bet ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių, t.y. tokia pat tvarka, kaip ir skiriant socialinio draudimo pensijas.
Sprendimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi savivaldybių administracijų teikimus.
Klaipėdos mieste gyvenamąją vietą deklaruojantys daugiavaikiai motinos (įmotės) ir tėvai (įtėviai), ar jų įgalioti asmenys, dėl šios pensijos gali kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį (Vytauto g. 13, 105 kab. arba Laukininkų g. 19A) pagal išankstinę registraciją.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti prašymą motinystės išmokai
Reikalingi dokumentai
Kreipimosi metu pateikiami reikiamų dokumentų originalai arba šių dokumentų nuorašai, patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (invalidumo pažymėjimą, išduotą iki 2005 m. liepos 1 d.
Taip pat reikalingi dokumentai, patvirtinantys vaikų gimimą ar įvaikinimą ir gyvenimo faktą bei kiti įstatyme numatyti dokumentai, įrodančios teisę gauti antrojo laipsnio pensiją dėl daugiavaikystės.
Mokėjimo tvarka, perskaičiavimai ir mokėjimo laikotarpiai
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, išskyrus pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, paskirtas iki 2001 m. sausio 31 d., mokamos už praėjusį kalendorinį mėnesį. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, paskirtos iki 2001 m.
Šio įstatymo 13 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais atvejais, kai pasikeičia nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų netekto dalyvumo procentai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - netekto darbingumo procentai; iki 2005 m. birželio 30 d. - invalidumo grupė), turintys įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui, ši valstybinė pensija perskaičiuojama. Asmeniui nustačius didesnį netektą dalyvumą, turintį įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui, naujo dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pradedama mokėti nuo didesnio netekto dalyvumo nustatymo dienos. Asmeniui nustačius mažesnį netektą dalyvumą, turintį įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui, naujo dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pradedama mokėti nuo dienos, einančios po paskutinės šios valstybinės pensijos, paskirtos nustačius didesnį netektą dalyvumą, skyrimo (mokėjimo) termino dienos, išskyrus atvejus, kai mažesnis netektas dalyvumas nustatomas anksčiau nei tą kalendorinį mėnesį, kurį baigiasi nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, paskirtos nustačius didesnį netektą dalyvumą, skyrimo (mokėjimo) terminas.
Mirus pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjui (jį paskelbus mirusiu), jį laidojusiam asmeniui išmokama mirusio (paskelbto mirusiu) gavėjo negauta praėjusio mėnesio atitinkama pensija, valstybinė pensija už tą kalendorinį mėnesį, kurį jos gavėjas mirė, ir paskirtos valstybinės pensijos vieno kalendorinio mėnesio dydžio suma.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė pašalpa?
Sąsajos su kitomis išmokomis
Šalpos senatvės pensija - 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) - gali būti skiriama tėvams, išauginusiems penkis ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, bet negaunantiems įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Ši pensija už išaugintus vaikus skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų.
Šalpos kompensacijos skiriamos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ir daugiau vaikų. 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos, socialinio draudimo, valstybinę ir kt. Išimtis - socialinio draudimo našlių pensija ar vienišo asmens išmoka.
Kiti valstybinių pensijų tipai, susiję su antrojo laipsnio pensija
Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos. Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys: kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija; ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4).
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiajam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Pareigūnų, karių ir mokslininkų pensijos - trumpai
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo. Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Prašymas skirti šalpos pensiją asmeniui sukakusiam senatvės pensijos amžių
Lentelė. Valstybinių pensijų dydžiai (pavyzdys)
| Pensijos tipas | VPB | Dydis (EUR) |
|---|---|---|
| Pirmojo laipsnio valstybinė pensija | 4 VPB | 297,12 (2026) |
| Antrojo laipsnio valstybinė pensija | 2 VPB | 148,56 (2026) |
| Šalpos senatvės pensija (daugiavaikėms) | 1,5 VPB | 391,50 (paminėta dydžio suma) |
Informacija šiame puslapyje atnaujinta 2026-05-21
tags: #prasymas #skirti #antrojo #laipsnio #valstybine #pensija